2024 gegužės 24 d. penktadienis, 22:54
Reklama  |  facebook

A. Baranauskienė – ketino tapti mokytoja, bet sėdo į statybų ministrės kėdę Fotogalerija

Eiviltas PARAŠČIAKAS      2016-03-25 06:30
Aldona Baranauskienė – pirmoji ir vienintelė moteris Lietuvoje, vadovavusi Statybos ir urbanistikos ministerijai (dabar – Aplinkos). Nors aktyvią, keturis dešimtmečius trukusią karjerą ji baigė 2010 m., savo biografijos faktus vardija taip tiksliai, lyg viskas būtų vykę vakar. Šiame interviu – apie darbą valstybinėse institucijose, patirtį versle ir užtarnautą turiningą poilsį.
nuotrauka
Aldona Baranauskienė, buvusi septintosios vyriausybės statybos ir urbanistikos ministrė. Asmeninio archyvo nuotr.


Minimos įmonės
SPSC (Statybos produkcijos sertifikavimo centras), UAB
VILNIUS TECH Statybos fakultetas,
CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra), VŠĮ
Wavin Baltic, UAB
Planavo tapti mokytoja

Adutiškio parapijoje, Baltarusijoje, gimusi p. Aldona į Vilnių su tėvais atvyko, kai jai buvo penkeri. Baigusi A. Vienuolio mokyklą, ji pasirinko studijas Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI).

„Jaunystėje užsiėmiau lengvąja atletika. VISI atsidūriau paklausiusi savo trenerio. Iš pradžių ketinau Pedagoginiame institute studijuoti fiziką ir matematiką. Jau buvau atidavusi dokumentus, tačiau treneris mane atkalbėjo. Sakė, kad „geriau su ligoniais dirbti negu su vaikais“. Pernešiau dokumentus ir įstojau“, – prisimena pašnekovė.

Studijų metais moteris sukūrė šeimą, gimė duktė. Jauna šeima su vaiku dešimtmečiui išvyko gyventi į Trakus. Mokslus 1973 m. p. Aldona baigė vakariniame skyriuje ir įgijo statybos inžinieriaus-ekonomisto specialybę.

Derindama šeimos rūpesčius, mokslą ir karjerą, jauna moteris pradėjo dirbti ekonomiste tresto „Pramontažas“ 1-oje statybos montavimo valdyboje.

Grožninkų pradinė mokykla Trakų rajone – pirmasis eksploatuoti atiduodamas objektas, 1974 metais. Asm. archyvo nuotr. 

Nors pašnekovė pasakoja niekada sąmoningai nesiekusi aukštumų, tačiau po truputį kilo karjeros laiptais: iš pradžių dirbo vyriausiąja meistre Trakų komunalinių įmonių kombinate, netrukus sulaukė paaukštinimo – tapo kombinato vyriausiąja inžiniere, po to ir – Kapitalinės statybos skyriaus viršininke Trakų rajono vykdomajame komitete.

Visoje Lietuvos teritorijoje tokias pareigas užėmė tik dvi moterys – Trakų ir Kaišiadorių rajonuose.


Komunalinių butų ūkio apžiūra Telšiuose. Asm. archyvo nuotr.

„Dirbdama Komunalinių įmonių kombinate, vadovavau remonto, eksploatavimo, ūkio paruošimo žiemos sezonui, vandens tiekimo bei valymo, kuro kontoros, gelbėjimo stoties, viešbučių ir kitų darbų bei paslaugų organizavimui. Diegėme centralizuotą buitinių atliekų išvežimą iš gyventojų, o 1970–1974 m. rajonuose tai buvo naujovė. Organizavome mechanizuotą rajono miestelių gatvių valymą, patobulinome vandenvietės darbą. Kapitalinės statybos skyrius organizavo darželių, mokyklų, gyvenamųjų namų, lauko inžinerinių tinklų bei kitų statinių statybas“, – pirmąjį karjeros dešimtmetį prisimena pašnekovė.

Naktimis sapnuodavo grindjuostes

Vėliau šeima grįžo į Vilnių – norėjo gyventi erdviau, o tuo metu Vilniaus statybos trestas aukštos kvalifikacijos statybininkams suteikdavo šeimyninius bendrabučius. Abu sutuoktiniai įsidarbino 11-oje statybos montavimo valdyboje. 1979–1981 m. moteris vadovavo resursų tiekimo organizavimui – nuo planavimo penkmečiui iki pateikimo į statybos aikšteles. „Sąžiningai dirbau dvejus metus, bet tos „lamperkos“ (grindjuostės, – red. past.) man jau sapnuodavosi“, – prisiminusi nusijuokia pašnekovė ir toliau tęsia kelionę per savo keturis karjeros dešimtmečius.


