Pastatas kuriamas žmogaus savijautai

Pasak „Eglės sanatorijos“ Ūkio padalinio vadovo Tomo Žemaičio, šiuolaikinėje sanatorijoje svarbiausia ne vien estetiška aplinka, bet ir tai, kaip pastatas veikia žmogaus savijautą. Todėl rekonstrukcijoje daug dėmesio skirta sprendimams, kurie veikia nepastebimai – svečias neturėtų galvoti apie temperatūrą, oro kokybę ar triukšmą, o tiesiog jaustis komfortiškai.

Anot jo, geriausi inžineriniai sprendimai dažniausiai lieka nematomi – jų vertė atsiskleidžia per kasdienę žmogaus patirtį.

Mikroklimatas – svarbi sveikatinimo dalis

Atnaujintuose „Comfort+“ korpusuose įdiegti sprendimai orientuoti į stabilų mikroklimatą – tolygų šilumos paskirstymą, efektyvų vėdinimą, oro kokybės kontrolę ir energinį efektyvumą. Kadangi sanatorijos svečiai didelę dienos dalį praleidžia kambariuose, aplinka turi padėti atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.

„Eglės sanatorijos“ eksploatacijos projektų vadovas Ramūnas Poškevičius pabrėžia, kad temperatūros svyravimai ar tvankus oras daro tiesioginę įtaką žmogaus savijautai, todėl vienas svarbiausių tikslų – užtikrinti kuo stabilesnes vidaus sąlygas.

Tam pasirinkta moderni vėdinimo ir oro kokybės kontrolės sistema, užtikrinanti nuolatinį šviežio oro tiekimą, filtravimą, anglies dioksido (CO₂) koncentracijos stebėseną bei kvapų ir kitų teršalų šalinimą. Sistema suprojektuota taip, kad oras patalpose nuolat atsinaujintų, tačiau svečiai nejaustų nei skersvėjų, nei triukšmo.

Vandens pagrindu veikiantis vėsinimas užtikrins didesnį komfortą

Rekonstrukcijos metu atsisakyta tradicinės freoninės vėsinimo sistemos ir pasirinkta vandens pagrindu veikianti technologija. Ji leidžia palaikyti stabilesnę temperatūrą, išvengti staigių temperatūros pokyčių bei tiesioginių šalto oro srautų, o pati sistema veikia tyliau.

Pasak R. Poškevičiaus, sanatorijos aplinkoje svarbiausia ne intensyvus vėsinimas, bet natūrali ir tolygi vėsa, kuri nekelia papildomo diskomforto.

Cirkadinis apšvietimas prisitaikys prie žmogaus ritmo

Svarbi projekto dalis – ir nauja apšvietimo sistema. Projektuojant siekiama maksimaliai išnaudoti natūralią dienos šviesą, o dirbtinis apšvietimas bus pritaikomas prie skirtingo paros meto. Ryte, dieną ir vakare šviesos intensyvumas bei spalvinė temperatūra keisis taip, kad palaikytų natūralų žmogaus biologinį ritmą.

Pasak R. Poškevičiaus, tinkamas apšvietimas padeda ne tik pabusti ar susikaupti, bet ir lengviau pereiti į poilsio būseną, todėl tampa svarbia kokybiško sveikimo dalimi.

Išmanus pastatas prisitaikys prie žmonių

Visos pagrindinės „Comfort+“ inžinerinės sistemos – šildymas, vėdinimas, vėsinimas ir apšvietimas – bus integruotos į bendrą pastato valdymo sistemą. Ji realiuoju laiku stebės pastato užimtumą ir žmonių srautus, automatiškai reguliuos įrangos veikimą bei optimizuos energijos naudojimą.

Kaip pažymi R. Poškevičius, tikslas nėra taupyti komforto sąskaita. Išmanus valdymas leidžia išvengti perteklinio šildymo, vėsinimo ar vėdinimo, kai konkrečiose erdvėse tuo metu nėra poreikio, todėl suderinamas aukštas komforto lygis ir efektyvus energijos naudojimas.

Technologijos lieka nepastebimos

Nors rekonstruotame komplekse diegiama daug pažangių technologijų, jos nėra akcentuojamos interjere. Priešingai – siekiama, kad svečius pirmiausia pasitiktų jauki aplinka, natūralios medžiagos ir ramybės pojūtis, o inžineriniai sprendimai veiktų fone.

R. Poškevičiaus teigimu, po rekonstrukcijos „Comfort+“ turėtų tapti pavyzdžiu, kaip šiuolaikinė pastatų inžinerija gali prisidėti prie sveikatinimo proceso. Tokiu būdu pastatas tampa ne tik vieta apsistoti, bet ir aktyvia sveikimo dalimi – nuo pirmo įkvėpimo iki kokybiško poilsio.