Džiaugiasi sugrįžtuvėmis

„Tokio jaudulio ir noro įstoti į universitetą dar nebuvau patyrusi, nes niekada taip nenorėjau mokytis kaip dabar“, – KTU pranešime cituojama „Axis Technologies“ inžinierė konstruktorė Karolina Sokelytė, neseniai sužinojusi, kad yra priimta į mechanikos inžinerijos magistro studijų programą Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete.

Grįžti į universiteto suolą ji nusprendė praėjus metams po bakalauro diplomo gavimo. Po studijų mergina iškart įsidarbino įmonėje ir yra atsakinga už biokuro katilinių įrangos projektavimą. „Darbas labai įdomus, nes ne tik darau brėžinius, dirbu kitus darbus biure, bet ir vykstu į objektus, akivaizdžiai matau įgyvendinamus savo darbo rezultatus. Kiekviena diena siūlo iššūkių, todėl nėra monotonijos“, – teigė mergina.

K.Sokelytė prisipažino, kad iš pradžių pasirinkusi inžinerines studijas turėjo dvejonių, nors tvirtai žinojo, kad jai artimiausi yra tikslieji mokslai. 

„Nemažai jaunų žmonių mano, kad inžinerija dažniausiai yra vyresnių vyrų sritis, o jaunimui ir tuo labiau merginoms tokiose darbovietėse sunku įsitvirtinti. Šie stereotipai greitai sugriuvo pradėjus dirbti – kasdien matau daug jaunų, kūrybingų, įdomių asmenybių“, – tvirtino jauna inžinierė.

Nauda abipusė

K.Sokelytė pasakojo, kad pradėjusi dirbti gana greitai pradėjo galvoti apie magistrantūrą. „Darbe, kuriame nėra rutinos, reikia ir nuolatinio tobulėjimo. Esu tikra, kad magistro studijos praplės mano akiratį, į daugelį dalykų leis pažiūrėti platesniu žvilgsniu“, – mano ji.

Magistro studijų diplomo darbo temą K.Sokelytė ketina rinktis iš kurios nors įmonei svarbios srities. „Su kolegomis išsiaiškinsiu, ką galima tobulinti, atliksiu tyrimą ir teiksiu siūlymus. Dėl to diplominis darbas bus naudingas tiesiogiai įmonei, galėsiu matyti apčiuopiamą rezultatą“, – džiaugėsi K.Sokelytė.

Merginą tęsti studijas paskatino ir tai, kad dauguma kolegų jau yra baigę magistro studijas, o kai kurie ir doktorantūrą. „Dar buvo dvejonių, ar pavyks dienines studijas derinti su darbu, bet sulaukiau darbdavių palaikymo ir paskatinimo neatsisakyti šios minties“, – teigė K.Sokelytė.

„Axis Technologies“ Personalo ir administracijos departamento direktorė Lina Valentukevičė tvirtino, kad įmonėje daug tokių pavyzdžių, kai padirbėję specialistai nusprendžia tęsti studijas. „Žinių niekada nebūna per daug, todėl mūsų bendrovė labai palaiko šias iniciatyvas. Be to, tokiais darbuotojais džiaugiamės dar ir dėl to, kad tai rodo jų norą nuolat tobulėti“, – aiškino L.Valentukevičė.

Vis daugiau įmonių supranta, kad sudarydamos sąlygas mokymuisi jos skatina darbuotojų lojalumą ir kuria patrauklaus darbdavio įvaizdį. Tai sudaro sąlygas pritraukti talentingus, motyvuotus tobulėti specialistus. Jie operatyviau prisitaiko prie pokyčių, turi platų akiratį, yra kūrybingi. 

Daug galimybių ir verslui, ir mokslui

Įmonės sudarančios sąlygas darbuotojams studijuoti magistrantūroje gauna naudos ir iš glaudesnio ryšio su aukštąja mokykla. 

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas teigia, kad tokios bendrovės lengviau įdiegia inovacijas, gauna naujausius tyrimus ir žinias, perduoda savo poreikius universitetams. „Tyrimai rodo, kad tose šalys, kuriose yra daugiau nei kitur magistrų bei mokslo daktarų, geriau išvystytas ir aukštųjų technologijų sektorius, veikia daugiau didesnę pridėtinę vertę kuriančių įmonių. Dėl to kuriama ir didesnė vertė visai valstybės ekonomikai“, – cituojamas dekanas.

Kaip pavyzdį mūsų šalyje galima paminėti biotechnologijų ir lazerių sektorių, kur dirba daug magistrų bei mokslo daktarų. Lietuvos ekonomikai šie sektoriai nėra pagrindiniai varikliai, tačiau kitoms pramonės įmonėms vystant inovacijas net ir nedidelis augimas duotų milžinišką naudą šalies ūkiui. Tam reikalingi aukštos kompetencijos ir kūrybiški specialistai. 

„Pramonės ir studijų sinergija sukuria tokias sąlygas, kai į magistrantūros studijas ateina stipriai motyvuoti studentai, o įmonė kartu su universitetu pradeda vykdyti mokslinius tyrimus, kurių rezultatas – inžineriniai sprendimai ir naujos technologijos“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.

Pasak dekano, bendradarbiaujant su įmonėmis, kai magistrantūrą renkasi jų darbuotojai, universitetams yra daugiau galimybių geriau pažinti verslo poreikius bei kartu su verslu kurti inovacijų kultūrą, taip reikalingą mūsų ekonomikai, kuriant didesnę pridėtinę vertę. 

„Kai darbuotojai pagal darbo patirtį suvokia, kokių kompetencijų jiems trūksta, o įmonė žino savo technologijų ir produktų poreikį, tada ir universitetui lengviau tobulinti studijų programas, vystyti aktualias pramonei tyrimų kryptis“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.

Sulaukia didesnio atlygio

JAV Džordžtauno universiteto tyrimai rodo, kad turintys magistro diplomą amerikiečiai per savaitę vidutiniškai uždirba 1300 JAV dolerių, bakalaurai – 1066 JAV dolerius. Nedarbo lygis tarp magistrų 3,5 proc., bakalaurų – 4,5 proc. Ši tendencija matoma ir Europos šalyse. Didesni atlyginimai mokami ne tik inžinerinių, bet ir kitų sričių magistrams. „Jau ir Lietuvos rinkoje matome, kad baigę magistrantūros studijas darbuotojai uždirba daugiau nei bakalaurai“, – pastebi A.Vilkauskas.

Lietuvos statistikos duomenimis, darbo užmokesčio dydžio santykis yra apie 30 proc. didesnis nei bakalauro studijas baigusių darbuotojų. Nors šiuo metu inžinerinių specialybių absolventams nedarbas nėra aktualus, nes daugelis bakalauro studijų studentų paskutiniame kurse jau dirba, tačiau šių laikų pasaulyje, kai technologijos keičiasi labai gretai ir niekas nežino, kokių specialistų reikės rytoj, kaip pasikeis išlikusios, pagrindinis saugumo darbo rinkoje koziris yra nuolatinis mokymasis. Pasaulinė praktika rodo, kad nedarbo lygis tarp magistratūros studijas baigusių studentų yra ženkliai mažesnis lyginant su vien bakalauro studijas baigusiais absolventais.