2019 lapkričio 21 d. ketvirtadienis, 17:53
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

„Požeminių linijų“ įkūrėjai G. Račkauskas ir A. Masaitis: „Konkurencijai didėjant, svarbiausia – nestovėti vietoje“ Fotogalerija

Raimonda MIKALČIŪTĖ      2014-09-26 17:28
„Nesame IT įmonė, tačiau ir mūsų srityje technologijos sparčiai žengia į priekį. Norėdami neatsilikti nuo jų, mes nuolat tobulėjame patys ir tobuliname savo turimą techniką. Nestovime vietoje“, – taip apie savo įmonės, UAB „Požeminės linijos“, sėkmės istoriją sako kauniečiai verslininkai Gediminas Račkauskas ir Arturas Masaitis.
nuotrauka
Įmonės vadovai - dešinėje G. Račkauskas, kairėje - technikos direktorius A. Masaitis. Asmeninio archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Požeminės linijos, UAB

Prieš 12 metų įkurta bendrovė dabar pelnytai gali save vadinti viena iš lyderių Lietuvos statybos, vamzdynų ir vandentiekio projektų realizavimo srityje. Gerą reputaciją užsitarnauti pavyko nuolatiniu darbu – įsitikinę „Požeminių linijų“ įkūrėjai. Ir dabar jiems svarbiausias tikslas – patenkinti klientų poreikius. Todėl nesnaudžia ant laurų, o nuolat dairosi į priekį, kad būtų pasiruošę naujiems iššūkiams, pavyzdžiui, senųjų vamzdynų atnaujinimo projektams.  Būtent tokie senųjų vamzdynų atnaujinimo darbai numatyti visoje Lietuvoje netolimoje ateityje. 

Pasiūlė reikalingą naujovę
 
2002-aisiais surizikavę ir į savą verslą pasukę inžinieriai G. Račkauskas ir A. Masaitis neprašovė pro šalį: savo ankstesniuose darbuose jie jau buvo susidūrę su betranšėjomis technologijomis ir suprato, kad jų poreikis ateityje augs. Todėl apsisprendė kurti savą įmonę – taip atsirado bendrovė „Požeminės linijos“. 
 
Pavadinimo paieškos neužtruko: betranšėjos technologijos elementariausia prasme reiškia darbus po žeme. O tiesiami vamzdynai susiję su linija – viskas paprasta ir aišku, lietuviška. 
 
„Iš pradžių įmonėje dirbo keturi žmonės. Dažniausiai būdavome subrangovai – dirbdavome specializuotus darbus kartu su įmonėmis, kurios klojo inžinierinius tinklus“, – apie veiklos pradžią pasakojo G. Račkauskas. Laikui bėgant kolektyvas augo: dabar bendrovėje dirba maždaug 90 žmonių. 
 
Didėjo ne tik žmonių skaičius, bet ir betranšėjų darbų technologijų, kurias įmonė galėjo pasiūlyti klientams, įvairovė.
Veiklą pradėjusi  nuo darbų, kuriuose taikomas tik  horizontalaus valdomo gręžimo būdas, įmonė  nuolat investavo į naujų technologijų įsisavinimą. Šiuo metu gali  atlikti  įvairius darbus, pritaikydama beveik visas žinomas betranšėjas technologijas – tiek tiesiant naujus  vamzdynus, tiek renovuojant esamus.
 
„Betranšėjos technologijos naudojamos ten, kur sunku, o kartais ir visai neįmanoma atlikti darbus atviru būdu. Su Arturu pajutome, kad šių paslaugų reikia Lietuvos statybininkams. Tuo metu kaip tik pradėjo daugėti darbų, susijusių su vandentvarkos ūkiu. Šie projektai buvo finansuojami Europos Sąjungos lėšomis“, – pasakojo „Požeminių linijų“ direktorius G. Račkauskas. 
 
Į naujoves skeptiškai žiūrinčius lietuvius įtikinti betranšėjų technologijų nauda nebuvo sunku. Svarbiausiu argumentu tapo greitis ir kaina: „Požeminės linijos“ pasiūlė lengvesnį ir pigesnį kelią, kaip nutiesti vamzdynus.
 
Nuo 2007 metų įmonė išplėtė savo paslaugas – šiuo metu jos darbuotojai atlieka ne tik betranšėjus darbus, bet pilną darbų kompleksą įgyvendinant vandentvarkos projektus. 
 
