2024 liepos 20 d. šeštadienis, 3:43
Reklama  |  facebook

A. Etnerio sėkmės taisyklė: jei galvosi vien apie pelną, toli nevažiuosi

2016-02-12 07:00
Yra žmonių, apie kuriuos drąsiai galima sakyti: atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Jonavoje įsikūrusios bendrovės „Egsta“ vadovas Antanas Etneris – vienas iš jų. Daugiau kaip 15 metų bendrovei vadovaujantis vyras nė negalvojo imtis savo verslo, bet pagailo žmonių: juk negali leisti išmesti į gatvę tų, su kuriais kartu dirbai, vien dėl to, kad įmonė reorganizuojama. Sąžinė neleido.
nuotrauka
UAB „Egsta“ gerą vardą, p. Antano Etnerio žodžiais, lėmė nepriekaištinga darbų kokybė ir sutartinių įsipareigojimų vykdymas laiku. Bendrovės nuotr.


Minimos įmonės
Egsta, UAB
Norėjo dirbti ir užsidirbti

Baigęs mokyklą, iš Ukmergės kilęs Antanas Etneris ilgai nesvarstydamas nusprendė tapti statybos inžinieriumi ir 1965 m. įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą studijuoti pramoninės civilinės statybos. Jį įkvėpė pusbrolio, dirbusio statybinių organizacijų Telšiuose ir Ukmergėje vyriausiuoju inžinieriumi ir vadovu, pavyzdys.

Tačiau sunkiai susirgus tėvui, reikėjo pačiam užsidirbti pinigų: A. Etneris iš dieninio skyriaus perėjo į vakarinį. Dėl to vos prasidėjus antriems studijų metams, jam teko vilktis sovietinės kariuomenės kario milinę. Sugrįžęs mokslus tęsė Vilniaus statybos technikume. Jį baigęs raudonu diplomu, p. Antanas galėjo rinktis bet kurią paskyrimo vietą, bet žmona Elvyra jau dirbo Kaune, tad ir jis 1972 m. pagal paskyrimą išvyko į laikinąją sostinę.

„Pirmoji mano darbovietė pagal paskyrimą buvo Kauno namų statybos kombinatas. Pradėjau dirbti meistru. Montavome Dainavos mikrorajone blokinius gyvenamuosius namus ir, žiūriu, darbininkai gudrauja. Tai jiems to nėra, tai to negali daryt – tada stovi darbas. Galvoju, nieko nebus, turiu aš mintinai žinoti visus gaminius. Ir po to visai kitaip darbininkai pradėjo mane vertinti, nes žinojo, kad man nepaaiškins, kad ko nors trūksta ir negali dirbti“, – vieną pirmųjų statybos aikštelėje išmoktų pamokų prisimena p. Antanas.

Kita darbininkų gudrybė, kurią jaunas meistras netruko perprasti, jam pakišo mintį, kaip pasiekti, kad statybininkai patys norėtų dirbti. Statybose buvo įprasta šiek tiek patinginiauti. Pavyzdžiui, užėjo koks debesėlis, ir darbininkai jau šaukia, kad tuoj bus lietaus, negalima dirbti. Tas lietus bus ar nebus, o jie „jau būdelėje prie kortų“. Kurį laiką stebėjęs tokį jų elgesį, A. Etneris įmonės vadovams pateikė pirmąjį racionalų pasiūlymą: suskaičiavo, kiek kainuoja pastatyti visą namą, kiek – sumontuoti kiekvieną gaminį, kiek – užpildyti sandūras ir pasiūlė mokėti ne už darbo dieną, o už atliktą darbą. 

„Ir kai pradėjo mokėti už darbą, našumas pakilo 40–60 procentų. Tada visi sujudo. Niekam nebuvo noro sėdėti būdelėje, nes atsirado noras užsidirbti. Aš už tai net premiją gavau“, – pasakoja A. Etneris.

