Tvarumas vertinamas gerokai plačiau nei energijos suvartojimas

BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) yra viena seniausių ir plačiausiai pasaulyje taikomų pastatų tvarumo vertinimo sistemų. Jungtinėje Karalystėje sukurta metodika šiandien naudojama dešimtyse pasaulio šalių, vertinant įvairios paskirties pastatus.

Pasak investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdybos nario ir fondo valdytojo Mariaus Žemaičio, siekiant BREEAM sertifikato vertinamas ne tik energijos vartojimas ar pastato poveikis aplinkai. Analizuojama vidaus patalpų kokybė, natūralios šviesos sprendimai, susisiekimo galimybės, vandens naudojimo efektyvumas ir daugybė kitų kriterijų.

„Outstanding“ įvertinimas, anot jo, patvirtina, kad tvarumo principai verslo centre „Sąvaržėlė“ buvo integruoti nuo pat pirmųjų projektavimo etapų.

Sertifikatai tampa svarbiu argumentu investuotojams ir nuomininkams

Pastatų tvarumo vertinimus atliekančios bendrovės „SEES Group“ vadovas Kęstutis Kvietkauskas pažymi, kad BREEAM sertifikatai tampa vis svarbesniu kriterijumi tiek investuotojams, tiek tarptautinėms bendrovėms, ieškančioms biuro patalpų.

 

Bendrovės „Lords LB Asset Management“ nuotr.

Anot jo, svarbiausi pastato tvarumo rodikliai yra energijos vartojimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos tiek statybos, tiek eksploatacijos laikotarpiu. Tačiau praktikoje sprendimų priėmimą dažnai apsunkina didesnės investicijos ir ilgesnis jų atsiperkamumo laikotarpis, todėl būtina rasti pusiausvyrą tarp efektyvumo ir racionalaus kaštų valdymo.

K. Kvietkausko teigimu, tvarumą šiandien paprasčiausia pagrįsti sertifikatais, tačiau ne mažiau svarbūs ir konkretūs duomenys – energijos vartojimo rodikliai, gyvavimo ciklo analizė, subapskaitos strategijos bei efektyvūs šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sprendimai.

Aukštą įvertinimą nulėmė technologiniai ir inžineriniai sprendimai

Vienas svarbiausių veiksnių, leidusių „Sąvaržėlei“ pasiekti aukščiausią BREEAM lygį, buvo pažangūs techniniai sprendimai. Pastate įrengta dvigubo stiklo fasadų sistema, naudojama vandens cirkuliacija pagrįsta aušinimo technologija, o darbuotojai gali individualiai reguliuoti temperatūrą, drėgmę ir CO₂ lygį darbo vietose.

Statybų metu taip pat naudotos dalinai perdirbtos medžiagos, o architektūroje integruoti įvairūs žaliosios statybos principai. Projekte daug dėmesio skirta ir tvariam judumui – įrengtos elektromobilių įkrovimo vietos, dviračių bei paspirtukų saugyklos, dušai ir persirengimo zonos.

Tokie sprendimai rodo, kad tvarumas čia suvokiamas ne tik kaip sertifikavimo reikalavimų įgyvendinimas, bet ir kaip kasdienės pastato naudotojų patirties dalis.

Žaluma tapo neatsiejama architektūros koncepcijos dalimi

Verslo centro aplinkoje įrengta daugiau kaip 1 700 kv. m želdynų, o beveik 2 900 kv. m pastato stogo paversta žaliąja erdve. Vienu iš išskirtinių projekto akcentų tapo centriniame atrijuje suformuota gyvų vijoklių instaliacija.

Projekto autoriai – Richardo Rogerso įkurta architektūros studija „RSHP“ kartu su kraštovaizdžio architektais „Gillespies“ – siekė, kad žaluma atliktų ne tik estetinę funkciją. Ji tapo svarbia darbuotojų gerovės, mikroklimato ir bendro pastato tvarumo koncepcijos dalimi.

Lankstumas leidžia efektyviau išnaudoti biuro erdves

Dar vienas projekto išskirtinumas – plieninio karkaso konstrukcija, leidusi sukurti dideles atviras erdves be vidinių kolonų. Toks sprendimas suteikia daugiau lankstumo planuojant darbo vietas ir leidžia efektyviau išnaudoti nuomojamą plotą.

Skaičiuojama, kad dėl šios konstrukcinės sistemos patalpų įrengimas gali būti iki 20–25 proc. efektyvesnis, palyginti su tradiciniais biurų pastatais. Tai ne tik mažina eksploatacinius kaštus, bet ir suteikia daugiau galimybių prisitaikyti prie besikeičiančių nuomininkų poreikių.