Su ministrais Bagdonu (kairėje) ir R.Sakalausku (dešinėje). Asm. archyvo nuotr.

Devintojo dešimtmečio pradžioje ji sulaukė kvietimo dirbti Komunalinio ūkio ministerijos vieno iš Vyriausiosios butų ūkio valdybos skyrių viršininke. Vėliau buvo paskirta valdybos viršininko pavaduotoja – kuravo butų ūkio kapitalinio remonto, butų ūkį prižiūrinčių įmonių gamybinių bazių bei techninio progreso butų ūkyje vystymą.

„Maskvoje turėdavome „apsiginti“ lėšas, kurių reikėdavo kapitaliniam gyvenamųjų pastatų stogų, vamzdynų, pagrindinių konstrukcijų remontui. Po to pagal poreikį pinigus skirstydavome respublikoje. Paskutiniais darbo metais pavykdavo gauti tiek lėšų, kiek tekdavo vienam kvadratiniam metrui gyvenamojo ploto Sankt Peterburge. Kartais visų lėšų net nepanaudodavome“, – darbo sovietinėje sistemoje ypatumus mena pašnekovė.

Nors pinigų valdžia skirdavo pakankamai, tačiau kapitalinio remonto darbai strigo dėl materialinių resursų trūkumo. „Pradėjo statyti gyvenamuosius namus naudojant plastikinius vamzdžius, tačiau plastikinių vamzdžių tarpinių ar kitų atsarginių dalių nebuvo. Nuo karšto vandens vamzdžiai trūkdavo, užpildavo kaimynus iki pat apačios, tačiau remontuoti nebuvo kuo. Taip pat ir statybininkai dar ne viską būdavo įsisavinę, trūko ir žinių“, – to laikotarpio problemas vardija inžinierė.


Plastikinių vamzdžių „Wavin“ gamyklos atidarymas Vilniuje, 1996 metai

Už neįgyvendintus tikslus tekdavo atsakyti: „Kadangi tai buvo planinė ekonomika, kitų metų darbus reikėdavo susiplanuoti dar rudenį. Už planų nevykdymą Ministrų taryba ir Centro komitetas „mušdavo per galvas“.

Patyrusi specialistė sovietmečiu buvo sulaukusi pasiūlymo prisijungti ir prie Ministrų tarybos, tačiau faktas, kad jos vyro tėvas buvo politinis kalinys, saugumiečių neliko nepastebėtas. „Ministrų taryba sovietiniais laikais buvo beveik aukščiausias flangas“, – paaiškina ne vienoje valdžios institucijoje dirbusi p. Aldona.

Likimas nuvedė į ministeriją

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir panaikinus Komunalinio ūkio ministeriją, A. Baranauskienė dirbo Komunalinio ūkio ir paslaugų departamente prie Statybos ir urbanistikos ministerijos direktoriaus pavaduotoja. Čia aktyviai dalyvavo kuriant nepriklausomos Lietuvos įstatymus ir poįstatyminius aktus, susijusius su komunalinio butų ūkio ir buitinio gyventojų aptarnavimo klausimais. Buvo darbo grupės narė, kurianti nekilnojamojo turto ir butų privatizavimo įstatymus, jų poįstatyminius aktus.

Nors pareigos skambėjo išdidžiai, o atsakomybės netrūko – gyventi iš valstybės mokamos algos buvo sudėtinga.

„Atlyginimai valstybiniame darbe buvo labai maži. Turėjau tris vaikus, vyras buvo pasiligojęs, tad šį darbą palikau. Iš Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento perėjau dirbti į bendrovę „Lustas“, – dar vieną karjeros posūkį prisimena A. Baranauskienė. 


Apsilankymas rekonstruotoje VGTU bibliotekoje, 1995-aisiais metais. Asm. archyvo nuotr.

Tiesa, versle ji pabuvo trumpai – 1994 m. sulaukė tuometinio ministro Juliaus Laicono skambučio ir buvo pakviesta dirbti Statybos ir urbanistikos ministro pavaduotoja, buvo atsakinga už Lietuvos komunalinį butų ūkį ir statybų techninį normavimą. Pasikeitus šeštajai Vyriausybei, 1996 m. pradžioje pagal Prezidento dekretą A. Baranauskienė buvo paskirta septintosios Vyriausybės Statybos ir urbanistikos ministre.