Bendrovė „Betonika“, Trakai 

Į Jonavą – tik metams?  

Mintimis sugrįžęs į vaikystės namus ir pasigyręs, kad „nė karto nuo tėvo negavau lupti“, sako, jog jie nuo mažens buvo pratinami prie tvarkos: ar kirvis, ar kastuvas, ar koks kitas daiktas visada turi būti padėti į vietą – bet kur jų nenumesi. Todėl atsidūrus statybos aikštelėje, jam buvo keista, kad žmonės nedirba, kai turėtų. Todėl ir ėmė mąstyti, kaip tai pakeisti.

1976-ųjų vasaros viduryje A. Etnerį tuometinis Kauno namų statybos kombinato direktorius Vladas Šiupienis išsiuntė dirbti darbų vykdytoju į Jonavą. Siuntė metams, bet pasirodo, kad visam likusiam gyvenimui. Tiesa, tik „viena koja“, nes šeima ir namai liko Kaune. Taip kasdien ir važinėja tarp dviejų miestų. Iki šiol.

„Direktorius sako, kad tu jaunas, čia jau gerai užsirekomendavai, dabar važiuok ten padirbėti. O po metų žadėjo atgal į Kauną pasiimti. Ir leido mums dirbti pagal ūkiskaitą, todėl tikrai apsimokėjo, nes visi dirbome,  kiek galėjome. Be to, Jonavos vykdomasis komitetas papildomą stimulą suteikė – atidirbai 4 metus, gauni paskyrą automobiliui“, – prisimena pašnekovas ir priduria, kad po kurio laiko jam tikrai siūlė grįžti į Kauną, bet tada p. Antanas nusprendė, kad Jonavoje jam geriau. Ir ne tokia jau didelė bėda tos kelios dešimtis kilometrų.

„Achema“ jau buvo pastatyta, bet Jonavoje labai reikėjo butų. Jų statybą per pusę finansavo gamykla ir miesto vykdomasis komitetas. Taip buvo pastatyti trys mikrorajonai. Statyba, pasak A. Etnerio, vyko ir dieną, ir naktį, tačiau per ketvirtį pavykdavo pastatyti 2–3 daugiabučius.
„Du trečdaliai daugiabučių gyvenamųjų namų Jonavoje pastatyta man vadovaujant statyboms. Dabar daugiau individualių statoma, o senuosius renovuojame“, – lygina jis.

Jonavoje 1976 m. pradėjęs dirbti aikštelės darbų vykdytoju, 1985 m. A. Etneris tapo vyriausiuoju darbų vykdytoju. Dėl reorganizacijos nuo 1987 m. jis pradėjo dirbti projektavimo ir statybos susivienijime „Kaunas“, o nuo 1991 m. buvo paskirtas Jonavos statybos valdybos (SV) vyr. inžinieriumi.

„Iki“ parduotuvė rekonstruota į prekybos centrą „Dobilas“

Visi atėjome iš sovietmečio

 Sovietmečiu pelnęs Statybos ministerijos apdovanojimą kaip geriausias darbų vykdytojas, p. Antanas prisipažįsta, kad norint laiku atlikti darbus, tekdavo pagalbos prašyti iš Rukloje dislokuotame karo dalyje tarnaujančių kareivių.

Įvairius objektus jonaviškiai statė ir kitur. Ukmergėje iškilo Pivonijos gyvenamųjų namų kvartalas, ne vienas daugiabutis pastatytas Vilkaviškyje, Marijampolėje, Kybartuose. Prasidėjus atgimimui, A. Etneris dalyvavo statant visą mikrorajoną iš Vokietijos išvedamų Sovietų Sąjungos kariuomenės dalinių karininkų šeimoms Lydoje (Baltarusija). Tai buvo didelis iššūkis, nes visą statybą prižiūrėjo patys vokiečiai.

