Prieš aštuonerius metus Lietuvos viduryje, Kėdainiuose, pradėjusi veikti statybinius mišinius gaminanti įmonė „Sakret Lietuva“ yra didžiausia tokio pobūdžio įmonė Baltijos šalyse. Su kokiais iššūkiais ir galimybėmis susiduria pasaulinio prekės ženklo atstovai Lietuvoje? Kuo pasauliniame kontekste išsiskiria Lietuvos statybininkai? Apie tai Statybunaujienos.lt kalbino A. Toropčiną.

Skirtingas klimatas, skirtingi ir mišiniai

Sausų statybinių mišinių gamintoja –  įmonė „Sakret“ – įkurta JAV apie 1930 metus. Europoje stūkso bene 30 „Sakret“ gamyklų. Pagal frančizę licenzijuota „Sakret“ produkcija gaminama ir Lietuvoje.

Baltijos šalyse pirmoji „Sakret“ gamykla buvo pastatyta 2005 m. Latvijoje, iš kur buvo patogu gabenti produkciją ir į kaimynines Lietuvą bei Estiją. Kai įsitikinta, kad rinkai jos produkcija įdomi, kita gamykla 2007 m. pastatyta Estijoje, o galiausiai – stambiausia ir moderniausia iš jų – Lietuvoje.

„Nukopijuoti vieną gamyklą ir pastatyti tokią pačią kitoje vietoje paprastai nepavyks. Tarp šalių yra skirtumų. Pavyzdžiui, mūsų klimatas truputį kitoks, be to, skiriasi reikalavimai gaminamai produkcijai. Nors Lietuva priklauso Europos Sąjungai, kai statėme gamyklą, turėjome daugiau papildomų reikalavimų nei, tarkim, taikoma Vokietijoje, – verslo niuansus atskleidžia A. Toropčinas. – Kita vertus, man tai niekada nebuvo problema. Kolegos iš Vokietijos dažnai kartoja, kad, jei kas nors tinka Lietuvoje, su kliūtimis nesusidurs visoje ES. Esame sau labai griežti, bet kaip kitaip išgyventi konkurenciją?“

Prieš statydami gamyklą ištyrė visos Lietuvos smėlį

„Vos pastačius gamyklą, jau turėjome partnerių. Dar vykstant statybos darbams, jau pratinome statybų rinką prie savo produktų, siūlėme juos išbandyti statybų aikštelėse“, – prisimena jos vadovas.

Geografinis šalies centras pasirinktas neatsitiktinai. Nemažą produkcijos dalį eksportuojančiai įmonei logistiškai patogesnę vietą rasti būtų sunku – vešk 150 km spinduliu aplink Kėdainius ir jau kone visą Lietuvą gali apimti. Kita vertus, prieš statant gamyklą, buvo daug nudirbta ir ištirtas visas Lietuvos smėlis. Vien tam prireikė keleto mėnesių.

Pasak A. Toropčino, nors dažnai galvojama, kad tinka iš bet kur iškastas smėlis, taip nėra. Kiekviename karjere smėlio cheminė sudėtis yra skirtinga.

Kadangi „Sakret Lietuva“ gamykla pradėjo veikti pasaulį sukrėtusio ekonominio sunkmečio priešaušryje, tai pripratino prie griežtos disciplinos ir kruopštaus planavimo (gamykla buvo pabaigta rugsėjį, o „didysis kritimas“ Lietuvoje prasidėjo 2009 m. pradžioje).

„Kodėl pirmiausia ištyrėme visą šalies smėlį? Kad galiausiai jo nepritrūktų. Reikėjo viską sužiūrėti, suskaičiuoti ir sužinoti, iš kur, pritrūkus būtų galima paimti reikalingo smėlio. Aplink Kėdainius yra daug tokių vietų – radome net penkis atsarginius variantus“, – dėsto verslininkas.

Tuomet žvalgytasi ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Tiesa, A. Toropčinas tikina, kad tai buvo veikiau atsargumo priemonė: statybinių mišinių gamyklai tinkamo smėlio ištekliai Lietuvoje – dideli ir jų neturėtų pritrūkti.

