GIPL – itin svarbus energetikos infrastruktūros projektas ne tik Lietuvai – tai buvo, „Amber Grid“ vadovo N.Bikniaus žodžiais, ir įsipareigojimas Baltijos šalims, Suomijai, kuri neseniai susijungė su Estijos dujų tinklais, Lenkijai bei kitoms Europos valstybėms dėl dar vienos nepriklausomos dujų tiekimo arterijos sukūrimo. GIPL dujotiekį kūrusių ir stačiusių žmonių dėka izoliuota Baltijos šalių dujų rinka pagaliau bus sujungta su Europos dujų rinka. Tai didelė atsakomybė, kalbant apie Lietuvos energetinę laisvę, pasirinkimą ir konkurencingesnę verslo aplinką.

Tarptautinį dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybų projektą įgyvendino stipri, susitelkusi komanda, sudaryta iš patyrusių „Amber Grid“ ir viešąjį tarptautinį konkursą laimėjusių rangovų – „Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ – specialistų.

„Amber Grid“ vadovas

Nemunas Biknius.

„Amber Grid“ nuotr. 

„Technologiškai sudėtingas, didelio masto GIPL statybų projektas visus 24 mėnesius vyko pagal grafiką ir net jį aplenkiant. Būtent labai aiškus darbų grafikas, numatantis kiekvienos savaitės darbus, leido įvertinti rangovo planavimą ir sekti progresą. Projektinės drausmės principas, bendradarbiavimas ir atskaitomybė buvo pagrindinės veiklos kryptys, padėjusios tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą, – akcentuoja N.Biknius. – Taip pat itin didelis dėmesys buvo skiriamas darbuotojų saugai ir rizikų, susijusių su Covid-19 pandemija, valdymui. Dujotiekis buvo tiesiamas per 9 savivaldybes, todėl reikėjo maksimalių pastangų, kad gyventojai kuo mažiau pajustų, jog vyksta statybos.“

Daugiau kaip 15 tūkst. siūlių tikrintos rentgenu ir ultragarsu

GIPL projekto metu, naudojant automatinį suvirinimą, suvirinimą pusautomačiais ir elektrolankinį suvirinimą, suvirinta ir paklota 165 km plieninių izoliuotų vamzdžių, įrengta 19 iš AB „Amber Grid“ dispečerinio centro valdomų čiaupų aikštelių, skirtų paleisti ar išjungti dujotiekį.

„Alvora“ vadovas 

Tomas Šidlauskas.

„Alvora“ nuotr. 

Pasitelkus BIM metodologiją, pastatyta visiškai automatizuota, valdoma ir kontroliuojama iš dispečerinio centro Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotis, kuri tarnaus kaip vartai dujoms patekti į Lietuvą ir į Lenkiją.

„Visos daugiau nei 15 tūkst. suvirinimo siūlių peršviestos rentgeno spinduliai, buvo patikrinta jų kokybė, o ypač svarbios suvirinimo siūlės buvo tikrintos dar ir ultragarsu. Siūles patikrinus radiografiniu būdu ir paklojus visą vamzdį, jis buvo išbandytas ir padidintu slėgiu. Tada vidinę diagnostiką vykdė į vidų įleistas „Rosen“ (Vokietija) kompanijos robotas, kuris matavo vidinę ertmę, ieškodamas galimų paslėptų mechaninių pažeidimų. Tik po teigiamų išvadų vamzdynas buvo jungiamas prie jau veikiančios atkarpos“, – apie kelių etapų kontrolę pasakoja įmonės „Alvora“ generalinis direktorius Tomas Šidlauskas.

Pasitelkus aplinką tausojančią horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) technologiją, 2 km vamzdynas buvo nutiestas per Nerį, kertant viena gija, ir Nemuną, klojant dvi lygiagrečias jungtis. HDD darbus vykdė Vokietijos įmonė „LMR Drilling“.

Įvykdė didžiausio skersmens veikiančio dujotiekio atjungimą Baltijos šalyse

Vienas iš atsakingiausių darbų, kuriuos teko įveikti „Alvorai“, buvo prisijungimas prie veikiančio GIPL dujotiekio vietoje, kur susikerta pagrindiniai Lietuvos dujotiekio vamzdynai. Kadangi nebuvo jokių galimybių nutraukti dujų tiekimą, buvo nuspręsta sumontuoti laikiną apylankos liniją: naudojant specialią įrangą ir nemažinant dujotiekio slėgio, vamzdis buvo įpjautas, ir dujos, atjungus jungties vietą, paleistos apylanka.

„Alvora“ nuotr. 

Įpjauti veikiantį dujotiekį su specialia aparatūra padėjo Belgijos įmonė „T. D. Williamson“. Tai buvo labai atsakingi darbai. Tokios technologijos didelio skersmens vamzdynams – o tai buvo didžiausio skersmens atjungimas Baltijos šalyse – naudojamos retai.

„Visi šie darbai mūsų įmonei gerai žinomi, o nuolat tobulėjant technikai ir jos patikimumui, darbas tampa malonesnis“, – sako „Alvoros“ vadovas.

Visą GIPL projekto automatizacijos dalį atliko Lietuvos įmonė „Elsis TS“, o Vilniaus universiteto suburta archeologų komanda nuo pat pradžios lygiagrečiai su statybos darbais 200 ha plote įvykdė žvalgomuosius tyrimus ir 9 tūkst. kv. m teritorijoje atliko archeologinius tyrinėjimus.

Grafiko įtampos: spėti per 3 savaites arba laukti metus

Šis projektas, pripažįsta „Alvoros“ vadovas T.Šidlauskas, įmonei buvo nemažas iššūkis.

„Alvora“ nuotr. 

„Projektui įvykdyti buvo suburta darbo grupė iš patikimų, itin patyrusių specialistų, kuriems vadovavo ilgametę patirtį turintis statybos vadovas Vladimiras Ževžikovas. Siekdami, kad laikantis numatytų terminų būtų išsaugota aukšta darbų kokybė, griežtai kontroliavome kalendorinį darbų planą, – dalijasi T.Šidlauskas. – Projekto darbuose dalyvavo ne tik beveik visi mūsų įmonės darbuotojai, bet ir subrangovai, tad suvaldyti daugiau kaip 250 žmonių, koordinuoti, valdyti ir užtikrinti darbų kokybę buvo vienas iš rimtesnių iššūkių.“

„Alvora“ nuotr. 

Atsakingi išskirtinio projekto darbuotojai buvo patikrinti specialiųjų tarnybų, dokumentų valdymui buvo naudota padidinto saugumo programinė įranga. Kaip pastebi T.Šidlauskas, užsakovas „Amber Grid“ vykdė savo pažadą: nė vienas vamzdžio milimetras neliko nepatikrintas.

Šis projektas „Alvorai“ iššūkių kėlė nuo pat konkurso, kuriame teko susigrumti su stipriomis Lietuvos, Europos ir kitų šalių kompanijomis. Kitas iššūkis buvo laikas: projekto užbaigimo data buvo tarsi iškalta granite – nekeičiama jokiomis aplinkybėmis. Trasa kirto keletą saugomų teritorijų su laiko ir darbų ribojimais. Vienoje iš jų teko nemenkas išbandymas: jeigu darbų nespėjama atlikti per pirmas 3 savaites, teks laukti beveik metus, taip vėlinant ir kitus darbų etapus.

2020 m. pandemija apribojo galimybę atvykti rangovams iš Vokietijos ir Belgijos, pradėjo trūkinėti tiekimo grandinės – kilo reali grėsmė, kad projekto nepavyks įgyvendinti per numatytą laiką. Įtampas su 1,4 tūkst. sklypų, kuriuos reikėjo kirsti, savininkais teko mažinti net persodinant obelis ar riešutmedžius.

Pirmą kartą Lietuvoje dujotiekis buvo sujungtas su Lenkijos dujų trasa

Pirmą kartą Lietuvoje dujotiekis buvo sujungtas su Lenkijos dujų trasa: dviejų šalių – Lietuvos ir Lenkijos (JT S.A.) – rangovai nutiesė dujotiekį, kertantį valstybines sienas. Pasak T.Šidlausko, pats darbas nebuvo ypatingas, bet savo specifikos įnešė dvigubi – lietuviški ir lenkiški – derinimai, dviguba kontrolė.

„Šis GIPL projektas buvo didžiausias magistralinio dujotiekio statybos projektas ne tik „Alvorai“, bet ir nepriklausomos Lietuvos dujofikavimo istorijoje. Statybos tempai buvo itin spartūs, o reikėjo įgyvendinti net 4 skirtingus dujotiekio linijinės dalies etapus, pastatyti Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotį, – sako „Alvoros“ vadovas T.Šidlauskas, akcentuodamas projekto vertę (79,85 mln. Eur be PVM rangos sutartis su „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“) – tai yra vienas iš didžiausių projektų įmonės istorijoje. – Darbai baigti laiku, ir tai pavyko bendromis pastangomis. Didžiuojuosi savo komanda, kuri šauniai išlaikė šį sunkų egzaminą.“