Nuotraukoje dešinėje – „Ragutis“ 

„Buvo vokiška tvarka. Tuo metu mums tai buvo sunkiai suvokiama, bet davė labai daug naudos. Ir jų technika, visa įranga buvo modernesnė. Bet Lydoje vokiečiams mokėjo už laiką, o mes važiavome užsidirbti. Be to, jie kartais pabrėždavo, jog mes už juos prastesni, todėl kai kada kildavo šiokių tokių nesusipratimų. Jau vėliau, kai susidraugavome, jie patys prisipažino, kad jeigu vokiečiai dirbtų taip, kaip mes dirbome, sunku net pasakyti, kaip gerai jie gyventų ir kiek darbų būtų padaryta“, – prisimena A. Etneris.

Pašnekovas priduria, kad nereikia stebėtis, jog vokiečiams padarė įspūdį Lietuvos statybininkų darbštumas: tuo metu mūsų tautiečiai dar negalėjo važinėti po visą pasaulį, todėl buvo galima pasamdyti gerų, patirties turinčių ir netinginčių dirbti specialistų. Tačiau atsakymo į klausimą, kodėl Kauno įmonei dirbti Lydoje sekėsi, o Vilniaus NSK „dėl Lydos įklimpo“, p. Antanas sako nežinantis. O kiek patylėjęs priduria: „Visi atėjome iš sovietmečio, bet gal mūsų vadovai, visų pirma UAB „Kausta“ generalinis direktorius Antanas Butkus, sugebėjo mus sutelkti, tad sėkmingai išplaukėme“. 

„Taip pat dirbome Kaliningrade. Kogalyme, Sibire, statėme gyvenvietes naftininkams ir daugiabučius gyvenamuosius namus Jekaterinburgo srityje“, – prisimena A. Etneris. Tačiau sąlygos darbui buvo tokios, kokių važiuodami lietuvaičiai nė įsivaizduoti negalėjo.

„Pirmą kartą ten nuvažiavau, kai ruošėmės pradėti dirbti, žiemą. Ten jau buvo pastatyti keli namai ir šiluminės trasos – sukalti loviai iš lentų, o vietoj izoliacijos pripilta pjuvenų iš medžio apdirbimo įmonės. Šaltis – virš 30 laipsnių, ir garuoja ta trasa per visą miestelį. O vasarą uodai puolė“, – prisimena p. Antanas.

Tačiau rimčiausias to meto iššūkis AB „Kausta“ Jonavos statybos valdybai, kurioje p. Antanas tuo metu dirbo vyriausiuoju inžinieriumi, buvo „Achemos“ antrojo amoniako cecho rekonstrukcija ir Kauno miesto vandenvalos įmonės statyba. Pasak A. Etnerio, iki tol jie specializavosi statyti stambiaplokščius gyvenamuosius namus, mokyklas, vaikų darželius, o amoniako cechas buvo neįprastas projektas – ir dar monolitas. Tačiau dėl to, kad tada teko pavargti, jis tik džiaugiasi – vyrai įgijo naujos patirties.

Norėjo išsaugoti kolektyvą

1998 m. AB „Kausta“ kontrolę perėmusi Suomijos kompanija „YIT Corporation“, dalyvavusi statant šiuos įrengimus, nusprendė bendrovę reorganizuoti ir atsisakyti kai kurių padalinių. Tarp tokių pateko ir Jonavos statybos valdyba, o 28 metus (nuo 1993 m. iki 2000 m.) įmonėje atidirbęs p. Antanas buvo paskirtas ją likviduoti.

„Iš pradžių net minties nebuvo imtis savo verslo. Bet kaip atleisti žmones, su kuriais dirbta tiek metų? Ir ką jie veiks Jonavoje? Panašios mintys kilo dar trims mano kolegoms, todėl pasvarstę visi keturi nutarėme 1999 m. rugsėjo 27 d. įkurti statybos įmonę UAB „Egsta“. Trys iš jų iki šiol tebedirbame“, – aiškina A. Etneris, nuo 2000 m. birželio 23 d. iki šiol vadovaujantis bendrovei.   

