2024 kovo 29 d. penktadienis, 13:27
Reklama  |  facebook

„Požeminių linijų“ įkūrėjai G. Račkauskas ir A. Masaitis: „Konkurencijai didėjant, svarbiausia – nestovėti vietoje“ Fotogalerija

Raimonda MIKALČIŪTĖ      2014-09-26 17:28
„Nesame IT įmonė, tačiau ir mūsų srityje technologijos sparčiai žengia į priekį. Norėdami neatsilikti nuo jų, mes nuolat tobulėjame patys ir tobuliname savo turimą techniką. Nestovime vietoje“, – taip apie savo įmonės, UAB „Požeminės linijos“, sėkmės istoriją sako kauniečiai verslininkai Gediminas Račkauskas ir Arturas Masaitis.
nuotrauka
Įmonės įkūrėjai ir vadovai: kairėje G. Račkauskas, dešinėje – A. Masaitis. Asmeninio pašnekovų archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Požeminės linijos (POLI), UAB

Prieš 12 metų įkurta bendrovė dabar pelnytai gali save vadinti viena iš lyderių Lietuvos statybos, vamzdynų ir vandentiekio projektų realizavimo srityje. Gerą reputaciją užsitarnauti pavyko nuolatiniu darbu – įsitikinę „Požeminių linijų“ įkūrėjai. Ir dabar jiems svarbiausias tikslas – patenkinti klientų poreikius. Todėl nesnaudžia ant laurų, o nuolat dairosi į priekį, kad būtų pasiruošę naujiems iššūkiams, pavyzdžiui, senųjų vamzdynų atnaujinimo projektams.  Būtent tokie senųjų vamzdynų atnaujinimo darbai numatyti visoje Lietuvoje netolimoje ateityje. 

Pasiūlė reikalingą naujovę
 
2002-aisiais surizikavę ir į savą verslą pasukę inžinieriai G. Račkauskas ir A. Masaitis neprašovė pro šalį: savo ankstesniuose darbuose jie jau buvo susidūrę su betranšėjomis technologijomis ir suprato, kad jų poreikis ateityje augs. Todėl apsisprendė kurti savą įmonę – taip atsirado bendrovė „Požeminės linijos“. 
 
Pavadinimo paieškos neužtruko: betranšėjos technologijos elementariausia prasme reiškia darbus po žeme. O tiesiami vamzdynai susiję su linija – viskas paprasta ir aišku, lietuviška. 
 
„Iš pradžių įmonėje dirbo keturi žmonės. Dažniausiai būdavome subrangovai – dirbdavome specializuotus darbus kartu su įmonėmis, kurios klojo inžinierinius tinklus“, – apie veiklos pradžią pasakojo G. Račkauskas. Laikui bėgant kolektyvas augo: dabar bendrovėje dirba maždaug 90 žmonių. 
 
Didėjo ne tik žmonių skaičius, bet ir betranšėjų darbų technologijų, kurias įmonė galėjo pasiūlyti klientams, įvairovė.
Veiklą pradėjusi  nuo darbų, kuriuose taikomas tik  horizontalaus valdomo gręžimo būdas, įmonė  nuolat investavo į naujų technologijų įsisavinimą. Šiuo metu gali  atlikti  įvairius darbus, pritaikydama beveik visas žinomas betranšėjas technologijas – tiek tiesiant naujus  vamzdynus, tiek renovuojant esamus.
 
„Betranšėjos technologijos naudojamos ten, kur sunku, o kartais ir visai neįmanoma atlikti darbus atviru būdu. Su Arturu pajutome, kad šių paslaugų reikia Lietuvos statybininkams. Tuo metu kaip tik pradėjo daugėti darbų, susijusių su vandentvarkos ūkiu. Šie projektai buvo finansuojami Europos Sąjungos lėšomis“, – pasakojo „Požeminių linijų“ direktorius G. Račkauskas. 
 
Į naujoves skeptiškai žiūrinčius lietuvius įtikinti betranšėjų technologijų nauda nebuvo sunku. Svarbiausiu argumentu tapo greitis ir kaina: „Požeminės linijos“ pasiūlė lengvesnį ir pigesnį kelią, kaip nutiesti vamzdynus.
 