Paskolas būstų modernizacijai galėjome gauti pirmieji iš poskomunistinių šalių

Tada buvo parengti ir priimti pirmieji nepriklausomos Lietuvos Respublikos statybos ir teritorijų planavimo įstatymai ir su jais susiję poįstatyminiai ir norminiai aktai. Atsižvelgiant į Europos praktiką, buvo patvirtinta Respublikos statybų normavimo sistema, kurios principai galioja ir šiuo metu. Buvo įsteigtos dvi įstaigos prie ministerijos, kurių funkcijos svarbios ir šiandien – tai Statybos produkcijos sertifikavimo centras ir Būsto kreditavimo fondas.

Septintoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė po priesaikos, 1996 metai

„Mintinai žinojau, kokios problemos buvo likusios po sovietmečio. Privatizuojami butai gyventojams buvo parduoti kiaurais stogais ir vamzdynais. Pirmiausia pradėjome akcentuoti šildymo sistemų renovacijos, pastatų šiltinimo ir langų keitimo būtinybę – tai buvo silpniausios sovietinės statybos pastatų vietos. Reikėjo ieškoti pinigų būsto modernizavimui. Su Pasaulio banku pasirašėme sutartį dėl 10 milijonų dolerių paskolos renovacijai. Tam tikslui įgyvendinti Lietuvoje, vienintelėje iš postkomunistinių šalių, buvo įkurtas Būsto kreditavimo fondas, kuris vėliau peraugo į Centrinę projektų valdymo agentūrą. Gyventojai, norėdami taupyti nuolat brangstančią šilumos energiją, galėjo dalyvauti projekte, pasiskolinti lėšų bei modernizuoti ir atnaujinti savo namus“, – prisimena ji.

Vyriausybė 1996 m. pabaigoje atsistatydino, A. Baranauskienė buvo paskirta naujojo ministro Algio Čapliko pavaduotoja. Baigusi karjerą valstybiniame sektoriuje, moteris išbandė jėgas vadovaudama  bendrovei „Linkmenų statyba“, kurioje tuo metu dirbo per 100 darbuotojų.

„Per 3 darbo gamyboje metus, modernizuojant ir decentralizuojant Lietuvos šilumos ūkį, man vadovaujant, pastatyta nemažai katilinių, pradėta Vilniaus miesto vandens valymo įrenginių statyba Antaviliuose, rekonstruota ir suremontuota keletas pastatų Kėdainiuose, Trakuose ir Vilniuje“, – vardija pašnekovė.

Moteriai statybų įmonėje lengva nebuvo. Tuo metu kaip tik vyko Rusijos krizė, vėlavo atsiskaitymai.

„Ateidavo įmonės vyrai, sakydavo, kad rytoj nebeturi už ką vaikų pamaitinti. O man vaikai – šventas dalykas. Daug jaudinausi, išgyvenau. Gal būčiau dirbusi ir ilgiau, bet sušlubavo sveikata“, – prisimena A. Baranauskienė.

Sutarties pasirašymas dėl projekto „Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro“ (MKIC) finansavimo ir administravimo, 2009 metai. Asm. archyvo nuotr.

Paskutinį dešimtmetį iki pensijos, nuo 2000 iki 2010 m., moteris dirbo Centrinės projektų valdymo agentūroje – įvairiose pareigose nuo skyriaus viršininkės iki direktoriaus pavaduotojos.

Geriausiai pailsi Nidoje

Pašnekovės akys nušvinta kalbai pasisukus apie vaikus ir anūkus, kurių turi net šešis. Su šviesaus atminimo vyru Vigimantu Petru p. Aldona užaugino dvi dukteris ir sūnų. Visi jie pasirinko studijas VGTU ir įgijo inžinerinį išsilavinimą. Magistro studijas šiame universitete baigė ir vyriausioji anūkė, neseniai atšventusi 25-ąjį gimtadienį.

Nors ir nedirba, laisvo laiko pašnekovė neturi – daug dėmesio skiria anūkams. Turėdama laisvą minutę, ji mėgsta siuvinėti, megzti, skaityti. Tiesa, skaitymui laiko moteris sako atrandanti dažniau. „Kai dirbau, tam laiko neturėjau, nes visas gyvenimas buvo labai įtemptas. Gal net buvau šiek tiek darboholikė“, – pasvarsto moteris.

Atostogoms A. Baranauskienė renkasi savo itin mėgstamą vietą, kurioje yra praleidusi ne vieną džiaugsmingą vasarą: „Labai mėgstu Nidą. Jei nepabūnu ten bent savaitę per metus, tai reiškia, kad atostogų nebuvo.“

Šiuo metu moteris studijuoja Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete turizmą. Su bendraamžiais keliauja po Lietuvą, lanko paskaitas. Baigusi šias studijas, ji ketina nesustoti ir dar kelerius metus gilintis į sveikatos mokslus.
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos