Lietuvoje garsaus „Akmenės cemento“ istorija prasidėjo 1949-aisiais, kai pradėta statyti bendrovės gamykla. Regionas buvo išžvalgytas dar tarpukariu, o po karo imtasi darbų. Gamyklos statybos baigtos 1951-aisiais, o 1972–1974 m. pradėjo veikti antrasis cemento gamybos kompleksas.

AB „Akmenės cementas“ – viena didžiausių Baltijos šalyse ir vienintelė Lietuvoje bendrovė, gaminanti cementą. Neseniai gamykloje įvykdyta modernizacija – šlapias cemento gamybos būdas pakeistas sausu. Toks pokytis leido beveik perpus sumažinti gamyklos kuro sąnaudas, sumažėjo į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis. Per metus apie milijoną tonų cemento pagaminančioje įmonėje šiuo metu dirba penki šimtai darbuotojų.

Bendrovėje veikia nepriklausoma, Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro akredituota cemento bandymų laboratorija. Čia atliekami fizikiniai, mechaniniai ir cheminiai cemento bandymai, teikiamos paslaugos išorės klientams.

Kauno palikti neplanavo

„Visą gyvenimą gyvenau Kaune, čia baigiau universitetą – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinių mokslų fakultetą. Į Naująją Akmenę atvykau 1994-aisiais vos baigęs studijas. „Akmenės cementas“ – pirmoji mano darbovietė“, – kalbėjo A. Zaremba, pridurdamas, kad baigė ekonomikos studijas, kurios menkai tesusijusios su statybomis.

Studijų metais jam teko išklausyti kursą apie statybų pramonę ir cementą, o artimiau su šia pramonės šaka susipažino tik atvykęs į Naująją Akmenę.

Pasiūlymas darbuotis Naujojoje Akmenėje buvo patrauklus iššūkis. „Važiavau savęs išbandyti, maniau, kad tai bus trumpas laikotarpis ir štai greitai jau dvidešimt dveji metai, kai aš čia. Kai pradėjau dirbti „Akmenės cemente“, tai jau buvo privati kompanija, pritraukusi užsienio kapitalo, tad vakarietiški vėjai jau dvelkė“, – sakė A. Zaremba.

Vos atvykęs, A. Zaremba pradėjo dirbti ekonomistu, gaudamas nemažai pamokų: juk viena, kai studijuoji, o visai kas kita, kai turi dirbti. Ateini į kolektyvą, kuris turi savo tradicijas, savo stilių, nusistovėjusias normas. Iš pradžių tenka įgyti pasitikėjimą, paskui – rasti būdų įgyvendinti savo idėjas.

O juk per paskutinį dvidešimtmetį pasikeitė beveik viskas.

„Dabar turime naujas sąlygas visomis prasmėmis – nuo įmonių struktūros ir jų valdymo iki pateikimo ir projektų įgyvendinimo. Mažai rastume išlikusių dalykų – veikiausiai tik kai kurios tradicijos ir įmonių pavadinimai“, – kalbėjo pašnekovas.

A. Zaremba įsitikinęs, kad šiuo metu darbuotojai mąsto kitaip. Anuomet, kai jis tik pradėjo dirbti, buvo daugiau vyresnės kartos atstovų, gajos sovietmečio tradicijos. Jis prisimena darbo pradžią, kai skyriuje turėjo vieną kompiuterį, o šiandien nėra darbo vietos, kurioje jo nebūtų.

Keičiasi suvokimas apie rinką ir konkurenciją

„Visais laikais žmonės susiduria su tam tikrais iššūkiais ir problemomis, ieško sprendimų. Pavyzdžiui, 1990-ieji buvo labai sudėtingas laikotarpis, ta karta sprendė labai svarbius ir sudėtingus klausimus, rinkos neatlaikė, pokyčiai buvo dramatiški. Teko daug ką sukurti, buvo visai kitokios rizikos, o pastovumo trūko. Ta karta išsprendė labai daug klausimų ir suteikė pagrindus ateičiai“, – sako A. Zaremba.

Šių dienų visuomenė sprendžia kitas problemas – inovacijos, investicijos, visai kitos sąlygos ir kitoks supratimas, kas yra rinka ir konkurencija.

„Tada, dabar ir ateityje visi susidurs su įvairiomis problemomis, bet ir sprendimų reiks vis naujų. Jei įmonės gyvuoja, tarkime, dvidešimt metų, sėkmingai veikia, plėtoja savo verslą, tai tam įtakos turi visi darbuotojai ir visos kartos, kurios vystė tą veiklą. Jei ateityje įmonė taip pat sėkmingai veiks, tai reiškia, kad ateities kartos taip pat išmanys savo darbą“, – teigė jis.

A. Zaremba įsitikinęs – nereikia manyti, jog praeities kartoms viskas buvo sunkiau, o dabar lengviau, arba – atvirkščiai: „Reikia atiduoti visas jėgas, kad būtų išsaugota sėkminga kompanijos veikla, nepriklausomai nuo to, didelė ji ar maža. Tą patį galima pasakyti ir apie žmogų, nesvarbu, ar esi jaunas, ar vidutinio amžiaus, bet jei nori būti matomas, lyderis, kad tavo idėjos visuomet būtų progresyvios, turi nepaliauti domėtis ir nuolat mokytis, keistis, bendrauti. Tai – nenutrūkstantis procesas.“

Cemento aukso amžius

A. Zarembą džiugina sėkminga darbo „Akmenės cemente“ pradžia: „Pamenu, mano darbo įmonėje pradžioje turėjome labai mažą dalį rinkos, statybų pramonė tuomet tik pradėjo atsigauti po pokyčių, buvo labai svarbu surasti, kam parduoti pagamintą produkciją. Po dešimties metų, maždaug nuo 2005-ųjų, statybų pramonė ėmė stipriai vystytis, atsirado daug įvairių naujovių.“

Pasak „Akmenės cemento“ vadovo, 2006–2008 m. buvo tikras įmonės aukso amžius, atrasta būdų, kaip pagaminti daugiau produkcijos, maksimaliai išnaudoti savo pajėgumą.

Šiuo metu įmonė pusę savo produkcijos parduoda Lietuvoje, o likusią dalį eksportuoja į Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, Rusiją ir Švediją bei Suomiją.

Konkurencingumą garantuoja kokybė

Kalbėdamas apie tai, kas  lemia įmonės produkcijos konkurencingumą rinkoje, pašnekovas buvo atviras: „Turi pasiūlyti labai kokybišką produktą. Mūsų klientai žino, kad „Akmenės cementas“ turi savo vardą ir istoriją. Svarbu kaina, įstatymų bazė, partnerių patikimumas. Lankstus požiūris, gebėjimas derintis prie partnerių norų.“

Konkurencija tarp cemento gamintojų – didelė. Lietuvoje gali būti ir tik viena cemento gamykla, bet tai nereiškia, kad yra vien „Akmenės cementas“.

„Kiti cemento gamintojai taip pat sėkmingai vykdo veiklą, bet mes konkurenciją vertiname labai pozityviai, nes ji neleidžia užsnūsti“, – sakė jis.

Bendrovė sėkmingai eksportuoja produkciją ir į Skandinavijos šalių rinkas. Norint dirbti su šiomis šalimis, reikėjo sukurti naują kokybės sistemą, užtikrinti papildomus kokybinius reikalavimus, kurie anuomet nelabai buvo reikalingi Lietuvoje, bet po kurio laiko vietinės Baltijos šalių rinkos reikalavimai nebesiskyrė nuo Skandinavijos šalių standartų.

Pasirodo, kad nėra svarbu, ar įmonė dirba vietos rinkoje, ar su užsienio partneriais, visi faktoriai – produkto kokybė, naujos technologijos, ekologija, taršos mažinimas – garantuoja sėkmingus pardavimus.

„Tam, kad įmonės veikla būtų sėkminga, turi veikti visa faktorių grandinė. Ji turi apimti labai platų spektrą – nuo darbų saugos iki kolektyvo ilgalaikių tikslų, kuriuos turi žinoti kiekvienas darbuotojas“, – apie sėkmingą verslo plėtrą kalbėjo pašnekovas.

Modernios technologijos – žingsnis į priekį

Cementas – produktas, gaminamas iš vietinių medžiagų – molio, klinčių. „Anksčiau cementą gaminome šlapiuoju būdu, kuomet žaliavos buvo maišomos su vandeniu. Suprantama, energijos ir kuro sąnaudos buvo didelės, nes paruoštas žaliavas reikėjo išdegti aukštoje temperatūroje. Puikiai žinojome, kad Vakaruose naudojama sauso būdo technologija, kaimedžiagos išdeginamos sausos“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad 2007-aisiais buvo nuspręsta žengti dar vieną žingsnį – atidaryti modernią technologinę liniją ir gaminti produktą ekologišku būdu.

„2007-aisiais priėmę sprendimus, 2014-ųjų pabaigoje paleidome naują gamybos liniją. Naujai gamyklai prireikė 115 mln. eurų investicijų. Deja, dėl itin didelės projekto apimties negalėjome pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Praėjusiais metais gamybą vykdėme tik šioje naujoje gamybos linijoje, nebenaudodami senųjų technologijų“, – sakė A. Zaremba.
Senosios technologijos šiuo metu užkonservuotos ir po kelerių metų bus sprendžiama, ką su jomis daryti.
„Labai abejoju, kad kada nors prie senojo gamybos būdo bus sugrįžta, juo labiau kad naujoji technologija smarkiai padidino mūsų gamybos pajėgumą. Šiuo metu be jokių kliūčių galėtume pagaminti 1,5 mln. tonų cemento. Palyginimui, per praėjusius metus buvo pagaminta beveik milijonas tonų“, – pasakojo įmonės vadovas.

Įmonė gamina produktą, kuris vėliau tampa kito produkto dalimi, tad stengiamasi, kad jo kaina ir sąlygos vartotojui būtų priimtiniausi.

Kalbėdamas apie ateities tikslus, A. Zaremba sakė: „Kadangi jau daug investavome, tad pagrindinis tikslas – stabiliai išnaudoti gamybinį pajėgumą. Būtina, kad investicijos pradėtų duoti grąžą. Ateityje tikimės mažinti energijos sąnaudas, kurių reikia anglies deginimo gamybos procese. Per artimiausius trejus metus ieškosime galimybių deginti alternatyvų kurą.“