Nuo 2007 metų įmonė išplėtė savo paslaugas – šiuo metu jos darbuotojai atlieka ne tik betranšėjus darbus, bet pilną darbų kompleksą įgyvendinant vandentvarkos projektus. 
 
Tai leido nuo mažų užsakymų pereiti prie stambių projektų, su kuriais dirbama pastaruosius septynerius metus. 
„Daugiausia dirbame su APVA valdomais projektais, kurie finansuojami ES lėšomis. 2012-2014 metais pats didžiausias objektas, kurį atliko „Požeminių linijų“, – 64 km tinklų, nutiestų Radviliškio rajone“, – pasakojo verslininkai.
 
Specialistus auginasi patys
 
Pirmaisiais veiklos metais konkurencijos beveik nejutę verslininkai šiuo metu turi su kuo varžytis. Tačiau kolegų alsavimas į nugarą nebaugina, bet, priešingai, skatina tobulinti turimas technologijas ir siekti naujų tikslų. Be to, su dauguma iš jų kolegiškai bendradarbiaujama Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijoje, kurios narė bendrovė „Požeminės linijos“ yra nuo 2004 metų. 
 
„Kolegos neleis sumeluoti, kad šiuo metu esame vieni iš lyderių betranšėjų technologijų srityje“,  – didžiuojasi G. Račkauskas. Jo kolega, įmonės „Požeminės linijos“ technikos direktorius A. Masaitis neslėpė, jog toks statusas įpareigoja. Todėl įmonė rūpinasi, kad pasaulyje atsirandančios jų srities naujovės būtų panaudojamos ir Lietuvoje. Tiesa, ne viskas yra pritaikoma Lietuvos rinkoje.
 
„Pas mus nėra tokių didmiesčių kaip kitur. Sunku lyginti Kauną ar Vilnių su daugiamilijoniniais miestais. Taigi nors kai kurios technikos mums nereikia, sekame visas šios srities naujienas“, – pabrėžė pašnekovai. Jų nuomone, vis dėlto lyginant su Baltijos šalimis, Lietuva betranšėjų technologijų srityje yra viena pirmaujančių. 
 
Ar neatsiliekant nuo naujovių nepritrūksta specialistų, darbuotojų, kurie galėtų kokybiškai dirbti? 
 
Į šį klausimą „Požeminių linijų“ vadovai ilgai neieškojo atsakymo: „Specialistus auginamės patys“. Įmonėje dirbantys žmonės turi galimybę teorinių žinių semtis užsienyje. O praktikos įgyjama dirbant su naujais projektais. Patirties įmonėje įgiję darbuotojai vertinami. Galbūt dėl to šioje įmonėje netrūksta ilgamečių darbuotojų.
 
Dėmesys – seniesiems vamzdynams
 
Artimiausiuose įmonės planuose – senųjų vamzdynų atnaujinimas.
 
„Esame įvaldę keletą technologijų, kaip kloti naujus vamzdynus. Tačiau turime patirties ir senų vamzdynų renovavime. Naudojamės ne tik jau įprastais renovacijos metodais, tokiais kaip laisvas ar priverstinis naujų vamzdžių įtraukimas į esamus vamzdžius. Esame pirmoji lietuviška įmonė, įsisavinusi lanksčios polimerinės rankovės, kitaip vadinamos CIPP, vamzdynų renovacijos technologiją, – kalbėjo G. Račkauskas. – Todėl nekantriai laukiame, kol prasidės naujoji 2014-2020 metų Europos Sąjungos paramos programa vandentvarkos srityje, kurioje nemaža projektų dalis bus nukreipta būtent senų vamzdynų renovacijai“.
 
Nuotraukos iš bendrovės „Požeminės linijos“ archyvo
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2024-02-26 16:10
Netrukus visuomenei bus pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską. Tai yra knyga ne apie karjerą baigusį žmogų. Ir ne apie veikimą planinėje ekonomikoje ir laisvojoje rinkoje. Ji apie kur kas svarbesnius dalykus – nesenstančius princi...
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos