Šaknys siekia praėjusio amžiaus vidurį

Bendrovės istorijos pradžia siekia dar 1956 m., kai Laukuvos MTS bazėje buvo įkurta melioracijos įmonė – Rietavo MMS. Inžinieriaus hidrotechniko išsilavinimą turintis A. Bieliauskas čia darbuojasi seniai: dar 1981 m. jis tapo tuometinės įmonės viršininko pavaduotoju gamybai, o netrukus po Nepriklausomybės atgavimo, 1993 m. – bendrovės „Plungės lagūna“ valdybos pirmininku.

Šiuo metu įmonė dirba visoje Lietuvoje, be to, jos veiklos spektras platėja. „Plungės lagūna“ atlieka bendruosius statybos darbus, tiesia inžinerinius tinklus, kelius, stato nuotekų valymo įrenginius, tvarko senus sąvartynus bei stato naujus, vykdo viešųjų erdvių tvarkymo projektus, renovuoja ir modernizuoja pastatus.

Mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai Telšių regioniniame sąvartyne

„Neapsiribojame tik savo regionu. Dirbame visur, kur pasiseka laimėti darbų pirkimo konkursus. Konkurentų apstu, kadangi panašaus verslo įmonių šalyje yra tikrai nemažai ir jų vis daugėja. Tačiau išlieka stipriausieji“, – sako valdybos pirmininkas.

Įmonei pavyko pasiekti tokį lygį, kad be subrangovų pagalbos ji sugeba atlikti apie 90 proc. visų darbų apimčių. A. Bieliauskas tikina, kad įmonė kone viską gali padaryti pati: „Turime pakankamai pajėgumų įrengti inžinerinius tinklus, atlikti bendruosius statybos darbus, sumontuoti įrenginius.“

Visgi ne visada buvo lengva: staigi pažintis su kapitalizmu ir vakarietiško verslo taisyklėmis nebuvo tokia jau sklandi. A. Bieliauskas prisimena, kad pirmuosius porą metų daugiausia žvalgytasi, kaip viskas veikia, ir bandoma prisitaikyti prie naujos situacijos. Pradėjus nuo mažesnės apimties darbų, per keletą metų buvo imtasi ir didesnių projektų, iš kurių kiekvienas padėjo įmonei augti ir stiprėti.

Susidūrus su specifiniais iššūkiais, tekdavo ieškoti naujų technologinių sprendimų, perimti gerąją patirtį. Prie to daug prisidėjo 1994 m. prasidėjęs bendradarbiavimas su Danijos kompanijomis „Kruger“ ir „Puritek“. „Plungės lagūnai“ buvo pasiūlyta prisidėti prie nuotekų valymo įrenginių Lietuvoje statybos. Pirmieji tokie įrenginiai buvo pastatyti Plateliuose, Žemaitijos nacionaliniame parke (Plungės r.). Po to sekė valymo įrenginių statybos bei montavimo darbai Šilalėje, vėliau laimėti darbų pirkimo konkursai nuotekų valymo įrenginiams statyti Trakuose (Lentvaryje), Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Ventoje bei kitur.

Darbėnų miestelio aikštės tvarkymo darbai

„Užsakovai netruko teigiamai įvertinti mūsų atliekamų darbų kokybę, todėl mumis jau pasitikėjo. Po truputį būrėme reikalingų specialistų komandą, plėtėme įrengimų arsenalą, todėl buvome pakviesti sumontuoti nuotekų valyklų technologinę įrangą keliuose objektuose Latvijoje ir Estijoje – aiškina A. Bieliauskas. – Suprantama, neatsisakėme ir kitokių projektų. Ėmėme įgyvendinti buitinių atliekų sąvartynų sutvarkymo, uždarymo projektus“.

Valdybos pirmininkas pasakoja, kad Telšių ir Šiaulių apskrityse įvykdyta apie dvidešimt tokių projektų.

Dar vienas iš svarbių ankstyvųjų objektų, padėjusių „Plungės lagūnai“ užimti tvirtas pozicijas statybos versle, buvo Būtingės terminalo statyba. Čia įmonės specialistams teko atlikti drenažo rekonstrukcijos, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statybos darbus, įrengti 2,5 hektaro tvenkinį, prisidėti prie viso naftotiekio nuo Būtingės iki Mažeikių statybos.

Iš svarbių projektų, padėjusių įmonei sutvirtėti, paminėtini ir 2001–2003 m. valstybinės sienos su Baltarusija bei Lenkija 700 kilometrų ilgio pasienio ruožo tvarkymo darbai, kur buvo pastatyti tiltai, viadukai, įrengti patrulių takai bei kiti objektai.

Darbai Papilėje

Pastaraisiais metais didžiausi darbai nuveikti statant inžinerinius tinklus. Įmonės specialistai Telšių mieste ir rajone, Žagarėje, Plungės, Kaišiadorių, Skuodo ir Pakruojo rajonuose įrengė daugiau kaip 200 km vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, iš kurių ne mažiau kaip 80 proc. įrengta pasitelkiant betranšėjes technologijas. Tokių tinklų statybai įmonė turi penkis įvairių modifikacijų betranšėjų technologijų įrangos komplektus. „Ypač įdomus ir sudėtingas buvo Žagarėje įvykdytas projektas, kur didžiąją tinklų dalį bendrovės specialistams teko įrengti dolomitų gruntuose“, – pasakoja valdybos pirmininkas.

A. Bieliauskas pripažįsta, kad dabartinis laikotarpis dėl iki šiol neaiškaus projektų finansavimo iš ES fondų nėra palankus verslui, todėl nemažėja „Plungės lagūnos“ dėmesys kito pobūdžio statybos sritims. Šeštą dešimtmetį gyvuojanti statybos įmonė sėkmingai įsitraukė į gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų modernizavimo, viešosios infrastruktūros tvarkymo projektų įgyvendinimą.

„Plungės lagūna“ džiaugiasi stambiausiais 2015 m. užsakovams atiduotais eksploatuoti objektais. Bendrovės „Toksika“ užsakymu įmonės specialistai pastatė keturių sekcijų pavojingų atliekų sąvartyną, kurio atliekų kaupo dugno plotas siekia daugiau kaip 7,8 tūkst. kv. metrų. Užsakovų įmonės Šiaulių filialo teritorijoje iškilęs objektas ypatingas ir tuo, kad jame pirmą kartą Lietuvoje atsirado pavojingų atliekų stabilizavimo baras, kuriame, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, atliekos sumaišomos su tam skirtais reagentais.

Itin rimtu „Plungės lagūna“ galimybių išbandymu tapo mišrių komunalinių atliekų MBA įrenginių statyba Telšių regioniniame sąvartyne. Ji atliko pastatų, inžinerinių tinklų, aplinkos tvarkymo ir kelių bei aikštelių statybos darbus. Objekto statybai sunaudota apie 5,3 tūkst. kv. metrų betono, 460 tonų armatūros, buvo perstumdyta daugiau kaip 30 tūkst. kv. metrų grunto, taip pat įrengta daugiau kaip 7 tūkst. kv. metrų asfalto dangos.

Nors darbo kokybė įmonei itin svarbi, daug girtis nemėgstama: „Esame linkę mažiau šnekėti ir daugiau dirbti. Mūsų vėliava – atlikti darbai.“

Ekonominė krizė – tik dar viena gera proga

Per pastarąjį pasaulį gerokai supurčiusį ekonominį sunkmetį daug įmonių bankrutavo arba bent privalėjo stipriai veržtis diržus, tačiau „Plungės lagūna“ nepatyrė didesnių sunkumų ir nesugadino savo niekada nevėluojančių atlyginimų statistikos, bet net sugebėjo sustiprinti ir išplėsti verslą.

UAB „Toksika“ pavojingų atliekų sąvartynas

Tiek per šią, tiek per ankstesniąją 1999 m. kilusią Rusijos krizę „Plungės lagūna“ pasinaudojo galimybe pigiai išplėsti savo technologinę bazę ir įsigijo įvairių statybinių mechanizmų bei įrengimų. Logika paprasta: per ekonominius sunkmečius įmonės mažina darbų apimtis bei investicijas, ar net atsisako dalies įrengimų, tad tokia padėtis lemia mažesnę įrengimų kainą rinkoje. Tokia situacija suteikė galimybę „Plungės lagūnai“ įžengti į naujas veiklos sritis: buvo sunku rasti subrangovus kelių asfaltavimo darbams, tad buvo įsigyti nauji įrengimai ir šiuos darbus pradėjo atlikti pati bendrovė.

Nors ir Rusijos, ir pastarąją krizes „Plungės lagūnai“ pavyko sėkmingai ištverti, ji irgi ne visada išvengia nemalonių likimo staigmenų. Šiai įmonei „koją pakišo“ liūdnai pagarsėjusio „Snoro“ banko žlugimas 2012 m. pabaigoje. Į įmonės sąskaitą „Snoro“ banke tuomet buvo pervesti ES paramos pinigai – išankstiniai mokėjimai už pradėtus įgyvendinti projektus. Tuo metu „Plungės lagūna“ dirbo prie dviejų ES finansuojamų projektų. Už juos pravesti ir prarasti avansai sudarė apie 30 proc. bendros sutarčių vertės: „Nors pinigų nebebuvo, projektai turėjo būti įgyvendinti. Įgyvendinome – prarastas lėšas teko padengti iš savo pajamų“, – teigia A. Bieliauskas.

Svarbiausia – gera komanda

Matant sėkmingai dirbančią stiprią įmonę, visada knieti paklausti, kokia sėkmės paslaptis. Dėmesys naujoms technologijoms? Per daug metų tarp užsakovų ir partnerių užsitarnauta solidi reputacija? Atsakomybės už projektų kokybę prisiėmimas? Negalvojęs nė sekundės, A. Bieliauskas atsako trumpai: „Žmonės“.

Tai, kad pavyko suburti ir išlaikyti stiprų motyvuotų profesionalų komandą, visada buvo įmonės konkurencinis pranašumas. „Svarbu, kad gali žinoti, jog į pavestą darbą bus žiūrima atsakingai, kad kiekvienas darbuotojai mąsto savo galva“, – patikina jis.

Šiai, kaip ir kitoms šalies regionų įmonėms, darbuotojų, ypač kvalifikuotų, pritraukimas ir išlaikymas kur kas sunkesnis negu didmiesčių. Viena vertus, dėl didelės emigracijos į užsienį, kita vertus, dėl kėlimosi į didelius miestus. Visgi A. Bieliauskas nustebina pasakydamas, kad jiems tai nėra iššūkis: „Plungės lagūnoje“ žmonės dirba ilgus metus, o naujų specialistų jie užsiaugina. Jiems pasisekė: netoli yra profesinė mokykla, kolegija. „Pavyzdžiui, pasikviečiame traktorininkus ir apmokome dirbti kaip ekskavatorininkus. Per dviejų ar trijų mėnesių praktiką iš pusės jie tampa tinkamais darbuotojais“, – pripažįsta pašnekovas. 

Bendrovės „Plungės lagūna“ nuotraukos