Klaipėdos jūrų uostas brėžia darnumo su aplinka kryptį. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą žaliojo uosto koncepcijai parengti.

Cemento gamybos apimtis visame pasaulyje 2019 m. jau siekė apie 4,2 mlrd. tonų, kai 1995 m. – tik 1,39 mlrd. Tai rodo labai spartų ir globalų statybos pramonės augimą. Šiandien pasaulyje yra vienintelė medžiaga, kurios žmonės sunaudoja daugiau nei betono, tai – vanduo.

Prasideda naujas paramos teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrines arba jas įsigyti iš elektrinių parko, o taip pat seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima visą mėnesį – nuo kovo 31 d. iki balandžio 30 d.

Vyriausybė pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.

Aplinkos ministerija atnaujino Lietuvoje veikiančių įmonių, kurioms 2021-2025 m. planuojama paskirstyti nemokamus apyvartinius taršos leidimus, sąrašą. Jis sudarytas įvertinus Europos Komisijos patikslintus taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis tikslus 2021–2030 m.

Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ), kaip rašoma įmonės pranešime, po daugelio planinių ir papildomų bandymų bei nepriklausomų ekspertų vertinimų įrodė, kad atitinka aukščiausius aplinkosaugos standartus, taikomus visoje Europos Sąjungoje.

Klaipėdos uoste prisišvartavo laivas, į Lietuvą atplukdęs 13 įspūdingo dydžio vėjo elektrinių bokštų. Šios elektrinės bus galingiausios šalyje, o savo aukščiu prilygs maždaug dviejų futbolo stadionų ilgiui.

Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?

Žaliausias Lietuvoje būsto projektas „Aeronamai“ tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu Baltijos šalyse būsto projektu, įvertintu dviem aukščiausios energinės klasės sertifikatais. Negana to, visą reikiamą elektros energiją – ir skirtą šildymui, vėsinimui ar vėdinimui, ir kasdienėms gyventojų reikmėms...

Vieni iš pagrindinių darnaus miestų vystymosi koncepcijos tikslų yra padaryti miestus ir žmonių apgyventas vietoves saugias, atsparias (stichinėms nelaimėms) ir darnias, užtikrinti visiems prieigą prie prieinamos (lengvai pasiekiamos), patikimos, darnios ir modernios energijos.

Viešųjų pirkimų tarnyba kviečia susipažinti su Žaliojo viešojo pirkimo vadovu, kuriame bendrais bruožais aprašytos galimybės vykdyti žaliuosius viešuosius pirkimus.

Prekybos tinklas „Maxima“ atnaujina parduotuvių šildymo, vėdinimo, vėsinimo bei elektros sistemas, jas pakeisdamas į aplinką ir gamtos išteklius tausojančius sprendimus. Įmonė kasmet vis daugiau sutaupo šilumos energijos, kuri yra atgaunama iš naudojamų šiuolaikiškų šaldymo įrenginių. Aktyviai diegi...