Pasak p. Antano, kai jie nutarė imtis verslo, „daug kas pirštu prie smilkinio pasukiodavo“ ir sakydavo, kad nieko nepavyks: kiek įmonių per Rusijos krizę krito, o jie įkurs ir dirbs. „Bet visi jie klydo. Per vargus, bet įsivažiavom“, – sako jis. 

Ieškant pirmųjų užsakymų nemažai lėmė darbuotojai, sukaupę didelę patirtį, ir net sėkmė, sako p. Antanas. Utenos aludariai kombinato rekonstrukciją patikėjo ne vietiniams statybininkams, o UAB „Egsta“. Tai, pasakoja bendrovės vadovas, buvo auksinis užsakovas: „Viską suderinam, aktą pasirašom, ir kol aš grįžtu namo – jau pavedimas padarytas“.

Utenoje bendrovė „Egsta“ ne tik pastatė naują cechą, bet ir remontavo senuosius. Tiesa, dirbti nebuvo lengva, nes gėrimų gamybos senuosiuose cechuose niekas nestabdė, todėl statybininkams reikėjo prisitaikyti prie aludarių darbo grafiko. Daugiausia jie dirbo naktimis ir savaitgaliais. Bet akivaizdu, kad užsakovų nenuvylė – juk kitaip nebūtų sulaukę kitų aludarių – AB „Volfas Engelman“ užsakymų.

„Jiems mes statėme didžiules talpas, kurios matomos važiuojant pro Kauną. O pats sudėtingiausias darbas buvo talpų cechuose rekonstrukcija. Pirmiausiai reikėjo nuimti perdangas, viską viduje sustiprinti, paskui vėl įleisti talpas“, – pasakoja A. Etneris.

Vėliau bendrovė statė įvairios paskirties pastatus: bendrovės„Betonika“ gelžbetonio gamyklą Trakuose, bendrovės „Reimpex“ logistikos centrą su administracinėmis patalpomis Ramučiuose (Kauno r.). Atliko „IKI“ parduotuvės rekonstraciją į prekybos centrą „Dobilas“Jonavoje, Jonavos autobusų stoties rekonstrukciją. „Egsta“ statė gyvenamuosius namus ir kotedžus Kaune, Vijūkų k., atliko kapitalinius Kulvos, Užusalių kultūros (Jonavos r.) namų remontus. Bendrovės pripažinimą įrodo jos darbai užsienyje – „Egstai“ teko statyti gyvenamuosius namus Osle, Norvegijoje. O pačiam A. Etneriui Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumas 2007-aisiais suteikė „Profesijos riterio“ vardą.  

Gyvenamasis namas, Vijūkai

UAB „Egsta“ gerą vardą, p. Antano žodžiais, lėmė nepriekaištinga darbų kokybė ir sutartinių įsipareigojimų vykdymas laiku. Todėl niekada nepritrūko užsakymų. Bendrovė, kurioje dirba apie šimtas kvalifikuotų statybininkų ir kitų profesijų žmonių, sėkmingai ištvėrė ir sunkmetį. Pasak jos vadovo, sėkmingai „išplaukti“ tada, kai ne vieni nuskendo, padėjo pakilimo metu sukaupta atsarga, tapusi savotiška. „pagalve“. Todėl ir krizei pasibaigus, nebuvo sunku vėl pakilti.