Šiai sričiai itin aktualios logistikos sąnaudos. Skaičiuojama, kad įmonei produkciją apsimoka vežioti tik 300 km spinduliu nuo gamyklos. Jei atstumai didesni, tuomet veikla tampa ekonomiškai nebenaudinga. Jei sovietinės okupacijos metais, kai visko trūkdavo, džiaugdavomės, jei apskritai gaudavome reikalingų produktų, dabar to nebėra.

Betono savybės gali priklausyti ir nuo nuotaikos

„Sakret Lietuva“ gamina apie 250 tūkst. tonų 200 skirtingų produktų bei savo laboratorijoje yra paruošusi dar 10–20 naujienų, laukiančių patekti į rinką.  Įmonė orientuojasi tiek į individualius smulkius klientus, tiek teikia paslaugas didžiulių statybos projektų vykdytojams.

Kas yra jų konkurentai? A. Toropčinas juokauja, kad bet kuris vyras, tėtis ar brolis, kuris nusiperka cemento, iš kažkur iškasa smėlio ir maišo betoną. Žinoma, Lietuvoje veikia stiprių konkuruojančių įmonių su kur didesnėmis finansinėmis galimybėmis. Tiesa, kol Lietuvos statybinių mišinių rinka nepakankamai pripildyta, todėl ne tik užtenka vietos, bet ir įmanoma dar gerokai ūgtelėti. Tereikia išsiskirti iš kitų. Betonas reikalingas visur: skirtumas tik tas, kad dažniausiai pasirenkamas šlapiasis jo naudojimo būdas, o „Sakret Lietuva“ siūlo sausąjį.

„Tikriausiai kiekvienas esame darę betoną. Aš, būdamas studentas, taip pat maišiau vadinamąją „stiažką“. Situacija tokia, kad, jei esu geros nuotaikos, įdėsiu daugiau betono, jei blogos – mažiau. Tai priklauso tik nuo manęs, tačiau taip negali būti – viskas turi būti tiksliai apskaičiuota“, – paaiškina A. Toropčinas.

Speciali metalinė tara įvairius statybinius mišinius leidžia panaudoti paprasčiau ir tiksliau. Tai reiškia, kad tiems patiems darbams galima sugaišti mažiau laiko ir užtenka mažiau darbininkų nei anksčiau, sumažinama žmogaus klaidų rizika. 

Inovacijų svarba nuolat auga

A. Toropčino teigimu, Lietuvos statybininkai visada buvo pionieriai. Lietuviai kokybiškai atliekamu darbu pagarsėjo dar sovietmečiu. Dabar, kai viskas taip greitai keičiasi, o konkurencija – milžiniška, suspėti su pokyčiais tapo dar svarbiau.

Nuolatinis domėjimasis pasaulinėmis statybos naujovėmis, dalyvavimas tarptautinėse parodose ar mokymuose tapo nuolatine A. Toropčino darbo dalimi.

Statybinių mišinių gamyklai tinkamo smėlio ištekliai Lietuvoje dideli ir jų neturėtų pritrūkti. Bendrovės 
„Sakret Lietuva“ nuotr.

„Lietuviai daug važinėja, svetur daug ką pamato ir vėliau tai bando pritaikyti čia, – pažymi jis. – Mes ne tik sekame tai, ką daro kiti, ir bandome neatsilikti, tačiau turime ir kuo nustebinti užsieniečius. Pavyzdžiui, gaminamais produktais – priedais prieš šaltį – stebiname net vokiečius. Nors kitose šalyse analogų irgi gaminama, mes tai darome pažangesniu būdu. Beje, ir pigesniu.“

Prieš bandant išplėtoti naują inovatyvų produktą, pirmas darbas yra ištyrinėti rinką ir sužinoti jos poreikius: „Gali turėti gerą produktą, bet, jei blogai jį pristatysi, nieko gero nebus. Naujienoms pasklisti reikia laiko. Jau dabar yra apie 10–20 mūsų pagamintų naujovių, laukiančių patekimo į rinką.“

Praktinį patyrimą vertinantis vadovas

Nors statybos versle A. Toropčinas dirba jau beveik du dešimtmečius, jo profesinis kelias daugiausia vingiavo prekybos srityje. Jis juokauja, kad verslas – jo gyvenimo būdas: „Aš netgi pamiršau tokį žodį kaip „darbas“. Kai kas nors manęs paklausia, kada atostogausiu, visada atsakau, kad poilsiauju dabar.“

Iš pradžių A. Toropčinas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) studijavo statybos gaminių ir konstrukcijų gamybą, tačiau greitai jį patraukė prekyba. Dirbo pardavėju, vėliau tapo vadybininku, tuomet pakilo iki projektų vadovo, o galiausiai buvo paskirtas kitos statybų įmonės generaliniu direktoriumi. Tiesa, ten ilgai neištvėrė. Kodėl? Tik gūžteli pečiais – neįdomu. Prieš tampant „Sakret Lietuva“ vadovu, paskutinis jo darbas buvo susijęs su pardavimais – statybinių ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių tinkle „Ermitažas“.

„Man pasisekė, kad papuoliau į pačią „Ermitažo“ veiklos pradžią. Tada, 2005–2006 m., pradėjo trūkti tam tikrų statybinių medžiagų, pavyzdžiui, cemento, todėl buvo dar įdomiau gyventi. Anuomet buvo statoma daug objektų ir paprasčiausiai nespėta pakankamai visko gauti. Reikėjo gerokai pasukti galvą, kaip ir iš kokios šalies gauti reikalingų produktų“, – prisiminimais dalijosi verslininkas.

Nors A. Toropčinas daug investuoja į mokymąsi ir dalykinės kvalifikacijos kėlimą, jis prisipažįsta nesantis iš tų, kurie mielai sėdėtų universiteto auditorijos suole. „Aš to nesugebu. Man geriau treniruotis praktikuojantis, ten, kur vyksta tikri, o ne teoriniai procesai. Mokausi iš gyvenimo,“ – sako pašnekovas.

Lietuviškas švietimo modelis, perpildytas daugybe dalykų, kurių reikalingumas kelia abejonių. Ir tai jam – ne prie širdies. Kam gaišti laiką tam, ko tau tikriausiai niekada neprireiks?

„Nenoriu paaukoti pernelyg daug savo laiko nereikšmingoms detalėms, – nukerta sėkmingos statybų pramonės atstovas. – Man kur kas labiau patinka JAV pavyzdys, kada studijuojant galima išsirinkti, ko tau labiausiai reikia ar norisi, o kitko galima atsisakyti.“

Taigi, koks būtų jo asmeninis sėkmės receptas? Realaus gyvenimo praktika, kurią papildo reikalingų ir aktualių dalykų savarankiškas nagrinėjimas. Paprasta: iš problemų, kurias tenka spręsti realiame gyvenime, išmoksti kur kas daugiau, nei tyrinėdamas teorinius atvejus.

Prieš aštuonerius metus Lietuvos viduryje, Kėdainiuose, pradėjusi veikti statybinius mišinius gaminanti įmonė „Sakret Lietuva“ yra didžiausia tokio pobūdžio įmonė Baltijos šalyse.Bendrovės „Sakret Lietuva“ nuotr.

„Mane visada supdavo daug savo sričių profesionalų, su kuriais bet kada galėjau pasitarti. Jei ko nors nesuprasdavau, kažkas nepavykdavo, jie bandydavo viską paaiškinti mano kalba. Esu iš tų, kurie nebijo paklausti, jeigu ko nors nežino. Jei nesupratau to, ką man pasakė, klausiu dar. Jei nori, gali mane vadinti neišmanėliu, bet neatstosiu, kol neišsiaiškinsiu“, – jį  į sėkmę vedusią savybę atskleidžia A. Toropčinas.