Kaip teigia Vilniaus oro uosto direktorius Olafas Martensas, būtinybę pradėti rekonstrukciją paskatino siekis pagerinti aptarnaujamų keleivių patirtį – dabartinio, 2007 m. statyto, terminalo pralaidumą augantys keleivių srautai jau viršijo.

„Šis terminalas buvo projektuotas aptarnauti apie 3,5 mln. keleivių per metus. Pastaruosius kelerius metus minėtas rodiklis jau ūgtelėjo iki 3,8 mln. Būtent todėl ir buvo priimtas sprendimas terminalo rekonstrukciją pradėti kuo greičiau.

Rekonstruotas terminalas suteiks greitesnį, paprastesnį ir patogesnį keleivių aptarnavimą, platesnį prekių ir paslaugų asortimentą padidėsiančiame oro uosto prekybos plote. Galiausiai atnaujintas terminalas suteiks galimybę efektyviau bei našiau dirbti ir patiems darbuotojams“, – sakė O. Martensas, pridūręs, kad rekonstruotas terminalas prisidės ir prie teigiamo šalies įvaizdžio puoselėjimo.

Sostinės oro uosto vadovas pažymėjo, jog būsimoji rekonstrukcija leis per dieną laisvai aptarnauti iki 20 tūkst. keleivių. Šiuo metu oro uosto terminale per dieną laisvai aptarnaujami 9,5 tūkst. keleivių, vasaros sezono metu jų skaičius siekia ir 14 000-15 000.

Kaip skelbiama, vasarį prasidėsianti oro uosto rekonstrukcija vyks etapais, o galutinai jis atnaujintas bus 2021 m.

Pranešama, kad siekiant didesnio patogumo keleiviams, terminalo modernizacija prasidės nuo sterilios zonos rekonstrukcijos, kuri bus baigta šių metų pabaigoje. Iki 2020 m. pradžios taip pat planuojama rekonstruoti orlaivių peroną ir riedėjimo takus bei pertvarkyti oro uosto eismo infrastruktūrą. Paskutinė didelė projekto dalis, keleivių išvykimo terminalo rekonstrukcija, prasidės 2019-aisiais ir tęsis iki 2021-ųjų.

Pasak O. Martenso, būsimąją rekonstrukciją derėtų laikyti antru dideliu oro vartų modernizavimo žingsniu. Pirmasis ir jau sėkmingai įveiktas etapas buvo 35 praėjusių metų vasaros dienas vykusi kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija.

Būsimoji oro uosto rekonstrukcija atsieis apie 60 mln. eurų. Iš jų trečdalis, 20 mln. eurų, bus skirta pagal tarptautinius reikalavimus privalomajai įrangai įsigyti bei atnaujinti, o apie 12 mln. – orlaivių perono ir riedėjimo takų rekonstrukcijai.

Nuolat augantys skrydžių ir keleivių srautai verčia didinti Vilniaus oro uosto pajėgumus jau ne pirmą sykį. Pirmą kartą pagrindiniai šalies oro vartai buvo išplėsti 1993 m., kai dar 1954 m. statytas terminalo pastatas buvo sujungtas su nauju keleivių išvykimo terminalu. Pastarasis per metus galėjo aptarnauti apie 1 mln. keleivių. 2007 m. duris atvėrė dabartinis keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus.