2024 gegužės 20 d. pirmadienis, 21:02
Reklama  |  facebook

A. Zaremba: apie cemento aukso amžių ir iššūkius

2016-03-04 07:00
„Gyvename kitokiame pasaulyje, kitaip keičiamės informacija, kitaip vykdomas planavimas ir rinkodara. Tai lemia, kad ir žmonės kitokie, – laisvesni, daugiau išmanantys, turintys unikalių galimybių“, – apie dviejų dešimtmečių pokyčius savo darbe kalbėjo AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.
nuotrauka
AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba. Portalo iliustr. (įmonės nuotr.)


Minimos įmonės
Akmenės cementas, AB
Lietuvoje garsaus „Akmenės cemento“ istorija prasidėjo 1949-aisiais, kai pradėta statyti bendrovės gamykla. Regionas buvo išžvalgytas dar tarpukariu, o po karo imtasi darbų. Gamyklos statybos baigtos 1951-aisiais, o 1972–1974 m. pradėjo veikti antrasis cemento gamybos kompleksas.

AB „Akmenės cementas“ – viena didžiausių Baltijos šalyse ir vienintelė Lietuvoje bendrovė, gaminanti cementą. Neseniai gamykloje įvykdyta modernizacija – šlapias cemento gamybos būdas pakeistas sausu. Toks pokytis leido beveik perpus sumažinti gamyklos kuro sąnaudas, sumažėjo į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis. Per metus apie milijoną tonų cemento pagaminančioje įmonėje šiuo metu dirba penki šimtai darbuotojų.

Bendrovėje veikia nepriklausoma, Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro akredituota cemento bandymų laboratorija. Čia atliekami fizikiniai, mechaniniai ir cheminiai cemento bandymai, teikiamos paslaugos išorės klientams.

Kauno palikti neplanavo

„Visą gyvenimą gyvenau Kaune, čia baigiau universitetą – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinių mokslų fakultetą. Į Naująją Akmenę atvykau 1994-aisiais vos baigęs studijas. „Akmenės cementas“ – pirmoji mano darbovietė“, – kalbėjo A. Zaremba, pridurdamas, kad baigė ekonomikos studijas, kurios menkai tesusijusios su statybomis.

Studijų metais jam teko išklausyti kursą apie statybų pramonę ir cementą, o artimiau su šia pramonės šaka susipažino tik atvykęs į Naująją Akmenę.

Pasiūlymas darbuotis Naujojoje Akmenėje buvo patrauklus iššūkis. „Važiavau savęs išbandyti, maniau, kad tai bus trumpas laikotarpis ir štai greitai jau dvidešimt dveji metai, kai aš čia. Kai pradėjau dirbti „Akmenės cemente“, tai jau buvo privati kompanija, pritraukusi užsienio kapitalo, tad vakarietiški vėjai jau dvelkė“, – sakė A. Zaremba.

Vos atvykęs, A. Zaremba pradėjo dirbti ekonomistu, gaudamas nemažai pamokų: juk viena, kai studijuoji, o visai kas kita, kai turi dirbti. Ateini į kolektyvą, kuris turi savo tradicijas, savo stilių, nusistovėjusias normas. Iš pradžių tenka įgyti pasitikėjimą, paskui – rasti būdų įgyvendinti savo idėjas.

O juk per paskutinį dvidešimtmetį pasikeitė beveik viskas.

„Dabar turime naujas sąlygas visomis prasmėmis – nuo įmonių struktūros ir jų valdymo iki pateikimo ir projektų įgyvendinimo. Mažai rastume išlikusių dalykų – veikiausiai tik kai kurios tradicijos ir įmonių pavadinimai“, – kalbėjo pašnekovas.

A. Zaremba įsitikinęs, kad šiuo metu darbuotojai mąsto kitaip. Anuomet, kai jis tik pradėjo dirbti, buvo daugiau vyresnės kartos atstovų, gajos sovietmečio tradicijos. Jis prisimena darbo pradžią, kai skyriuje turėjo vieną kompiuterį, o šiandien nėra darbo vietos, kurioje jo nebūtų.

Keičiasi suvokimas apie rinką ir konkurenciją


„Visais laikais žmonės susiduria su tam tikrais iššūkiais ir problemomis, ieško sprendimų. Pavyzdžiui, 1990-ieji buvo labai sudėtingas laikotarpis, ta karta sprendė labai svarbius ir sudėtingus klausimus, rinkos neatlaikė, pokyčiai buvo dramatiški. Teko daug ką sukurti, buvo visai kitokios rizikos, o pastovumo trūko. Ta karta išsprendė labai daug klausimų ir suteikė pagrindus ateičiai“, – sako A. Zaremba.

Šių dienų visuomenė sprendžia kitas problemas – inovacijos, investicijos, visai kitos sąlygos ir kitoks supratimas, kas yra rinka ir konkurencija.

„Tada, dabar ir ateityje visi susidurs su įvairiomis problemomis, bet ir sprendimų reiks vis naujų. Jei įmonės gyvuoja, tarkime, dvidešimt metų, sėkmingai veikia, plėtoja savo verslą, tai tam įtakos turi visi darbuotojai ir visos kartos, kurios vystė tą veiklą. Jei ateityje įmonė taip pat sėkmingai veiks, tai reiškia, kad ateities kartos taip pat išmanys savo darbą“, – teigė jis.

A. Zaremba įsitikinęs – nereikia manyti, jog praeities kartoms viskas buvo sunkiau, o dabar lengviau, arba – atvirkščiai: „Reikia atiduoti visas jėgas, kad būtų išsaugota sėkminga kompanijos veikla, nepriklausomai nuo to, didelė ji ar maža. Tą patį galima pasakyti ir apie žmogų, nesvarbu, ar esi jaunas, ar vidutinio amžiaus, bet jei nori būti matomas, lyderis, kad tavo idėjos visuomet būtų progresyvios, turi nepaliauti domėtis ir nuolat mokytis, keistis, bendrauti. Tai – nenutrūkstantis procesas.“

Cemento aukso amžius

A. Zarembą džiugina sėkminga darbo „Akmenės cemente“ pradžia: „Pamenu, mano darbo įmonėje pradžioje turėjome labai mažą dalį rinkos, statybų pramonė tuomet tik pradėjo atsigauti po pokyčių, buvo labai svarbu surasti, kam parduoti pagamintą produkciją. Po dešimties metų, maždaug nuo 2005-ųjų, statybų pramonė ėmė stipriai vystytis, atsirado daug įvairių naujovių.“

Pasak „Akmenės cemento“ vadovo, 2006–2008 m. buvo tikras įmonės aukso amžius, atrasta būdų, kaip pagaminti daugiau produkcijos, maksimaliai išnaudoti savo pajėgumą.

Šiuo metu įmonė pusę savo produkcijos parduoda Lietuvoje, o likusią dalį eksportuoja į Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, Rusiją ir Švediją bei Suomiją.

Konkurencingumą garantuoja kokybė

Kalbėdamas apie tai, kas  lemia įmonės produkcijos konkurencingumą rinkoje, pašnekovas buvo atviras: „Turi pasiūlyti labai kokybišką produktą. Mūsų klientai žino, kad „Akmenės cementas“ turi savo vardą ir istoriją. Svarbu kaina, įstatymų bazė, partnerių patikimumas. Lankstus požiūris, gebėjimas derintis prie partnerių norų.“

Konkurencija tarp cemento gamintojų – didelė. Lietuvoje gali būti ir tik viena cemento gamykla, bet tai nereiškia, kad yra vien „Akmenės cementas“.

„Kiti cemento gamintojai taip pat sėkmingai vykdo veiklą, bet mes konkurenciją vertiname labai pozityviai, nes ji neleidžia užsnūsti“, – sakė jis.

Bendrovė sėkmingai eksportuoja produkciją ir į Skandinavijos šalių rinkas. Norint dirbti su šiomis šalimis, reikėjo sukurti naują kokybės sistemą, užtikrinti papildomus kokybinius reikalavimus, kurie anuomet nelabai buvo reikalingi Lietuvoje, bet po kurio laiko vietinės Baltijos šalių rinkos reikalavimai nebesiskyrė nuo Skandinavijos šalių standartų.

Pasirodo, kad nėra svarbu, ar įmonė dirba vietos rinkoje, ar su užsienio partneriais, visi faktoriai – produkto kokybė, naujos technologijos, ekologija, taršos mažinimas – garantuoja sėkmingus pardavimus.

„Tam, kad įmonės veikla būtų sėkminga, turi veikti visa faktorių grandinė. Ji turi apimti labai platų spektrą – nuo darbų saugos iki kolektyvo ilgalaikių tikslų, kuriuos turi žinoti kiekvienas darbuotojas“, – apie sėkmingą verslo plėtrą kalbėjo pašnekovas.

Modernios technologijos – žingsnis į priekį

Cementas – produktas, gaminamas iš vietinių medžiagų – molio, klinčių. „Anksčiau cementą gaminome šlapiuoju būdu, kuomet žaliavos buvo maišomos su vandeniu. Suprantama, energijos ir kuro sąnaudos buvo didelės, nes paruoštas žaliavas reikėjo išdegti aukštoje temperatūroje. Puikiai žinojome, kad Vakaruose naudojama sauso būdo technologija, kaimedžiagos išdeginamos sausos“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad 2007-aisiais buvo nuspręsta žengti dar vieną žingsnį – atidaryti modernią technologinę liniją ir gaminti produktą ekologišku būdu.

„2007-aisiais priėmę sprendimus, 2014-ųjų pabaigoje paleidome naują gamybos liniją. Naujai gamyklai prireikė 115 mln. eurų investicijų. Deja, dėl itin didelės projekto apimties negalėjome pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Praėjusiais metais gamybą vykdėme tik šioje naujoje gamybos linijoje, nebenaudodami senųjų technologijų“, – sakė A. Zaremba.
Senosios technologijos šiuo metu užkonservuotos ir po kelerių metų bus sprendžiama, ką su jomis daryti.
„Labai abejoju, kad kada nors prie senojo gamybos būdo bus sugrįžta, juo labiau kad naujoji technologija smarkiai padidino mūsų gamybos pajėgumą. Šiuo metu be jokių kliūčių galėtume pagaminti 1,5 mln. tonų cemento. Palyginimui, per praėjusius metus buvo pagaminta beveik milijonas tonų“, – pasakojo įmonės vadovas.

Įmonė gamina produktą, kuris vėliau tampa kito produkto dalimi, tad stengiamasi, kad jo kaina ir sąlygos vartotojui būtų priimtiniausi.

Kalbėdamas apie ateities tikslus, A. Zaremba sakė: „Kadangi jau daug investavome, tad pagrindinis tikslas – stabiliai išnaudoti gamybinį pajėgumą. Būtina, kad investicijos pradėtų duoti grąžą. Ateityje tikimės mažinti energijos sąnaudas, kurių reikia anglies deginimo gamybos procese. Per artimiausius trejus metus ieškosime galimybių deginti alternatyvų kurą.“

„Akmenės cemento“ nuotraukos
Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos