2021 gruodžio 9 d. ketvirtadienis, 5:52
Reklama  |  facebook

Algirdas Vapšys sako, kad lietuviai prarado turėtą statybos savitumą Fotogalerija

2014-06-13 07:39
Daugiau nei prieš dešimtmetį darbą valdžios kabinetuose į tėviškėje esančios sodybos puoselėjimą iškeitęs buvęs Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys ir šiandien aktyviai domisi statybos inžinerijos situacija Lietuvoje. Nenuostabu – nuo darbų vykdytojo iki ministro karjerą padaręs specialistas ne tik priklauso Lietuvos statybos inžinierių sąjungai, bet ir vis dar vadovauja Valdovų rūmų atkūrimo fondui.
nuotrauka
Algirdas Vapšys. Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Minimos įmonės
LSIS (Lietuvos statybos inžinierių sąjunga),

Visą gyvenimą dirbo Vilniuje

Prieš 60 metų, kuomet iš vaizdingo Salako Zarasų rajone kilęs jaunuolis, mėgęs tiksliuosius mokslus, baigė vidurinę mokyklą, aukštojo mokslo studijų pasirinkimas nebuvo toks platus kaip šiandien.

„Tiesą sakant, nelabai buvo, ką rinktis, valstybė planavo, kiek ir kokių specialistų reikia. Ten kur reikia – ir lengvatos, stipendijos net su trejetais mokamos buvo. O kaimo bernai gi ir ieškojom, kur lengviau. Kaune kaip tik elektrinę statyti ruošėsi, nunešiau dokumentus į hidrotechnikos fakultetą Kauno politechnikos institute. Baigiamuosius egzaminus buvau gerai išlaikęs ir mandatinė komisija suagitavo rinktis kelių ir tiltų statybą“, – statybininko karjeros pradžią prisimena A. Vapšys. Su pagyrimu baigusiam institutą jaunam kelių inžinieriui buvo leista pasirinkti, kur dirbti. Vilnių jis pasirinko, nes Vilnius arčiau tėviškės nei Kaunas buvo. Taip jis visą gyvenimą ir dirbo sostinėje.

Anuomet, kai galiojo rotacijos principai, kas 3–5 metus keitęs pareigas ar darbovietes Algirdas Vapšys paragavo ir darbų vykdytojo, ir vyr. inžinieriaus, ir valdytojo pareigų. Vėliau „Vilniaus statybos“ tresto vyr. inžinieriaus pareigas į LTSR statybos ministro pavaduotojo kėdę iškeitęs A. Vapšys sako, labiausiai jam inžinieriumi patiko būti: „Algos buvo vienodos tiek vyr. inžinieriaus, tiek viršininko, o viršininkui net aukštasis išsilavinimas privalomas nebuvo. Vyr. inžinieriaus darbas buvo įdomus, vis su jaunais žmonėmis, naujais projektais. Dirbant ministerijoje mano funkcijos buvo „vyr. inžinieriaus – ministro pavaduotojo“, tekdavo su visos Lietuvos statybos trestų inžinieriais dirbti ir su sąjungos vyr. inžinieriais susitikdavome kartą per metus.“

Kliuvo už prieštaravimus viršininkams iš Maskvos

„Tokio žodžio kaip „iššūkis“ mūsų laikais nebuvo, buvo tikslas, kurio siekėme“, – prisimena A. Vapšys, kuris buvo atsakingas už monolitinės statybos vystymą Lietuvoje.

Be taip vadinamų „alytnamių“ per metus anuomet buvo statoma apie 30 000 butų. Trūko ir mūrininkų, ir plytų, o butų žmonėms gyventi reikėjo.

„Pamatėme, kad vakaruose monolitinė statyba klesti, pradėjome ir mes – pirmi 6 monolitiniai gyvenamieji namai iškilo Lazdynuose, Vilniuje.
Buvome nutarę, kad plytiniai pastatai bus ne didesni kaip 9–12 aukštų, jei daugiau – tuomet monolitas. Per metus siekėme pastatyti 100 000 kv. metrų monolitinių butų, kol iš Maskvos atvažiavęs statybos reikalų komiteto pirmininkas J. Batalinas nepasakė, kad 300 000 kv. metrų statyti reikia. Gavau „velnių“ ir nuo tuometinio ministro, kai paprieštaravau ir pasakiau, kad mes nutarėme, jog mums ir 100 000 kv. metrų pakanka“, – dalonosi A. Vapšys.

Surizikavo dėl Operos ir baleto teatro

Buvusio ministro teigimu, tuometinė Sovietų sąjunga statyboms netrukdė, išskyrus normavimą, kuomet trūkdavo medžiagų.

„Buvo toks laikotarpis prie N. Chruščiovo, kai statyti visuomeninės paskirties objektų sąjunga neleido, galėjome statyti tik gyvenamuosius namus. O mes kaip tik Operos ir baleto teatrą statyti pradėjom. Pagal tuometinę tvarką, sąmatas iki 3 mln. rublių buvo galima tvirtinti pačioms respublikoms, tai ir pasirašiau, kad už 3 mln. rublių teatrą pastatysime. Kai suma išaugio iki 11,5 mln. rublių, teko važiuoti į Maskvą naujos sąmatos tvirtinti, o tokiu atveju kalčiausiais likdavo projektuotojai. Projektavimo instituto direktorių V. Staškų Maskvoje ir išbarė, ir papeikimą jis ten gavo, bet sąmatą patvirtino. O grįžęs į Lietuvą gavo premiją ir pagyrimą – taip visokius suvaržymus ir apeidavome. Dabar suvaržymų nebėra, bet ir žmonėms noras dingęs daugiau padaryti“, – pasakojo A. Vapšys.

Operos ir baleto teatras statybos specialistui pelnė Lietuvos statybos nusipelniusio inžinieriaus apdovanojimą, tuo tarpu Vilniaus dramos teatras buvo pripažintas ir Maskvoje – Kremliuje A. Vapšys buvo apdovanotas už nuopelnus architektūros ir meno srityje.

Planai Lietuvą nuo rusų antplūdžio išgelbėjo

Anuomet visą sąjungą monolitinės statybos mokęs A. Vapšys džiaugiasi ir tuo, kad dėl planingo statybų vystymo Lietuva išvengė Latvijos likimo: „Mes turėjome labai aiškų planą – atsirado Alytus, Utena, išsiplėtė Mažeikiai, Plungė, gyventojai pasklido po visą šalį, ne taip, kaip Latvijoje, kur pusė žmonių susigrūdę Rygoje. Dėl to ir rusakalbių pas mus daug mažiau nei ten. Gamykloms ir vietinės darbo jėgos pakako – sėdo kaimo bernas ant dviračio ir atmynė iki kokio Utenos fabrikėlio.“

Kai klausdavo, kodėl lietuviai statybose estus lenkia, A. Vapšys atsakydavo, kad lietuvisi „geriau rusiškai kalba“.

„Taip ir buvo, mokėjome mes, lietuviai, prie rusų prieiti. Traukiniu iki Maskvos pirmyn – atgal per parą suvažinėti gali, nusiveži „Dainavos“, „Palangos“, skilandžio ir tvarkai reikalus. Važinėdavom daug, tai pasitarimas, tai medžiagų fondų gynimas, tai pinigų kaulijimas, esu suskaičiavęs, kad kartą per metus Maskvoje 36 kartus buvau. Kai šiandien visi kalba apie korupciją ir „otkatus“, tai anais laikais tas skilandis ir „Palanga“ ir buvo visa korupcija. Jei kas paprašydavo deficitinių prekių iš Lietuvos atvežt, kad ir kokį „Šilelio“ televizorių, pinigus visada grąžindavo“, – prisimena A. Vapšys. 

Ką bendro su Lietuvos architektūra turi Mauritanijos stiliaus bokštai

Statybų situaciją nuolat sekančio pašnekovo nuomone, šiandien Lietuvoje daugiau kopijuojamas užsienis, nei kuriama savita architektūra: „Dabar matom ir žinom daug, bet reikia statyti racionaliai, kad žmogui gyventi patogu būti. Gyvenamojo namo rūsyje pirtis yra tas pats, kaip žmoguje vėžys – ėda iš vidaus. O kiek visokių programų dabar pas mus prikurta ir strategijų lentynose prikrauta? Per daug strategavimo, per mažai realizavimo. Kad ir pastatų renovacija – fasadus remontuoja, o inžinieriniams tinklams atnaujinti pinigų nėra. Bet juk nuo jų ir pradėti reikia, o ne nuo paradinio grožio, paskui stebisi, kodėl vaikai blogai mokosi. Kaip jie gerai mokysis, jei deguonies trūksta, nes ventiliacija nesutvarkyta?“

Lietuviškų tradicijų ir paveldo išsaugojimo šalininkas įsitikinęs, kad lietuviai prarado turėtą statybos savitumą. Jis su nuostaba žiūrėjo į pirmuosius po Nepriklausomybės atkūrimo individualius namus – Mauritanijos stilius, bokštai, arkos. A. Vapšys sakė nesuvokiąs, kam to reikia, vaikai juk vis tiek nenori su tėvais gyventi. Kaimui, jo nuomone, geresnės statybos kaip vienaaukštis dviejų galų namas – nėra: žiemą kūreni tik vieną galą, vasarą ir svečiams vietos pakanka.

Jaučia nuoskaudą dėl Valdovų rūmų

Valdovų rūmų paramos fondo valdybai nuo pat jo įkūrimo priklausantis ir jau beveik dešimtmetį fondui vadovaujantis Algirdas Vapšys neslepia, dviprasmiška visuomenės nuomonė apie rūmus jam nėra maloni: „Man skauda dėl tokio visuomenės nusistatymo, visiems dalyvavusiems atkūrimo veikloje skauda. Apšaukė vagimis, tikrino, kai nieko nerado – net atsiprašyti nesugebėjo. O tie, kas garsiausiai šaukė, kad kojos į Valdovų rūmus nekels, visuose renginiuose šiandien lankosi.“

Anot A. Vapšio, savo funkciją fondas jau atliko, artėja metas jį uždaryt. O priešiškumas, kurio sulaukė Valdovų rūmų atkūrimo projektas, politinis: „Ne tas iniciatorius statyti pradėjo. Aš žiūriu kaip statybininkas – didžiausius nuostolius neša nebaigti objektai, tad kodėl mes jų neužbaigiam? Ir vėl procesas tempiasi, pilna Lietuva pradėtų ir nebaigtų objektų.“

***
Po ilgų metų, praleistų sostinėje į tėviškę grįžęs A. Vapšys džiaugiasi grįžęs arčiau gamtos: „Tėviškėj – hektaras žemės, turiu traktoriuką, pjaunu žolę, auginu agurkus ir pomidorus. Niekada nemėgau žvejoti, medžioklę tik kartą esu bandęs – ne man toks užsiėmimas. Aišku, įdomu būtų pakeliauti, bet ir metai jau ne tie, o ir pinigų niekada per daug neuždirbau. Kiek pamačiau, statybų reikalais važinėdamas, tiek. Dabar jau per televiziją su geografija pažindintis belieka.“
 

Fotogalerijoje – pašnekovo ir portalo nuotr.

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Asmenybės

nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės