2024 gegužės 21 d. antradienis, 15:52
Reklama  |  facebook

Algimantas Jarašiūnas: jei esi generalinis rangovas, turi išmanyti ne tik apie konstrukcijas

Birutė ŽEMAITYTĖ      2015-09-25 06:00
Jei reikėtų išvardyti 3–4 didžiausius sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos statybos objektus, tikrai paminėtume Kėdainių chemijos kombinatą, Jonavos „Azoto“ gamyklą, Kauno vandens valymo įrenginius, didžiuosius prekybos centrus „Akropolis“ Vilniuje, „Mega“ Kaune. Jeigu reikėtų paminėti tiek pat mūsų šalies statybos inžinierių, kurie visose šiose statybose dirbo, vienas iš jų tikrai būtų Algimantas Jarašiūnas.
nuotrauka
A. Jarašiūnas: „Brėžinius skaityti mokėjau, bet dirbant projekte „IAE panaudoto branduolinio kuro saugykla“, prireikė ir specifinių žinių.“ Pašnekovo asmeninio archyvo nuotr.


Minimos įmonės
YIT, Suomijos statybos kompanija,
PST (Panevėžio statybos trestas), AB
Akmenės cementas, AB
Pramprojektas, AB

Mat jis – ne tik vienas iš tų, kurie dirbo daugelyje svarbiausių Lietuvos statybų, bet ir vienas iš tų, kuriems kiekvienas naujas, vis sudėtingesnis projektas – tik dar vienas iššūkis, kurį reikia įveikti.

Norėjo tapti automobilininku

Nors daugiau kaip 40 metų statybų sektoriui atidavęs A. Jarašiūnas nelinkęs sureikšminti fakto, kad jo tėvas inžinierius statybininkas, aukštesniąją technikos mokyklą baigęs tarpukariu, įtakos renkantis profesiją tai tikrai turėjo. Besimokydamas vidurinėje mokykloje Kaune, kur iš Šiaulių persikėlė būdamas aštuonerių metų, su statybininko profesija Algimantas susipažino ne tik iš pasakojimų.

„Mokykloje buvo darbinio auklėjimo pamokos ir mokinius supažindino su įvairiomis profesijomis ir įmonėmis. Taip pat ir su statyba. Bet tada ši profesija manęs nesudomino, nes aš nuo vaikystes svajojau apie veiklą, susijusią su transportu: automobiliais, laivais, geležinkeliais. Kai reikėjo stoti į aukštąją mokyklą, tėvas pasakė savo nuomonę: Lietuvoje automobiliai negaminami ir nebus gaminami. Patarė rinktis statybininko profesiją“, – prisimena jis.

ALGIMANTAS JARAŠIŪNAS
A. Jarašiūnas
ir dabar mielai užsuka į
„YIT Kaustą“.
Statybunaujienos.lt nuotr.

Dabar, prabėgus daugiau nei pusei šimtmečio, ponas Algimantas prisipažįsta niekada nesigailėjęs dėl to, kad paklausęs tėvo patarimo 1967 metais baigė Kauno Politechnikos Institutą ir įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją.

Pirmuosius dvejus studijų metus paskaitos vykdavo vakarais, išskyrus žiemos mėnesius ir egzaminų sesijas. Studentai visus metus dirbdavo darbininkais statybinėse brigadose. Pono Algimanto darbininkiška specialybė – mūrininkas. Bet tai nebuvo gamybinė praktika, tiesiog buvo tokia tvarka, o už darbą studentai gaudavo atlyginimą, pasakoja ponas Algimantas, kuriam teko dirbti ir didžiausiame to meto objekte Lietuvoje – „Dirbtinio pluošto“ gamyklos statyboje Kaune. 

„Manau, ši studijų tvarka nebuvo bloga. Studentai anksti suprato, kaip vyksta statybos procesas, išmoko amato iš patyrusių statybininkų specialistų“, – sako jis.

Geriausias pamokymas: galvoti savo galva

Priešdiplominę praktiką atlikęs Panevėžio statybos tresto (PST) Kėdainių statybos valdyboje, kuri tuo metu statė Chemijos kombinatą ir kitus pramonės objektus, ponas Algimantas pasirinko paskyrimą į šią darbovietę.

Didelis objektas, sudėtingos konstrukcijos, technologiškai sudėtingi pastatai ir pašėlęs darbo tempas, – paklaustas, kaip apibūdintų pirmuosius darbo metus, atsako A. Jarašiūnas, prisipažindamas, kad tik ką pradėjusiam meistrauti jaunam specialistui teko daug ko išmokti: „Dirbome dviem, o kai kada ir trimis pamainomis, daug subrangovų, daug darbuotojų, statinių konstrukcijos ypatingos, nes aplinka chemijos kombinato cechuose gali būti chemiškai agresyvi konstrukcijoms ir pastatų sistemoms. Nors mūrinės konstrukcijos buvo neblogai pažįstamos, bet jų buvo nedaug – daugiausia gelžbetoninės surenkamos ir monolitinės, surenkamos plieno konstrukcijos, padengtos specialiais antikoroziniais chemiškai atspariais dažais. Laimei, statybos valdyboje netrūko patyrusių specialistų, o daug praktiškų dalykų išmokau iš brigadininkų.“

Savo mokytojais ponas Algimantas vadina ir tuometį PST vyriausiąjį inžinierių Gediminą Zubą, statybos ministrą Romualdą Sakalauską. Su pastaruoju, kaip ir su kai kuriais kitais aukštas pareigas užimančiais statybos sektoriaus vadovais jis susitikdavo statyboje, nes tiek tresto, tiek ministerijos vadovai neretai atvažiuodavo į svarbią Lietuvos statybą. Įsiminė jaunam inžinieriui ir nepriklausomoje Lietuvoje rangovu dirbusio statybos ministro pavaduotojo Michailo Dulmano pamokymas: „Kėdainiuose didžiųjų gamyklų statybų užsakovais buvo sąjunginio pavaldumo įmonės. Užsakovų ir Lietuvos statybos ministerijos vadovų pasitarimai baigdavosi įpareigojimais, kurių laiku dažnai buvo neįmanoma įvykdyti. Po vieno pasitarimo M. Dulmanas ir sako: „Tu, Jarašiūnai, savo galvą turi? Tai ir daryk, kaip tau atrodo.“

Matyt, šiuo patyrusio specialisto patarimu jis pasinaudojo tinkamai, nes už gerą darbą statant Kėdainių chemijos kombinato cechus ponas Algimantas buvo apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu.

Į namus ne kasdien spėdavo grįžti

Po devynerių metų Kėdainių statybos valdybos vyriausiasis inžinierius A. Jarašiūnas penkeriems metams persikėlė į Jonavos chemijos statybos trestą. Čia tuo metu buvo statomi „Azoto“ trąšų gamyklos cechai. Darbą naujoje vietoje ponas Algimantas pradėjo tresto technologu, vėliau dirbo valdytojo pavaduotoju, vyriausiuoju inžinieriumi. Darbų tempas buvo toks, kad į Kauną, kur įsikūrė jo žmona (kaip tik tuo metu A. Jarašiūnas sukūrė šeimą – red. past.), po darbo dienos ne kasdien spėdavo grįžti – artėjant sintetinio amoniako cecho paleidimui kelis mėnesius pasitarimai vykdavo ir dieną, ir vidurnaktį.

„Palyginus su Kėdainių kombinatu šio produkto gamybos technologija daug sudėtingesnė. Ceche sumontuoti japoniški, čekiški, sąjunginių įmonių įrengimai. Patikrinimai, testavimai, pasitarimai buvo būtini. Kartą prancūziški filtrai nesuveikė, nes gamtinės dujos, pasirodo, buvo užterštos, ir teko aiškintis priežastis, – prisimena ponas Algimantas ir priduria, – nors generalinio rangovo atstovui visų technologinių procesų išmanyti nebūtina, vadybos požiūriu turėjau viską žinoti.“

Statybininko darbas mobilus – vieną dieną dirbi viename objekte, kitą – jau kitame. A. Jarašiūnui taip pat ne kartą teko vykti į kituose Lietuvos miestuose vykstančias statybas. Paprastai tokiais atvejais patyrusiems specialistams patikėdavo atlikti konkrečias užduotis ar tiesiog padėti atlikti sudėtingesnius darbus. Jam teko padirbėti ir statant Vilniaus sporto rūmus, tebedirbdamas vyriausiuoju inžinieriumi Kėdainiuose, jis rūpinosi ir Akmenės cemento gamyklos statyba, o dirbdamas Jonavos chemijos statybos tresto vyriausiuoju inžinieriumi buvo komandiruotas į „Mažeikių naftos“ statybą, kurioje tuo metu buvo atliekami pamatų po kompresoriais betonavimo darbai.

Kam tas kolektorius, jei upė šalia

Kitas pono Algimanto darbo etapas – trestas „Kauno statyba“. Šioje įmonėje vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju jis dirbo aštuonerius metus – iki pat 1990 metų. Įmonė jam patikėjo gamybos paruošimo funkciją: suderinti statybų projektus, parengti tresto gamybos paruošimo projektus, „apginti“ medžiagų ir konstrukcijų poreikius skirstančiose organizacijose.

A. Jarašiūnas (kairėje)
su kolegomis Visagine.
Asmeninio archyvo nuotr.

Tai visuomet buvo nelengva, bet vienas epizodas, sako pašnekovas, ypač įsiminė. Kauno miestų statybos projektavimo institutas suprojektavo užterštų vandenų kanalizacijos kolektorių, kuriuo tie vandenys turėjo nutekėti į Nemuną už devynių kilometrų nuo Kauno. Kolektoriaus vamzdynai buvo suprojektuoti iš 2 metrų diametro gelžbetoninių vamzdžių.

„Kartu su užsakovo – „Kauno vandenų“ – vadovu „Gosplano“ pareigūnams Maskvoje paaiškinome problemą, parodėme projektą, pakomentavome kai kuriuos kolektoriaus trasos palei Nemuną aspektus ir prašome vamzdžių. Bet valdininkas mums atsakė, kad „nėra jokių galimybių“. Vamzdžiai skirti tik Ukrainos geriamo vandens vandentiekiui. Dar gavome „naudingą“ patarimą: „Kam jums tie vamzdžiai? Juk upė šalia“, – cituodamas Maskvos valdininko žodžius prisimena A. Jarašiūnas. O į klausimą, kaip pavyko išsisukti, atsako, kad problemą išsprendė bendradarbiaudami su gamintojais ir Ukrainos tiekimo komiteto vadovybe. 

„Kausta“ gimė iš Kauno NSK

1991-aisiais, kai trestas „Kauno statyba“ buvo restruktūrizuotas ir 14 statybos valdybų tapo atskiromis nedidelėmis įmonėmis, ponas Algimantas perėjo dirbti į Kauno namų statybos kombinatą (NSK). Į šią įmonę jį pakvietė tuometis NSK direktorius Antanas Butkus.

Kaip tik to metu Kaunas ruošėsi vandens valymo įrenginių projektavimui ir statybai. Jau buvo parinkta statybos aikštelė, projektuotojas („Pramprojektas“), technologinės dalies konsultantas-projektuotojas. Juo tapo Švedijos įmonė. O A. Butkus nusprendė specialiai šiai statybai suburti NSK inžinierių grupę, kurios užduotis buvo parengti gamybos paruošimo procesus. Vadovauti šiai grupei ir buvo patikėta A. Jarašiūnui.

Jis pasakoja, kad Švedijos specialistų projektas buvo įdomus, bet neįprastas Lietuvoje: „Konstrukcijos buvo tik iš monolitinio gelžbetonio ir įtempto monolitinio gelžbetonio. Man teko organizuoti klojinių projektavimą ir gamybą, mokyti darbų vadovus ir darbininkus. Ne paslaptis – teko mokytis ir pačiam.“

Ponas Algimantas sako, kad nei Lietuvoje, nei pas kaimynus įmonių, kurios galėtų atlikti didelio diametro gelžbetoninių monolitinių talpų betonavimo ir lynų įtempimo darbus, nebuvo. Bet kaip tik tuo metu Sankt Peterburge specializuotoje statybos parodoje Suomijos kompanija „YIT Corporation“ pristatė monolitinio lynais armuoto didelio radialinio skerspjūvio ir aukščio talpų įrengimo technologiją.

„Netrukus ši Suomijos kompanija tapo mūsų subrangovu gelžbetoniniams dumblo pūdintuvams pastatyti. O darbus atliko mūsų bendrovės inžinieriai ir darbininkai bei Suomijos specialistai, – prisimena pašnekovas ir priduria: – Darbas su skandinavais buvo puiki mokykla mums visiems.“

Nuo 1993 metų, kai buvo įregistruota AB „Kausta“, susikūrusi Kauno NSK pagrindu, iki 2008-ųjų šioje įmonėje ponas Algimantas dirbo technikos direktoriumi. Jis buvo atsakingas už projektavimo darbus, kuriuos atliko bendrovės subrangovų projektuotojai, technologinių procesų paiešką ir įdiegimą, kokybės valdymo sistemos įdiegimą ir valdymą.

Bendrovei darbo netrūko nei Lietuvoje, nei svetur. Vilniuje „Kaustos“ specialistai Suomijos koncernui „Paroc“ statė akmens vatos gamyklą, o vienas iš stambiausių to meto užsakymų buvo Rusijoje, Vakarų Sibire. Čia, visai naujame, plyname lauke kylančiame Kogalymo mieste kauniečiai koncerno „Lukoil“ užsakymu pastatė nemažai gyvenamųjų namų, mokyklų, daugybę kitų įvairios paskirties statinių.

Specializacija – teisingas sprendimas

Tuo pačiu metu AB „Kausta“ vyko intensyvūs gamybos modernizavimo darbai. Vienoje iš dviejų bendrovės gamybos įmonių – Gelžbetoninių detalių gamykloje buvo suprojektuota ir pastatyta pirmoji Lietuvoje naujos kartos ekstruzinių gelžbetoninių perdangos plokščių gamybos linija, o kitoje bendrovės įmonėje – Metalo konstrukcijų gamybos padalinyje – vienas pirmųjų Lietuvoje metalo paviršiaus paruošimo įrenginys.

Tačiau po kelerių metų, 1998-siais, kai Suomijos statybos lyderis „YIT Corporation“ įsigijo 65 proc. AB „Kausta“ akcijų, buvo nuspręsta bendrovę restruktūrizuoti. Suomijos koncernas „Consol“ perėmė gelžbetoninių konstrukcijų gamybą ir įkūrė įmonę „Betonika“, o metalo konstrukcijų gamybą perėmė kitas Suomijos koncernas „PEIKO“.

„Visos šios įmonės ir jų gaminami produktai šiandien gerai žinomi ne tik Lietuvoje, todėl manau, kad pereiti prie specializacijos buvo teisingas sprendimas“, – pabrėžia A. Jarašiūnas.

Ir patyrusiam iššūkių netrūksta

Sulaukęs 65-erių ponas Algimantas 2008 metų pabaigoje kartu su grupe bendraminčių, stovėjusių prie AB Kausta“ ištakų, pasitraukė iš bendrovės, kuri tada jau vadinosi „YIT Kausta“.

ALGIMANTAS JARAŠIŪNASA. Jarašiūnas: šį kraną
į Visaginą atvežė
iš Vokietijos,
nes Lietuvoje tokių dar nebuvo.
Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau praėjus vos pusmečiui, sulaukė pasiūlymo vėl imtis darbo. AB „Pramprojektas“, generalinio rangovo „Nukem Technologies“ subrangovas, pakvietė jį tapti Visagine įgyvendinamo projekto B-1 „Ignalinos atominės elektrinės (IAE) panaudoto branduolinio kuro saugykla“ statinio projekto vykdymo priežiūros koordinatoriumi. Pagalvojo ir sutiko.

„Nauji reikalavimai vadyboje, neregėta biurokratija tarp rangovo „Nukem Technologies“, IAE tarnybų ir subrangovų. Techninis projektas anglų, rusų ir lietuvių kalbomis. Kontrakto kalba anglų. Brėžinius skaityti man problemos nebuvo, bet prireikė specifinių žinių. Pastatų konstrukcijos turi atlaikyti 7-ių balų seisminį poveikį, atitikti radiacinius saugos reikalavimus, fizinės saugos reikalavimus, būti atsparios klimato kaitai per 20 metų“, – naujus iššūkius vardija A. Jarašiūnas. 

Pasak pašnekovo, tai buvo labai intensyvaus darbo metai, užsitęsę ilgiau nei jis planavo – bendrieji statybos darbai buvo baigti tik 2014 metų pabaigoje. Tik po to, prasidėjus inžinerinių sistemų bandymams, baigėsi ir pono Algimanto darbas Visagine.

Lygindamas darbą statybos sektoriuje seniau ir šiais laikais, patyręs inžinierius pastebi, kad pasikeitė statybos teisės aktai, projektavimo darbų atlikimo būdai (kompiuterizavimas), statybos darbai tapo labiau mechanizuoti, atsirado naujų įrankių. Pasikeitė ir santykiai tarp rangovų ir užsakovų. Bet ne visi pasikeitimai, pastebi jis, į gera: „Viešųjų pirkimų tvarka netapo palanki nei rangovams, nei užsakovams – viešajam interesui.“

Paprašytas išvardinti objektus, kurie jam pačiam labiausiai įsiminė, A. Jarašiūnas susimąsto, o paskui atsako, kad kiekvienas laikotarpis kuo nors ypatingas, kiekvienas objektas savaip įdomus, todėl nuolat tenka ko nors mokytis. O labiausiai prisirišęs jis, ko gero, prie AB „Kausta“, nes „šioje bendrovėje praleisti metai buvo naujų statybos technologijų, naujų gamybos santykių metai“.

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos