KVK Technologijų fakulteto dekanė J. Vaitekonienė: Sinerginis veikimas kuria darbo rinkos pokyčių prielaidas
Kolegijoje specialistai rengiami naudojant moderniausią įrangą
Kolegijoje įrengtos modernios statybos inžinerijos, skaitmeninės geodezijos, mechanikos, informatikos bei informatikos inžinerijos, elektros inžinerijos, transporto inžinerijos, maisto technologijų laboratorijos, kuriose atliekami tyrimai bei eksperimentai, studentams ir dėstytojams ne kartą pelnę tarptautinį pripažinimą. Geoinformacinių sistemų kompetencijų centre dirbama su didžiaisiais duomenimis, gaunamais taikant lazerinį LIDAR skenavimą, rengiami skaitmeniniai 3D modeliai. Didžiųjų duomenų kiekiai yra milžiniški, ir juos apdoroti gali tik aukštą kvalifikaciją turintys žmonės. KVK žengia koja kojon su laiku. Moderniausi tyrimai yra susiję su tokiais svarbiais regiono poreikiais: Kuršių Nerijos nacionalinio parko rekreacinės digresijos vertinimas taikant GIS technologijas; Baltijos jūros kranto kaitos tyrimas nuo šiaurinio molo iki Girulių; Minijos krantų terasų technogeninės kilmės tyrimas; NT objektų monitoringo sistemos kūrimas bei deformacijų tyrimas, taikant nuotolines matavimo technologijas bei kt.
„Lietuvos verslas susidūrė su dideliu iššūkiu – darbuotojų trūkumu. Ne mažesnis iššūkis ir kelių, kaip konkuruoti globalioje rinkoje, paieškos. Ir tai yra ne tik verslo aktualijos. Mokymo įstaigos, taip pat ir Klaipėdos valstybinė kolegija, turi įnešti savo indėlį ne tik rengdami paklausių specialybių darbuotojus, bet ir darbuotojus, kurie generuotų pridėtinę vertę verslui, realizuotų savo gebėjimus, naudodamiesi moderniu, Ketvirtąją pramonės revoliuciją atliepiančiu kontekstu“, – sako Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) Technologijų fakulteto dekanė Jūratė VAITEKONIENĖ.
Už sukurtus gaminius auštosios mokyklos dėstytojai su studentais yra pelnę aukso medalius tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt“ (2016 m. už liofilizuotus gaminius „Lašišos trapučiai“ ir 2018 m. už keksiukus be pridėtinio cukraus „Rudenėlis“). Elektros ir automatikos bei Informatikos inžinerijos studijų programoms suteiktas specialus „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas, liudijantis, kad šios programos atitinka verslo atstovų lūkesčius.
2018-aisiais gavus beveik 700 tūkst. eurų ES finansavimą projektui „Interreg LAT-LIT“, KVK įsirengė geoinformacinių sistemų kompetencijų centrą, įsigijo darbo stočių – kompiuterių, 3D spausdintuvų, keletą naujos kartos programinės įrangos paketų. Didžiausio ne tik studentų, bet ir profesionalų dėmesio sulaukia milžiniškas bepilotis orlaivis bei lazerinio skenavimo sistema LIDAR. Jį skraidinant per kelias minutes galima nuskenuoti ir skaitmenizuoti dideles teritorijas, pastatus ar kultūros paveldo objektus, o duomenis perkeliant į darbo stotis, sukuriami skaitmeniniai 3D modeliai. Kompetencijų centre dirbama su didžiaisiais duomenimis, kurie aktualūs Ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiams spręsti.„Taigi mūsų mokymo bazės pamatas – moderni įranga, kuria naudotis gali skaitmeninės geodezijos, statybos inžinerijos, transporto logistikos, turizmo verslo, elektros inžinerijos studijų programų studentai“, – pasakoja Technologijų fakulteto dekanė J. Vaitekonienė.
Tendencijos: poreikis didėja, norinčių ir galinčių studijuoti mažėja
KVK Technologijų fakultete jau 60 metų rengiami inžinerijos specialistai. Tačiau pastarojo laikmečio tendencijos, susijusios su techninėmis specialybėmis, kelia nerimą.
„Fakultete su Klaipėdos regiono darbdaviais vyko diskusija, kuri tik patvirtino tai, apie ką jau keletą metų kalba Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Investuok Lietuvoje“, Užimtumo tarnyba, savivaldybių atstovai bei Klaipėdos regiono pramonės įmonės, – pasakoja fakulteto dekanė J. Vaitekonienė. – Nepaisant didžiulės inžinierių paklausos ir augančio deficito, jų rengimas Lietuvoje, o ypač Klaipėdos regione, vis labiau prasilenkia su darbo rinkos poreikiais. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės finansuojamos studijų vietos ir įmonių mokamos stipendijos. Inžinerinių studijų rinktis tiesiog nėra kam, todėl aiškėja rimta problema: poreikis didėja, norinčių ir galinčių studijuoti mažėja. Ši problema darosi vis aštresnė ir skatina visas suinteresuotas šalis – verslo, švietimo įstaigų ir valdžios atstovus – ieškoti sprendimo.“
Statybos inžinerijos studentai. KVK nuotr.
Darbuotojų trūksta daugelyje sričių – elektros inžinerijos, transporto, automatikos, statybos inžinerijos, skaitmeninės geodezijos ir mechanikos. Tačiau, kaip pastebi dekanė, galimybės gauti gerai apmokamą darbą nepatraukia jaunimo dažniau rinktis šias specialybes. J. Vaitekonienė dalijasi neramia prognoze, kad artimiausiu metu situacija nesikeis į gera – tai rodo šių metų abiturientų valstybinių brandos egzaminų pasirinkimas.
Aukštos kvalifikacijos, reikiamų specialybių darbuotojų parengimas nebėra problema: tam sukurta šiuolaikiška infrastruktūra, dirba kompetentingi dėstytojai. Lietuva nėra vienintelė šalis, susidurianti su techninių specialybių darbuotojų trūkumu, todėl problema turi būti sprendžiama kompleksiškai, į procesą įsijungus visoms suinteresuotoms pusėms.„Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes tapome LSA nariais, kodėl bendradarbiaujame su verslais, darbdaviais – paprastos bendrystės neužtenka, tai turi būti sinerginis veikimas, kuris kurtų būtinus pokyčius“, – sako KVK Technologijų fakulteto dekanė J. Vaitekonienė.