Profesinis mokymas ir studijos

Bendravardžiai gargždiškiai – Mantas Adomavičius ir Mantas Šliogeris – skirtingu laiku mokėsi Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre, įgijo skirtingas specialybes. Tačiau abu sako, kad tai buvo geriausias jų pasirinkimas, lėmęs sėkmingas karjeras, veiklą.

Lyginant 2015-uosius metus ir dabar, inžinerinių mokslų krypties pirmakursių studentų skaičius susitraukė nuo buvusių daugiau nei 6000 iki vos 2600. Pasak specialistų, skaičiuojant studijuojančiųjų nubyrėjimą nuo 30 iki 50% studijų metais, lieka, kad nuo šiol parengiama tik kiek daugiau nei po 1000...

Atsižvelgiant į darbdavių ir socialinių partnerių siūlymus, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2020 m. planuojama priimti į profesinio mokymo įstaigas 20 610 naujų mokinių, tai 420 daugiau nei pernai. Vyriausybė patvirtino 2020 m. priėmimo į profesinio mokymo įstaigas planą.

Seimas, 90 parlamentarų vieningai balsavus už, po svarstymo pritarė Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pataisų projektui.

Siekiant didesnės darbo rinkos ir profesinio mokymo dermės, skatinamas profesinis mokymas darbo vietoje. Daugės mokinių, profesinę kvalifikaciją įgyjančių pameistrystės būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu Vyriausybė patvirtino profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvar...

2019 m. bendrojo priėmimo metu į profesinio mokymo įstaigas priimta 17 965 (48 proc.) asmenų, baigusių ar palikusių bendrojo ugdymo įstaigas.

Inžinieriai lėmė itin sparčią visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Šiandien jie taip pat vieni geidžiamiausių specialistų darbo rinkoje. Inžinerinei pramonei aktualių profesijų atstovai patenka ne tik tarp paklausiausių, bet ir geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje.

Energetika – ypatingą reikšmę valstybei turinti ūkio sfera, todėl specialistų poreikis čia itin didelis. Šiandien, kai visame pasaulyje vystomos įvairios atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos, o rinkoms siūlomi nauji sprendimai, ypač reikia specialistų, turinčių naujausių žinių ir gebėjim...

Naujausia statistika rodo – net 60 proc. žmonių, baigusių profesinio švietimo mokslus, pirmą ilgalaikį darbą susiranda praėjus mėnesiui po mokslų pabaigos ir šis skaičius išauga iki 80 proc. praėjus dar šešiems mėnesiams. Norėdama pabrėžti profesinio švietimo ir mokymo naudą visų amžiaus grupių žmon...

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui keisti profesinio mokymo finansavimo metodiką. Skaičiuojant mokiniui skiriamas profesinio mokymo lėšas, bus pereita nuo profesinio mokymo valandų prie kreditų. Tai padaryta siekiant, kad finansavimas sudarytų prielaidas kuo kokybišk...

Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finan...

Daugelis inžinerinės pakraipos absolventų darbą pagal specialybę randa dar studijuodami. Dažnas išėjęs atlikti praktikos į įmonę grįžta su darbo sutartimi. Tad ar verta tęsti nelengvas magistro studijas jau dirbant visu pajėgumu, o darbdaviams sudaryti sąlygas darbuotojams tęsti mokslus?

Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai tik 3 įmonės iš 100 savo veikloje pasitelkia robotus. Panašūs skaičiai užfiksuoti Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje. Kol kas daugiausiai Europoje robotizuotų įmonių veikia Ispanijoje, Danijoje, Suomijoje – 10-11 proc. Ka...

Lietuvos darbo rinkai iki 2022 metų prireiks apie 105 tūkst. naujų samdomų darbuotojų, iš kurių tik vos kelių procentų – dėl ekonomikos plėtros. Tuo tarpu 95 proc. šios paklausos sudarys pakeitimo paklausa dėl darbuotojų išėjimo į senatvės pensiją, emigracijos, mirties ir kitų priežasčių.

„Dirbtinis intelektas, daiktų internetas – raktiniai žodžiai, kurie ateityje keis kasdienybę ir dabar turimus įgūdžius. Ateityje reikės specialistų, turinčių skaitmeninių įgūdžių, pastatų projektuotojų, galinčių suprojektuoti pastatą, išmanančių pastato elgseną“, – tokią statybų sektoriaus ateitį įž...

Viena iš Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro (toliau – Mokymo centras) stiprybių – nuolatinis bendradarbiavimas su statybos, energetikos, inžinerinės pramonės sričių paslaugas teikiančiomis įmonėmis, medžiagų, įrankių, įrangos gamintojais, technologijų kūrėjais. Todėl Mokymo centras žino š...

Šalies įmonės galės kompensuoti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą: specifinių sričių specialistams parengti pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ paskirstyta 3,75 mln. eurų. Už šias lėšas bus apmokyta 16,5 tūkst. darbuotojų.

Statybos pramonė ir statinių poreikis mūsų šalyje vis dar sparčiai auga ir tuo pat metu sparčiai atsiranda naujesnių medžiagų, technologijų bei gamybos priemonių. Statybų srityje nuolat reikia naujos, kvalifikuotos, naujas technologijas išmanančios darbo jėgos.

Viena iš Panevėžio profesinio rengimo centro krypčių – statybininkų rengimas. Tam pritaikyta moderni praktinio mokymo bazė – įkurtas Statybos sektorinis praktinio mokymo centras. Jame sudarytos sąlygos rengti aukštos kvalifikacijos statybos specialistus.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) liepą paskelbė aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinamumo analizę, aiškiai parodančią – geriausiai darbo rinkoje sekasi baigusiems STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika) krypčių studijas. Vis dėlto, nemažai norinčių pakli...