Bendrovė per visą savo gyvavimo laikotarpį laiku atsiskaito su tiekėjais, laiku sumoka mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat atlyginimus darbuotojams. Įmonė, kuri specializuojasi statyti, rekonstruoti viešosios paskirties, gamybinius bei administracinius pastatus, įrengia ir remontuoja išorės inžinerinius tinklus, restauruoja ir konservuoja į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktus pastatus, yra įdiegusi tarptautinius kokybės ir aplinkos vadybos ISO standartus, nuolat rūpinasi darbuotojų tobulėjimu bei skatina jų iniciatyvumą. Visa tai vainikavo 2015 m. pelnyta „Krištolinė gulbė“ – aukščiausias Jonavos rajono savivaldybės apdovanojimas geriausiai dirbančiai įmonei.

Profesionalams koją kiša silpnos firmos

Lygindamas darbą sovietmečiu ir nepriklausomoje Lietuvoje, A. Etneris sako, kad statybose ir tada, ir dabar pasitaiko žmonių, kurie nori tik prastumti laiką.

A. Etnerio teigimu, norinčių nedirbti buvo visada, bet dabar juos gelbsti naujos technologijos ir modernūs įrengimai. „Patikėkite, žmonių, dirbančių „juodą darbą“ darbo našumas dabar 30–40 proc. mažesnis negu tais laikais, todėl kartais tik įrengimai ir gelbėja“, – sako jis.

Kitas akivaizdus skirtumas – tada visi žinojo, ką dirbs po mėnesio ar pusmečio, o dabar labai daug priklauso nuo to, ar pasiseks laimėti viešųjų pirkimų konkursą. Bet ir jį laimėjus kartais susiklosto tokios aplinkybės, kurių net stabiliai, sėkmingai dirbanti įmonė negali įveikti, apgailestauja A. Etneris. Jį piktina, kad viešųjų pirkimų konkursuose dalyvauja, o kai kada ir laimi įmonės, kurios tikrai nėra pajėgios atlikti užsakovų numatytų darbų.

Garbės ir patikimumo – nenupirksi

 A. Etneris kartu su žmona užaugino du sūnus – taip pat statybininkus: Saulių ir Antaną. Jau gali pasidžiaugti ir keturiais anūkais (19 metų Ignu, 16 metų Ugne, 9 metų Urte ir 6 metų Augustu).  

Vyresnysis p. Antano sūnus Saulius, KTU baigęs 1994 m., įgijo inžinieriaus kvalifikaciją, o 2001 m. – statybos inžinieriaus magistro laipsnį. Dabar vadovauja AB „Kauno tiltai“ laboratorijai . O jaunesnysis, Antanas, baigęs tą patį universitetą 2001 m., įgijo statybos inžinieriaus bakalauro, o 2003 m. – statybos inžinerijos magistro laipsnį. Iš pradžių kartu su tėvu dirbo bendrovėje „Egsta“, dabar jau vadovauja savo įmonei.

A. Etneris prisimena, kad dar dirbdamas su juo jaunėlis sūnus kartą stebėjosi, kad visada kruopščiai įmonės pajamas ir išlaidas skaičiuojantis Antanas vyresnysis kai kada „mėtosi pinigais“.

„Tada paaiškinau jam, kad jei pažadėjai, kad padarysi, sutarei su užsakovu dėl terminų, privalai padaryti, net jei pelno ir neliks, nes garbės ir patikimumo už pinigus nenusipirksi – juos reikia užsitarnauti. Kartais geriau šiek tiek prarasti, nes jeigu galvosi vien apie pelną, toli nevažiuosi. Jei šios taisyklės nepamirš, tai ir dirbti seksis“, – vieną iš sėkmingo verslo paslapčių atskleidžia UAB „Egsta“ vadovas.

„To paties jis moko ir vienos iš įmonės steigėjų, direktoriaus pavaduotojos ekonomikai N. Garbauskienės sūnų Povilą, kuris prieš 5 metus, baigęs VGTU bakalauro ir magistro studijas, grįžo į Jonavą. Dabar dirba bendrovėje „Egsta“.

