Siekiant šio tikslo numatoma per ateinančius tris dešimtmečius sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviai modernizuoti 440 tūkst. pastatų, arba apie 110 mln. kv. metrų jų ploto. Strategija numato sumažinti metinį pastatų fondo pirminės energijos vartojimą 60 proc., palyginti su 2020 m., pirminės energijos iš iškastinio kuro vartojimą (keičiant jį energija iš atsinaujinančių šaltinių) ir CO₂ emisijų kiekį – 100 proc.

Pasak aplinkos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus, cituojamo pranešime, Ilgalaikė renovacijos strategija iš esmės prisidės prie bendro ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos tikslo – sukurti neutralią klimatui ekonomiką iki 2050-ųjų.

„Pastatai, ypač gyvenamosios paskirties, yra vienas didžiausių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro taršos šaltinių. Nerenovuotuose pastatuose energijos sunaudojama daug ir neefektyviai, todėl mes ne tik eikvojame išteklius pastatams išlaikyti, bet ir be reikalo teršiami atmosferą“, – cituojamas viceministras.

Ilgalaikę renovacijos strategiją parengti Lietuvą įpareigoja ES pastatų energinio naudingumo direktyva. Kadangi Lietuva to nepadarė iki nustatyto termino (2020 m. kovo 10 d.), buvo pradėtos pažeidimo procedūros.

Strategijai įgyvendinti Aplinkos ministerija artimiausiu metu rengs įgyvendinimo planą, kuris numato priemones kvartalinei renovacijai skatinti, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir inžinerinės sistemos, bendrosios erdvės, telkiant valstybės ir pastatų savininkų investicijas renovacijos projektams įgyvendinti.