2021 gruodžio 9 d. ketvirtadienis, 5:55
Reklama  |  facebook

Algirdas Baltušis. Vadovas, lyderis ir iššūkių ieškotojas Fotogalerija

Lijana CIBULSKIENĖ      2015-02-12 21:15
Ilgametis Lietuvos respublikinio statybos susivienijimo pirmininkas Algirdas Baltušis prisistato kaimo statybininku ir laimingu žmogumi – juk darbas, kuriam atidavė save, nors įtemptas ir sunkus, buvo mylimas. Čia jis galėjo realizuoti savo – lyderio ir organizatoriaus – talentą, susipažinti su kaimo žmonėmis, kuriuos nuoširdžiai pamilo visam gyvenimui.
nuotrauka
Kaimo statybininkas ir laimingas žmogus. Taip apie save sako pats Algirdas Baltušis. Pašnekovo asmeninio albumo nuotr.


Pokario metų sunkumai

„Teoretikų ir intelektualų mūsų giminėje nebuvo, vien žemdirbiai ir darbininkai, pasižymintys praktišku požiūriu į gyvenimą“, – užsimena A. Baltušis. Fizinis darbas nuo pat mažų dienų grūdino ir formavo būsimąjį vadovą ir organizatorių. Kaip ir giminės genai, kurie atkaklumu ir darbštumu apdovanojo. Jau ko verta istorija apie tai, kaip našle tapusi močiutė su penkiais vaikais pėstute iš Rokiškio į Rygą nukeliavo geresnio gyvenimo ieškodama. Iš vaikystės Algirdui ryškiausi pokario atsiminimai, kai vos paauglystės sulaukusiam vaikinukui teko irklais darbuotis kilojant žmones į kitą krantą, nes daugelis Kauno tiltų buvo susprogdinta. Fizinis darbas buvo labai sunkus, tačiau viską atpirkdavo noras parnešti mamai uždirbtus pinigus ar taip prisidėti prie šeimos pragyvenimo.

Šeima nemaža – keturi vaikai. Tėvas dirbo mūrininku, nevengdavo ir kitų darbų, kad duonos parneštų, ir savo atžaloms vis kartojo: „Užtenka, vaikai, vargti, turite nuo mažens galvoti, kaip patys pragyvensite, šeimą išlaikysite, seneliams padėsite – jokių „skripkų“ čia nebus“. Šie žodžiai nubrėžė liniją Algirdo gyvenime. Nors širdyje menui ir būtų atsiradę vietos, vis dėlto pasirinko tėvo poziciją: būsi garbingas žmogus, amato ant kupros nenešiosi. 

Po pradžios mokyklos apie vidurinę nebuvo net kalbos – Algirdui teko pradėti mokytis smetonišką dvasią išlaikiusioje amatų mokykloje, kur dėstytojai – tikri praktikai, trejus metus mokydavo kalvystės, mūrininko, tinkoriaus ir dziegormeisterio (laikrodininko) profesijos paslapčių. Būtent čia jis susipažino su garsiuoju Algirdu Šociku, vėliau išgarsėjusiu boksininku, daugkartiniu Europos, SSRS ir Lietuvos sunkaus svorio čempionu, kuris būdavo nuolat dėstytojų baramas už priekalo suskaldymą.

Studijų metai ir pirmoji darbovietė

Lyderio – vadovo charakterį lėmė ir susiklosčiusios aplinkybės. Pradedant pirmąja mokyklos klase, vėliau amatų mokykloje, po to – politechnikume Algirdas nuolat būdavo išrenkamas seniūnu, kaip, beje, ir Kauno politechnikos institute, kur baigė architektūrą. „Mokėjau daryti įtaką žmonėms, pagaliau labai mėgau iššūkius, – pripažįsta A. Baltušis. – Juk kuo sunkesnę problemą išsprendi, tuo labiau paaugi ir asmeniškai, ir kitiems padėti gali. Galbūt todėl niekada neieškojau darbų, jie patys mane surasdavo.“ Studentiški metai, nepaisant nepritekliaus, buvo nuostabūs – šiandien A. Baltušis tvirtina pasigendąs gražios tradicijos, kuri gyvavusi to meto Lietuvoje: visi mėgo dainuoti – ir namuose, ir išvykose, ir svečiuose. Skambėjusios ir liaudies, ir tuo metu populiarios estradinės dainos. 

Po instituto baigimo Algirdui pasiūlė eiti jaunesniojo dėstytojo asistento pareigas hidrotechnikų grupėje. Nors jauną specialistą traukė gamyba, pagaliau norėjosi ir uždirbti (tiek ten tos asistento algos) – tėvai sunkiai vertėsi, pagaliau – namuose žmona ir maža dukrelė, vis dėlto sutiko. Tiesa, jaunam dėstytojui pradžia buvo sunki – studentai ne itin gerbė bendraamžį, gan dažnai triukšmaudavo, tačiau vieną kartą į paskaitas atėjęs aukštas stambus vaikinas atsistojo ir griežtai studentams pasakė: „Ša, užteks“. Šie nutilo. Tas tvirtas, stipraus stoto vaikinas buvo Algirdas Brazauskas. Pažintis vėliau išaugo į ilgametę draugystę ir bendradarbiavimą gamybos srityje.

Darbas su kaliniais ir kolektyvizacija

Asistento pareigos Algirdui buvo kančia – dirbti naktimis, kad vėliau per valandą galėtum išdėstyti neklusniems studentams medžiagą, buvo nepakeliama. Organizatoriaus talentas reikalavo veiklos. Todėl kai pasitaikė proga pabėgti nuo popierizmo – Kėdainiuose prireikė Statybos valdybos viršininko, – nedvejojo. Pradėjęs nuo gyvenamųjų ir gamybinių pastatų statybos, greitai A. Baltušis paskiriamas atsakingu už Kėdainių chemijos kombinato statybą. Jaunam vadovui tai buvo sunki užduotis – statybininkų teturi 20, pakanka kokiam kino teatrui ar parduotuvei pastatyti, bazės nėra, medžiagų – taip pat. Per metus Kėdainių statybos valdybos darbuotojai įvykdydavo darbų daugiausia už porą milijonų rublių, o čia Maskva metams skyrė 19 milijonų, įvardijusi gamyklą kaip strateginį uždavinį. 

Uždavinys išspręstas paprastai – Lietuvos vyriausybė skyrė 12 jaunų Kauno politechnikos instituto absolventų ir 500 kalinių. Technikos atvarė daug, statybinių medžiagų taip pat, darbas – už spygliuotos tvoros. Tiesa, pabaigti gamyklos neteko, nes gavo naują pasiūlymą iš Vilniaus – vadovauti Miestų urbanizacijos Kaimo statybos departamentui.

Po kelerių metų, 1963 metais, Algirdas Baltušis buvo paskirtas žemės ūkio ministro pavaduotoju ir vienuolika metų rūpinosi kaimo statybomis. Kolūkiai, fermos, gyvenamieji namai, darželiai, mokyklos, parduotuvės – tuo metu didžiulės statybų apimtys išties stebino. Tačiau kartu statybininkui, nuo mažens augusiam mieste, teko susidurti ne vien su sunkiu kaimo žmonių gyvenimu, bet ir siaubingomis kolektyvizacijos pasekmėmis. Išgyventi karai, sovietinės ir vokiečių okupacijos – žmonės vargo, o ypatingai sunkus gyvenimas buvo kaime. Ir kai po negandų šiek tiek atsiduso, pradėta kolektyvizacija. Žemių, gyvulių nusavinimas, kolūkių kūrimas – iš žmonių atimta viskas, kas naudinga, gyvuliai, padargai. Tai esą kolūkiams, visų gerovei. Tačiau niekas nepagalvojo, kad suvarytus gyvulius reikia kur nors laikyti, karves melžti, techniką taip suvežti – tvartų nėra, pastatų nėra, tik mykiantys alkani gyvuliai. Tuomet visos jėgos mestos laikinų pašiūrių gamybai. Prasidėjęs masinis bėgimas iš kaimų lenkė ir dabartinius emigracijos mastus. 

Prieš karą kaip žemdirbių kraštas garsėjusi Lietuva – 82 proc. žmonių gyveno kaimuose – prasidėjus kolektyvizacijai, ištuštėjo. Žmonės išvyko į Sibirą, Ukrainą, miestus. Suvaryti gyvuliai krito iš bado, šalo, išmirė daug arklių. Tokiomis sąlygomis kūrėsi kolūkių statybinės brigados, kurios Algirdo Baltušio iniciatyva apsijungė į statybines organizacijas. Tuomet po vienuolikos metų jis pradėjo rimtai mąstyti apie darbo pakeitimą. Ministro pavaduotojo duona nebloga – pagarba, atlyginimas, valdiškas automobilis. „Bet negi visą laiką prabūsiu biurokratu, ko tikrai nenorėjau, – prisiminimais dalijosi. A. Baltušis. – Taigi konkrečiai statybai nevadovauji, tiesiog tvarkai dokumentus, finansus, atlieki užsakovo funkcijas. Ir taip visą gyvenimą, kai norisi dirbti su žmonėmis, konkretumo, gamybos?“

Susivienijimo gimimas ir garsieji Alytaus namukai

Svarbu įvardyti norą ir išeitis atsiranda – pradėtas statybinių brigadų apjungimas į organizacijas padiktavo idėją. Jas sujungti į respublikinį susivienijimą, taip centralizuoti – bus paprasčiau paskirstyti ir techniką, ir kitus klausimus spręsti. Įkuriamas tarpkolūkinių statybos organizacijų susivienijimas, A. Baltušis išrenkamas pirmininku – čia vadovo karjera tęsėsi 17 metų. Galinga organizacija jungė 44 rajono statybos organizacijas, Vilniaus ir Kauno rajonų statybos trestus- aikšteles, namų projektavimo pramoninį statybos susivienijimą, Eksperimentinį projektavimo ir statybos susivienijimą „Polimerai“, penkis specializuotus trestus su 29 specializuotomis kolonomis, respublikinį statybos remonto trestą, 13 pramonės įmonių ir kt.

Susivienijimo specialistams kilo idėja, kaip išspręsti gyvenamųjų namų problemą – sukurti namą kaip baldą, kuris būtų atvežamas, surenkamas ir tą pačią dieną galima jame apsigyventi. Pavyko įtikinti Respublikos vyriausybę, kuri priėmė nutarimą pastatyti eksperimentinį Alytaus namų statybos kombinatą, kuris pradėtas statyti 1970 metais. Surenkamųjų namų technologija paimta iš Vakarų Vokietijos. Tuomet A. Baltušis gavo leidimą išvažiuoti į šią kapitalistinę šalį, kur kartu su kolega išsirinko būtiną technologiją, kaip iš plono rąstelio padaryti efektyvią medžiagą ir ją pritaikyti surenkamųjų namų statybai. 1972 m. darbą pradėjo medžio plaušo plokščių gamybos gamykla, o 1976 m. pagaminta 210 medinių surenkamųjų gyvenamųjų namų. 1988 Alytaus ENSK pagamino 1720 namų. Tokia buvo moderniausio Sovietų sąjungoje kombinato istorija. Garsieji Alytaus nameliai būdavo pastatomi per dieną, o įrengiami per mėnesį. Mūrinių namų statybos ciklas tęsdavosi dvejus metus.

Šis susivienijimas – unikalus kūrinys ir dar vienu aspektu. Paprastai sovietų laikais kiekvienos organizacijos veikla buvo labai griežtai reglamentuota, nustatomas etatų skaičius, mokos fondas. Tuo tarpu šiai organizacijai pavyko visiškai atsiriboti nuo valstybės. Suvažiuoja respublikinis suvažiavimas, pasitvirtina biudžetą, kuris neregistruotas Finansų ministerijoje, etatus – pagal savo nuostatus. Tai leido į savo gretas pakviesti aukščiausio lygio specialistų.

Statybininkų ir architektų dinastija

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę finansavimas nutrūko, liko daug nebaigtų namų, Alytaus namų statybos kombinatą privatizavo, visa sistema išsisklaidė. „Man darbas teikė moralinį pasitenkinimą – mes pastatėme kaimui tikrai daug, todėl šiandien širdis plyšta, kiek daug pastatų dabar apleista, nenaudojama, kompleksai suniokoti, išdaužyti, – apgailestauja ilgametis statybininkas. Atsigręžęs į praeitį, jis džiaugiasi dirbęs kaimo žmonėms. – Per savo darbo metus supratau, kokie jie nuostabūs – dori, darbštūs, nuoširdūs. Apgauti žmogų, neištesėti pažado kaimo žmonėms buvo didžiulė nuodėmė ir aš tokius juos prisimenu“.

Save darbui atidavęs A. Baltušis visuomet žinojo, kad tvirčiausias užnugaris čia pat – žmona Elena, taip pat visą gyvenimą dirbusi statybose ekonomiste, vaikai. Dukros net nedvejodamos pasirinko tėvo profesiją – architektūrą, anūkės taip pat pratęsė dinastiją, žentai – statybininkai. „Bandžiau atkalbėti, nepavyko, – šypteli A. Baltušis. – Todėl šiandien belieka džiaugtis, kad vaikams gerai sekasi.“

 Fotogalerijoje – pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Asmenybės

nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės