Lietuvos architektų sąjungoje paskelbti pirmojo kompleksinio individualių gyvenamųjų namų kvartalo konkurso nugalėtojai. Lietuvos architektų sąjunga surengė dar vieną architektūros konkursą – ko gero, pirmą kartą konkurso būdu išrinktos geriausios idėjos individualių namų kvartalui. Nedidele balsų persvara nugalėjo „Studija lape“ architektų pasiūlymas, antroji vieta skirta „Paleko ARCH studijai“, trečioji – architektų biurui „Urbanistinė architektūra“.
Pirmosios vietos projekto interjeras. Bendrovės „Studija lape“ vizualizacija
Planuojamas „RO16“ kvartalas įsikurs išskirtinėje vietoje: pietrytinėje Vilniaus miesto dalyje, Pavilnyje, aplink Rokantiškių kalvą. Tai aukščiausia Vilniaus miesto vieta, iškilusi 223 m virš jūros lygio, šalia Pavilnių regioninio parko. Išraiškinga gamtinė aplinka ir patraukli lokacija bei siekis sukurti vieningos urbanistinės-architektūrinės koncepcijos, aukštos kokybės ir išskirtinės architektūros gyvenamųjų namų kvartalą paskatino teritorijos savininkus idėjų ieškoti konkurso keliu.
Pagal detaliojo plano sprendinius sklype numatyta 16 individualių namų. Lietuvos architektų sąjungos kartu su konkurso užsakovais UAB „Delira“ parengtose konkurso sąlygose numatyta, kad architektūriniai ir landšaftiniai sprendiniai, kompozicinė visuma turi būti aukštos kokybės, inovatyvi, tvari bei atspindinti šiuolaikinės architektūros tendencijas, organiškai įsiliejanti į gamtinę aplinką. Be to, architektūrinė koncepcija turi atsižvelgti į galimybę pritaikyti gyvenamuosius namus individualiems gyvenamųjų namų savininkų poreikiams.
Bendrovės „Paleko ARCH studija“ vizualizacija
Konkurso dalyvių darbai vertinti pagal dvi pagrindines kriterijų grupes – urbanistiniai architektūriniai sprendiniai, apimantys urbanistinę kvartalo koncepciją gamtinėje aplinkoje ir teritorijos landšaftinius sprendinius, bei pagal pastatų architektūra - gyvenamųjų namų tūriniai sprendiniai, medžiagiškumas, funkciniai sprendiniai ir galimybė, išlaikant bendrą kvartalo koncepciją, pritaikyti namus individualiems savininkų poreikiams.
Pranešama, kad konkurse dalyvauti užsiregistravo 53 dalyviai, vertinimui pateikta 17 projektų. Vertinimo komisijoje dirbo architektai Rolandas Liola (pirmininkas), Remigijus Bimba, Rūta Kijauskaitė, Alfredas Trimonis, Alvydas Šeibokas, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorė Jolanta Radžiūnienė. Atsarginiai komisijos nariai – UAB „Delira“ direktorius Teodoras Ūdras ir architektas Rytis Mikulionis. Konkurso recenzentai – architektai Darius Linartas ir Paulius Petkus, vertinimo komisijos atsakingoji sekretorė – LAS administracijos vadovė Daiva Šereikienė, konkurso koordinatorius – architektas Aurimas Sasnauskas.
Visi konkursui pateikti darbai buvo koduoti. Nedidele balsų persvara trečioji vieta ir 2500 eurų prizas buvo skirta darbui 031928; atplėšus vokus paaiškėjo, kad tai – „Urbanistinės architektūros“ biuro (architektai Laimonas Bogušas, Eglė Činčikaitė, Petras Džervus) projektas. Funkcionalūs šio darbo sprendiniai tapo privalumu prieš idėjiškai įdomesnius projektus, kuriuose, deja, komisija rado trūkumų.
Pagrindinė kova dėl pirmosios vietos vyko tarp darbų 910014 ir 170911. Abu projektai visų komisijos narių buvo įvertinti kaip idėjiškai, estetiškai įdomūs ir profesionalūs. Galutinis balsavimas lėmė, kad daugiau balsų surinko 170911 darbas – „Studija lape“ (architektai Tomas Lapė, Vytenis Eitminavičius, Rasa Butiškytė, Aurimas Lenktys, Ieva Viliūtė) pasiūlymas, jam skirta pirmoji vieta ir 8000 eurų premija. Komisijos vertinimu, tai – inovatyvios, net ikoniškos architektūros kvartalas, orientuotas į gamtą, išnaudojant reljefą suformuojantis ir privačias erdves. Antroji vieta konkurse ir 4500 eurų premija skirta „Paleko ARCH studijai“ (architektai Rolandas Palekas, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Dalia Uogintė, Karolina Burbaitė, Ugnė Morkūnaitė, Radvilė Samackaitė), kurios pateiktas projektas – puikus, išbaigtos, subtilios architektūros kvartalas, jautriai įkomponuotas gamtinėje aplinkoje.
Paskelbus rezultatus, konkurso užsakovo UAB „Delira“ vadovas Teodoras Ūdras tvirtino neabejojantis, kad galutinei realizacijai bus pasirinktas būtent konkurse nugalėjęs projektas. „Esame įsitikinę, kad nuo to, kaip mums pavyks įgyvendinti šią ryškią ir ambicingą idėją, priklauso ne vien mūsų verslo sėkmė. Tai bus paskata tolesniam kokybiškam teritorijos vystymuisi“ konkurso nugalėtojų apdovanojimo ceremonijoje sakė T. Ūdras.
Bendrovės „Studija lape“ vizualizacija
Nugalėtojus pasveikinusi Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė pažymėjo įvykusio konkurso išskirtinumą. „Individualiai architektūrai, o ypač jos kompleksiniams sprendiniams, konkursai Lietuvoje vyksta itin retai. Džiaugiuosi, kad konkursas pavyko: užsakovas tikėjo idėja sukurti bendrą kvartalo architektūrinį įvaizdį ir aukštą būsto kokybę, o architektai profesionaliai išsprendė šį uždavinį. Šis konkursas - tai dar vienas žingsnis link aukštesnės architektūros kokybės šalyje“ sakė Rūta Leitanaitė.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...