Tai leido nuo mažų užsakymų pereiti prie stambių projektų, su kuriais dirbama pastaruosius septynerius metus. 
„Daugiausia dirbame su APVA valdomais projektais, kurie finansuojami ES lėšomis. 2012-2014 metais pats didžiausias objektas, kurį atliko „Požeminių linijų“, – 64 km tinklų, nutiestų Radviliškio rajone“, – pasakojo verslininkai.
 
Specialistus auginasi patys
 
Pirmaisiais veiklos metais konkurencijos beveik nejutę verslininkai šiuo metu turi su kuo varžytis. Tačiau kolegų alsavimas į nugarą nebaugina, bet, priešingai, skatina tobulinti turimas technologijas ir siekti naujų tikslų. Be to, su dauguma iš jų kolegiškai bendradarbiaujama Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijoje, kurios narė bendrovė „Požeminės linijos“ yra nuo 2004 metų. 
 
„Kolegos neleis sumeluoti, kad šiuo metu esame vieni iš lyderių betranšėjų technologijų srityje“,  – didžiuojasi G. Račkauskas. Jo kolega, įmonės „Požeminės linijos“ technikos direktorius A. Masaitis neslėpė, jog toks statusas įpareigoja. Todėl įmonė rūpinasi, kad pasaulyje atsirandančios jų srities naujovės būtų panaudojamos ir Lietuvoje. Tiesa, ne viskas yra pritaikoma Lietuvos rinkoje.
 
„Pas mus nėra tokių didmiesčių kaip kitur. Sunku lyginti Kauną ar Vilnių su daugiamilijoniniais miestais. Taigi nors kai kurios technikos mums nereikia, sekame visas šios srities naujienas“, – pabrėžė pašnekovai. Jų nuomone, vis dėlto lyginant su Baltijos šalimis, Lietuva betranšėjų technologijų srityje yra viena pirmaujančių. 
 
Ar neatsiliekant nuo naujovių nepritrūksta specialistų, darbuotojų, kurie galėtų kokybiškai dirbti? 
 
Į šį klausimą „Požeminių linijų“ vadovai ilgai neieškojo atsakymo: „Specialistus auginamės patys“. Įmonėje dirbantys žmonės turi galimybę teorinių žinių semtis užsienyje. O praktikos įgyjama dirbant su naujais projektais. Patirties įmonėje įgiję darbuotojai vertinami. Galbūt dėl to šioje įmonėje netrūksta ilgamečių darbuotojų.
 
Dėmesys – seniesiems vamzdynams
 
Artimiausiuose įmonės planuose – senųjų vamzdynų atnaujinimas.
 
„Esame įvaldę keletą technologijų, kaip kloti naujus vamzdynus. Tačiau turime patirties ir senų vamzdynų renovavime. Naudojamės ne tik jau įprastais renovacijos metodais, tokiais kaip laisvas ar priverstinis naujų vamzdžių įtraukimas į esamus vamzdžius. Esame pirmoji lietuviška įmonė, įsisavinusi lanksčios polimerinės rankovės, kitaip vadinamos CIPP, vamzdynų renovacijos technologiją, – kalbėjo G. Račkauskas. – Todėl nekantriai laukiame, kol prasidės naujoji 2014-2020 metų Europos Sąjungos paramos programa vandentvarkos srityje, kurioje nemaža projektų dalis bus nukreipta būtent senų vamzdynų renovacijai“.
 
Nuotraukos iš bendrovės „Požeminės linijos“ archyvo. 
 
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Asmenybės

nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.
nuotrauka
2019-07-22 11:11
Iš Madrido kilęs 27 metų ispanas Villalon Fornes Ignacio bene trečdalį savo gyvenimo jau spėjo praleisti Lietuvoje. Ir laiką čia leidžia ne veltui – šiuo metu jis siekia daktaro laipsnio Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF). Vaikinas ieško būdų, kaip išgauti...
nuotrauka
2019-05-21 12:16
Kiekvieną darbo rytą ji kopėtėlėmis kyla į 30 m aukštį. Ne tam, kad nuolat gėrėtųsi sostinės Antakalnio panorama. Violeta Janovič jau 11 metų dirba bokštinio krano operatore.
nuotrauka
2019-04-08 11:13
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtumėme pastatus nagrinėti istorišku požiūriu“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytojas, architektūrologas Vaidas Petrulis. Su aktyviu Kauno modernizmo stiliaus puoselėto...
nuotrauka
2019-03-19 11:30
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamy...
nuotrauka
2019-02-05 10:29
Kiekvienas pastatas prasideda nuo minties architekto galvoje, kurią reikia perteikti ir kitiems. Šiuolaikinės technologijos siūlo tai daryti skaitmenizuotai, tačiau norintys būti architektais privalo išlaikyti ir piešimo ranka stojamąjį egzaminą. Kodėl piešimas ranka nepraranda savo aktualumo?
nuotrauka
2019-01-24 10:09
„Tai sudėtinga, bet iš principo fantastinė profesija. Tai pastovus kūrybinis gyvenimas: tu visą laiką gyveni iliuzijose ir tas iliuzijas perduodi žmonėms“, – taip apie savo pasirinktą karjeros kelią architektūroje kalba garsus Kauno paveldo specialistas Gintaras Prikockis. Daugiausiai dėl paveldo ob...
nuotrauka
2019-01-18 10:48
2017 metais Kauno technologijos universitete (KTU) disertaciją apgynusią Gintarę Kručaitę, drauge ir dar devynis 2017-aisiais geriausiomis pripažintų disertacijų autorius, šią savaitę apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jaunoji mokslininkė ne tik susintetino elektroaktyvias medžiagas, kurios p...
nuotrauka
2019-01-14 17:02
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentu...
nuotrauka
2018-12-03 11:24
Šeštadienį, gruodžio 1 d., LSA Garbės prezidentui, nusipelniusiam Lietuvos inžinieriui Adakrui Šeštakauskui suėjo 80 metų. Jo kolegoms tai yra žmogus, kuris per du dešimtmečius (1993–2013 m.) „Lietuvos statybininkų asociacijos vaidmenį iškėlė į valstybinį lygmenį“.
nuotrauka
2018-10-24 09:48
Benas Berkmonas, nustebinęs artimųjų ratą, į aukštesniąją mokyklą pasuko po 9 klasių. Nors buvo daug įvairių nuomonių, tačiau šiandien vyras džiaugiasi baigęs ją, vėliau aukštąjį mokslą, pats dėsto ir yra vienos iš didžiausių Lietuvos kelių projektavimo įmonių Lietuvos ir Švedijos regiono vadovas. K...
nuotrauka
2018-10-16 11:48
Niekas nepasiginčys su tuo, kad taisyklingas ir apgalvotas sportas – sveikatos šaltinis. Tačiau sportas naudingas ne vien tik fiziniais aspektais. „Sportas kartu stiprina asmenybės charakterį, lavina analitinio mąstymo, vadovavimo, planavimo, tikslo siekimo gebėjimus. Taip pat stiprinama disciplina,...
nuotrauka
2018-10-03 10:20
Inžinerijos specialistų trūkumas, noras lygiuotis į pažangų užsienį ir lenktynės su technologiniu progresu – tai ne tik šiuolaikinių Lietuvos universitetų galvosūkiai. Lietuvos tarpukario visuomenė taip pat sprendė nepatogius aukštųjų mokyklų tinklo klausimus, piktinosi darbo rinkos poreikių neatiti...
nuotrauka
2018-07-28 10:39
Liepos 27 dieną mirė architektas Algimantas Nasvytis.
nuotrauka
2018-02-16 08:00
Stepono Kairio (1879–1964), Vasario 16-osios signataro, pavardė šiomis dienomis minima ne kartą: įžymus valstybininkas, socialdemokratijos ideologas, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, publicistas ir redaktorius. Bet dažnai pamirštama, kad S. Kairys buvo ne mažiau nusipelnęs pedagogas, inžinierius ir ...
nuotrauka
2018-02-08 14:06
Sostinėje prasidėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programa – šiandien Tado Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa...
nuotrauka
2018-02-01 15:13,      papildyta 2018-02-01 15:49, Papildyta informacija apie atsisveikinimą su velioniu
Architektų bendruomenė neteko vieno iškiliausių XX a. II pusės architektų, Algimanto Antano Sprindžio, kurio sukurti objektai bei architektūrinės erdvės suformavo nemenką sovietmečiu modernėjančio Kauno centro dalį, tapo neatskiriama tuometinės architektūros kultūros dalimi.
nuotrauka
2017-12-20 10:38,      papildyta 2017-12-20 14:50, Papildyta nuotraukomis
Vakar buvo oficialiai pristatyta bendrovės „Montuotojas“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Alfonso Jaro knyga „Įmonės valdymas. Dėl ko verta ginčytis, o dėl ko būtina susitarti“.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės