2019 gruodžio 11 d. trečiadienis, 16:48
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Pramonė 4.0 – kaip traukinys. Tik ar Lietuva į jį spėja?

2019-07-31 11:58
Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai tik 3 įmonės iš 100 savo veikloje pasitelkia robotus. Panašūs skaičiai užfiksuoti Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje. Kol kas daugiausiai Europoje robotizuotų įmonių veikia Ispanijoje, Danijoje, Suomijoje – 10-11 proc. Kaip vertinti šiuos skirtumus?
nuotrauka
KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Investuok Lietuvoje, VŠĮ

Ar mūsų valstybė spėja į Pramonė 4.0 atnešamų pokyčių – sparčios skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto taikymo – traukinį? Kaip neatsilikti ar galbūt atsidurti priekyje?

Tiesa – kažkur per vidurį?

„Sudėtinga pasakyti, – KTU pranešime cituojamas „Investuok Lietuvoje“ vyr. projektų vadovas Laurynas Suodaitis. Jo manymu, ketvirtoji pramonės revoliucija – vis dar apibrėžiama, interpretuojama skirtingai, todėl vienareikšmio vertinimo nėra. – Tikrai nesame paskutiniai, nes štai investuotojai patikėjo mūsų šalies talentais.“

Į nuogąstavimą, esą įsisiūbavusi ketvirtoji pramonės revoliucija sumažins darbo vietų skaičių, skeptiškai žvelgia Andrius Vilkauskas, vadovaujantis Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetui (MIDF). Jis išsakė akademinėje bendruomenėje dažnai skambančią mintį, kad pramonės virsmo reiškinį tiksliau apibrėžtų ne „revoliucijos“, o „evoliucijos“ terminas.

„Nebus, kad staiga visi neteksime darbų, o viską atliks robotai, – tikina A. Vilkauskas, pritardamas, kad keisis darbo rinkos poreikiai, galimai reikės kitokias kompetencijas turinčių darbuotojų. – Vis dėlto ateitį kuria žmonės, o ne robotai. Tiesiog mes patys adaptuosimės prie tų poreikių, kurie bus ateityje.“

Jo įsitikinimu, į vykstančius pokyčius reikėtų žvelgti ne kaip į gąsdinantį dalyką, o kaip plačią galimybę.

Pasak L. Suodaičio, galimai ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčiai nevyks taip greitai, kaip dažnai įsivaizduojama. „Mano giliu įsitikinimu, Pramonės 4.0 pokyčiai užtruks dešimtmečius, gal artės ir penktoji, kol mes pasijusime ketvirtosios epicentre. Procesas ilgas ir tęstinis“, – prognozes apie žaibišką pokyčių greitį sklaido „Investuok Lietuvoje“ atstovas, tačiau pabrėžia – rengtis rytdienai būtina jau šiandien.

„Aš matau visko – ir galimybių, ir iššūkių“, – pastebi KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas dr. Ainius Lašas, kurio manymu, kiekvienas pasirinkimas turi savo pasekmes – ir teigiamas, ir neigiamas.

Anot jo, ateityje laimės tie, kurie turės tinkamą išsilavinimą, įgūdžius ir gebės prisitaikyti prie aplinkos. „Jeigu tavo išsilavinimas arba turimi įgūdžiai vargingi, tai greičiausiai esi tas paliktasis. Tada jautiesi, kad tavimi nepasirūpinta, ir tu pats neturi pakankamai įrankių pasiekti ir pasivyti tuos, kurie priekyje“, – iššūkį tiems, kurie nelinkę mokytis naujovių, įžvelgia A. Lašas.

Robotai inžinierių nepakeis, bet inžinerija keičiasi

„Investuok Lietuvoje“ atstovaujantis L. Suodaitis mano, kad daugelį ateities sprendimų padiktuos technologijos, kurios „jau dabar veikia kone visus mūsų kasdienius procesus“ ir už kurių yra inžinieriai, tas technologijas kuriantys. 

Dėl šios priežasties inžinieriaus profesija, pasak L. Suodaičio, nepraras aktualumo, o ateityje bus dar perspektyvesnė.

„Inžinerija iš esmės yra universalus mokslas, nes daugelis jose esančių dalykų nepriklauso nuo, pavyzdžiui, kalbos, jie yra tokie patys. Inžinerija, kurią mes matom šiandien, yra be galo plati ir paklausi sritis, – teigia „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas. – Kuo anksčiau pradėsime jaunąją kartą ugdyti, kad inžinerija nėra baubas, tuo greičiau atsidursime ketvirtosios pramonės revoliucijos priekyje.“

„Viskas keičiasi ir dabartiniai inžinieriai tikrai nebėra tokie, kokie buvo prieš 50 metų, kaip ir pati visuomenė nebėra tokia pati“, – pritaria cituojamas A. Vilkauskas. Kaip pagrindinį pokytį inžinerijoje jis įvardina žinių ir sričių integravimosi procesus.

„Tuos penkis dešimtmečius mes, inžinieriai, skaidėmės ir specializavomės. Tačiau dabar viskas integralėja, todėl pramonėje jau reikia kompleksinių, multidisciplininių žinių. Šiais laikais tu jau nebegali būti vien tiktai mechanikas, tačiau kartu reikalingos ir IT, ir elektronikos žinios“, – teigia pašnekovas.

A.Vilkauskas pabrėžia – globaliomis sąlygomis darbuotojai tampa didelių komandų dalimis, todėl šiuolaikiniams inžinieriams būtini geri komunikacijos, valdymo įgūdžiai.

„Šiais laikais jau nebegali būti, kad vienoje siauroje srityje, turėdamas labai daug žinių, tu būsi geras inžinierius. Dabar reikia multidisciplininio supratimo ir čia būtent humanitarinė dedamoji yra labai naudinga ta prasme, kad ji išlaisvina mąstymą. Tu gali tapti ženkliai kūrybiškesnis, prie aplinkos labiau prisitaikantis žmogus, o tuo pačiu – ir inžinierius“, – pastebi jis. 

Reikalingas mąstymo lūžis

Panašią mintį apie skirtingų sričių jungtis išsako ir A. Lašas. Jo nuomone, tradicinis skirstymas į humanitarinius ir tiksliuosius mokslus, o gebėjimų rūšiavimas į „minkštuosius“ ir „kietuosius“ šiais laikais praranda prasmę ir nebeatitinka tikrovės.

„Jeigu jau dabar mąstysime, kaip integruoti technologines kompetencijas į „minkštąsias“ sritis, kurios sparčiai transformuojasi pramonės revoliucijos akivaizdoje, tada išspręsime skirties problemą“, – teigia jis.

Kaip pavyzdį A. Lašas įvardija iš pirmo žvilgsnio su tiksliaisiais mokslais nesusijusias sritis – muziką ar socialinius mokslus. Štai sociologijoje visuomenės elgsena modeliuojama naudojant sudėtingus statistinius metodus, o šiuolaikinėse muzikos technologijose neapsieisi be IT žinių.

Jo nuomone, turi būti skatinamos įvairių sričių jungtys. „Technologinės idėjos ir jų raida – tarpdisciplininis dalykas, todėl negali būti – čia istorija, o, va, ten toli – inžinerija“, – sako jis.

A. Lašas pritaria nuomonei, kad šiandien technologijos jau tapusios vadinama „horizontaliąja kompetencija“, todėl jos atlieka svarbų vaidmenį, nepriklausomai, kokios srities žinių būtų semiamasi.

Pasak L. Suodaičio, Lietuvoje inžinieriaus profesija yra apipinta mitais, todėl valstybiniu mastu vykdomas inžinerijos populiarinimas ir siekia sugriauti tuos mitus.

Inžinerinis mąstymas turi būti lavinamas 

Kaip vieną pagrindinių barjerų siekiant integralumo specialistai įžvelgia dabartinę profiliavimo sistemą, kuri įstato jauną žmogų į rėmus ir apriboja galimybę pakeisti sprendimą.

„Vis dėlto mes kartais priverčiam vaikus per anksti apsispręsti. Vaikas priverstas nusukti“, – sako A. Vilkauskas, turėdamas omenyje būtinybę vyresniųjų klasių moksleiviams pasirinkti tik tam tikrus dalykus. 

Dekano manymu, inžinerinis mąstymas turi būti lavinamas, panašiai kaip muzikos ar dailės gebėjimai. „Pagirtina, kad atsiranda, pavyzdžiui, tam skirti licėjai“, – teigia A. Vilkauskas.

„Aibė dalykų tampa horizontaliosiomis kompetencijomis – kaip IT, matematika. O technologijos kartu su inžinerija irgi turi tapti mūsų lavinimosi dalimi“, – įsitikinęs A. Vilkauskas. L. Suodaitis mano, kad inžineriją būtina integruoti į bendrojo lavinimo sistemą. Nes „be technologijų mes jau tuoj gyventi nebemokėsime“.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Inžinerinė pramonė

nuotrauka
2019-11-07 10:40
Panevėžys negali skųstis darbo vietų stoka – atsižvelgiant į gyventojų skaičių, čia yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija. Todėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) čia turi išskirtinį vaidmenį, o kai kurie pramonininkai rėžia ties...
nuotrauka
2019-10-17 14:43
Lietuva sau ir pasauliui įrodė, kad gali būti ne tik namams ir mokymuisi skirtų elektronikos prietaisų importuotoja, bet ir gamintoja bei eksportuotoja.
nuotrauka
2019-10-01 14:22
Inžinieriai lėmė itin sparčią visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Šiandien jie taip pat vieni geidžiamiausių specialistų darbo rinkoje. Inžinerinei pramonei aktualių profesijų atstovai patenka ne tik tarp paklausiausių, bet ir geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje.
nuotrauka
2019-08-27 10:02
Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finan...
nuotrauka
2019-07-22 09:11
Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.
nuotrauka
2019-06-25 12:50
Panevėžio miesto mero Ryčio Račkausko kvietimu, regiono merai aptarė Pramonės 4.0 specializacijos vystymo gaires. Susitikime diskutuota, ar ji gali tapti vieninga Panevėžio regiono specializacija, kuri apimtų 2018 m. patvirtintas šešias regiono specializacijos kryptis: robotiką ir automatizavimą, tr...
nuotrauka
2019-06-17 10:38
Robotai-siurbliai, robotai-grindų valytojai, robotai-žoliapjovės, robotai-langų plovėjai – žmogaus pagalbininkai buityje. Vaikai turi robotus-gyvūnėlius, robotus-aukles, robotus-konstruktorius. Šiandien žmonėms prieinami įvairūs modernūs išradimai, kurie anksčiau buvo įsivaizduojami tik fantazijose....
nuotrauka
2019-06-13 10:32
Asociacija „Investors Forum“ ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ šiemet vėl išskyrė bei įvertino labiausiai verslo lūkesčius atitinkančias ir perspektyviausias šalies aukštųjų mokyklų bakalauro studijų programas. Konferencijos „Baltic Investors Forum 2019“ metu...
nuotrauka
2019-05-20 11:47
Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separatorius, pneumotransporto ortakius bei vakuuminio ištraukimo sistemas gaminanti bendrovė savo produktus pristato...
nuotrauka
2019-05-15 16:08
Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų SYLOS. Unikalios lazerinės sistemos perėmimo naudoti ceremonijoje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda sako, kad tai – didžiulis pasiekimas ne tik Lietuvai, b...
nuotrauka
2019-05-09 15:41
Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkum...
nuotrauka
2019-04-02 11:07
Ieškodami būdų, kaip užtikrinti aukščiausio lygio studijas, atitinkančias verslo poreikius, bei prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo, Šiaulių ir Daugpilio universitetai ėmėsi pokyčių. Siekiant rengti aukšto lygio specialistus, inžinierius, dirbsiančius pramonės įmonėse, jau padaryta nemažai. ...
nuotrauka
2019-03-25 10:12
Klientų rizika ir jos vertinimas yra neatsiejama verslo kasdienybės dalis. Tačiau smulkus ir vidutinis verslas (SVV) lengvai prieinamų galimybių valdyti su klientų reputacija, mokumu, mokesčių vengimu susijusių rizikų, deja, neturi, kadangi individualūs sprendimai yra brangūs.
nuotrauka
2019-03-21 09:07
Ketvirtoji pramonės revoliucija lemia sparčius pokyčius kasdienėje įmonių veikloje. Tai parodė pirmą kartą Lietuvoje surengti daugiausia gamybos procesų skaitmeninimo srityje pasiekusio verslo apdovanojimai „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“. Pažangiausias įmones rinkusi komisija bei visuomenė įvertino ne ...
nuotrauka
2019-03-07 12:10
Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50% daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOS...
nuotrauka
2019-03-01 09:37
Susisiekimo ministerijos pavaldžios įmonės ir įstaigos skaičiuoja investicijų į pažangius sprendimus grąžą ir yra pasirengusios dar aktyviau investuoti į inovacijas. Taip planuojama didinti susisiekimo sektoriaus konkurencinį pranašumą ir siekti lyderystės regione. 2019 metais susisiekimo sektoriaus...
nuotrauka
2019-02-18 11:44
Specialistų teigimu, Lietuva jau tapo šalimi, kurioje inžinerinės pramonės rinkai drąsiai siūlomos kaimyninių šalių gamybininkams dar neprieinamos naujovės. Žymiausi šalies inovatoriai taip pat gali pasigirti išrastomis technologijomis įvairiausiose srityje – nuo medicinos iki transporto.
nuotrauka
2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai...
nuotrauka
2019-02-08 13:43
Lietuva dažnai apibūdinama kaip palyginti maža šalis, panašūs teiginiai gali būti naudojami ir kalbant apie čia veikiančias gamybos įmones. Nors toks apibūdinimas gali skambėti kaip rimtas minusas, iš tiesų tai – atvirumo pokyčiams, greičio ir lankstumo ženklas. Apie tai kalba tiek tarptautinės orga...
nuotrauka
2019-02-07 14:45
Šveicarų automatizavimo sprendimų bendrovės „Mikron Group“ padalinys „Mikron Automation“ paskelbė atidarantis gamybos įmonę Kauno rajone. Pagrindinė šios įmonės veiklos kryptis bus pramonės automatizavimo modulių gamyba, kurie daugiausiai skirti automobilių pramonei. Per kelis ateinančius metus „Mik...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinė pramonė