Rinka ne visada sukuria gyvybingą komerciją

NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas teigia, kad vienodas reikalavimas komercines patalpas įrengti visuose naujuose projektuose neatsižvelgia į konkrečios vietos potencialą. Anot jo, Baltupiuose vystomame projekte iš 12 komercinių patalpų parduotos vos dvi, nors beveik visi butai jau rado pirkėjus. Tuo metu projekte „Prie Vilnelės“, esančiame netoli Paupio, komercinės erdvės sulaukė gerokai didesnio susidomėjimo dėl aktyvesnių žmonių srautų ir patrauklesnės lokacijos.

Panašios pozicijos laikosi ir ekonomistas Marius Dubnikovas bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Gintautas Bartkus. Jų vertinimu, prekybos ir paslaugų verslai natūraliai atsiranda ten, kur egzistuoja pakankamas klientų srautas ir ekonominis potencialas. Todėl dirbtinis komercinių plotų didinimas nebūtinai sukuria gyvybingesnę miesto aplinką.

Komercinės patalpos daugiabučiuose – ne tik ekonomikos klausimas

Tačiau vertinant pirmųjų aukštų paskirtį svarbu atsižvelgti ne vien į rinkos poreikius. Šiuolaikinėje urbanistikoje daugiafunkciai pastatai tapo įprastu reiškiniu, tačiau praktika rodo, kad verslo ir gyventojų kaimynystė neretai tampa konfliktų šaltiniu.

Gyventojai dažnai susiduria su triukšmu, sklindančiu per pastato konstrukcijas, vibracija, kurią sukelia sporto klubų įranga ar pramoniniai ventiliatoriai, taip pat su kvapais ir kitais nepatogumais. Būtent dėl šių priežasčių komercinė veikla daugiabučiuose negali būti plėtojama be aiškių ribų ir kontrolės mechanizmų.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovų teigimu, komercinės patalpos turi būti fiziškai atskirtos nuo gyvenamųjų erdvių. Joms būtini atskiri įėjimai, savarankiškos inžinerinės sistemos ir sprendimai, užtikrinantys, kad verslo veikla netrukdytų gyventojų kasdieniam gyvenimui.

Gyventojų teisė į poilsį svarbesnė už verslo patogumą

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija primena, kad visos patalpos turi būti naudojamos tik pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Tuo tarpu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pabrėžia, kad bet kokia veikla daugiabučiuose gali būti vykdoma tik laikantis griežtų visuomenės sveikatos reikalavimų.

Vertinamas ne tik triukšmo lygis, bet ir vibracija, infragarsas, oro kokybė bei kvapų sklaida. Pavyzdžiui, sporto klubai, skalbyklos ar cheminės valyklos gali veikti daugiabučių pirmuosiuose aukštuose tik tuo atveju, jei jų poveikis neviršija teisės aktuose nustatytų ribų.

Specialistai pabrėžia, kad atsakomybė už galimą neigiamą poveikį tenka pačiam verslui. Dar planuojant veiklą būtina įvertinti visas galimas rizikas ir įrengti papildomas garso bei vibracijos izoliavimo priemones. Priešingu atveju veikla gali būti apribota arba visiškai sustabdyta.

Reikia ne tik lankstumo, bet ir griežtos kontrolės

Diskusija dėl komercinių patalpų pirmuosiuose aukštuose neturėtų apsiriboti vien būsto kainų ar komercinių plotų paklausos klausimais. Nors NT vystytojų argumentai dėl rinkos poreikių ir ekonominio efektyvumo yra svarbūs, lygiai taip pat svarbu užtikrinti gyventojų teisę į kokybišką gyvenamąją aplinką.

Todėl ekspertai sutaria, kad daugiafunkciai pastatai gali būti sėkmingas urbanistinis sprendimas tik tada, kai komercinė veikla yra ne tik ekonomiškai pagrįsta, bet ir griežtai reglamentuota. Verslas turi tapti organiška kaimynystės dalimi, o ne nuolatiniu triukšmo, vibracijos, kvapų ar kitų konfliktų šaltiniu. Būtent dėl to sprendžiant pirmųjų aukštų paskirties klausimą būtina vertinti ne tik rinkos logiką, bet ir ilgalaikius gyventojų interesus.