„Iš pradžių jis dirbo objektuose, o dabar jau dirba statybos vadovu. Ir į objektus kartu važiuojame. Aš pats niekada nebuvau tik „kabinetinis“ vadovas, nes mane taip „Kausta“ vadovai A. Butkus ir A. Nekrašius išmokė. Ir jam aiškinu, kad reikia viską žinoti ir aprėpti“, – sako pašnekovas.

Šios patyrusio statybininko pamokos, pritaria į pokalbį įsiterpęs P. Garbauskas, itin vertingos. Visas vasaras studijų laikais statybos aikštelėse Jonavoje praleidęs jaunas vyras pasakoja, kad ne jis profesiją, o profesija jį pasirinko. Kai atėjo laikas apsispręsti, kur studijuoti, kitų variantų jis net nesvarstė: „Žinojau, kad stosiu mokytis į VGTU. Nežinau, ar norėjau, bet žinojau, kad aš ten turiu būti.“ 

„Kai baigęs mokslus grįžau į Jonavą, jaučiausi didelis generolas. Buvau aukštai užrietęs nosį ir tikrai galvojau, kad viską moku, viską sugebu, tuoj imsiu ir viską padarysiu. Bet kai nueini į aikštelę, supranti, kad čia vien universiteto žinių nepakanka. Ir direktorius A. Etneris greitai privertė nusileisti ant žemės. Reikėjo perlipti per save, kad suprasčiau, jog ne viską moku, direktorius mokė prie darbininko prieiti, kalbėtis, įsiklausyti į tai, ką jis sako, nes tik kartu praktinės ir teorinės žinios padeda išspręsti iškilusias problemas. Tik tuomet pasiekiami geri rezultatai“, – kalba P. Garbauskas, pasakodamas apie svarbiausias pamokas, kurių išmoko iš A. Etnerio.

Dar viena taisyklė, kurios išmokė patyręs statybininkas jaunąjį kolegą – nebijoti suklysti, iš klaidų mokytis, kad daugiau jų nekartotum. „Per kelerius metus jau daug ko išmokau, bet jau žinau, kad man dar mokytis ir mokytis“, – prisipažįsta P. Garbauskas.
O A. Etneris prasitarė, kad buvę jo mokiniai iš AB „Kausta“ Jonavos SV statybos laikų dabar užima atsakingas pareigas „YIT Kausta“ ir kitose įmonėse.

„Sušalusių“ statybininkų negali pakęsti

Pasak p. Antano, iki šiol jonaviškiams darbo niekada netrūko, tad tikisi, kad ir ateityje taip bus. Juo labiau kad „statybų sektorius vėl pradėjo kopti į kalną“. Tačiau užsakymų netrūks tik tada, kai visa komanda suvoks, jog gerų rezultatų galima pasiekti tik visiems sujungus jėgas, nes „po vieną mes niekas“. Yra ir daugiau taisyklių, kurių savo darbe laikosi bendrovės „Egsta“ vadovas. Viena iš jų – jei ko nors neišmanai, domėkis, klausk, mokykis.

„Jei nežinai, kaip ką nors reikia padaryti – ateik ir klausk, bet daryk. Jei darbininkas daro klaidų – paaiškink jam. Taip mane mokė, ir aš taip mokau. Negaliu pakęsti „sušalusių“ statybininkų, kurie galvoja, kad to ar ano negalima padaryti. Jei taip galvosi, tai nieko ir neišeis. Ir problema pati niekur nedings. Jei ji atsirado, reikia galvoti, diskutuoti ir rasti optimalų sprendimą. Visiems padalinių vadovams nuolat kalu į galvas, kad užsakovai, kurie mus pasamdė, turi užsiimti savo reikalais, o mes, jeigu jau apsiėmėme padaryti darbą, statybines problemas turime spręsti patys, – sako p. Antanas ir priduria: – Svarbiausia niekada nepamiršti, kad patikimos įmonės vardas neatsiranda savaime, jį reikia užsitarnauti, o užsitarnavus – branginti.“

Bendrovės nuotraukos

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos