2024 gegužės 30 d. ketvirtadienis, 21:48
Reklama  |  facebook

„Alvora“ dalyvauja projektuose, kurie užbaigs Baltijos dujų rinkos izoliaciją ir suteiks naujų galimybių Lietuvai

2020-01-22 07:47
Sėkmingai įgyvendinusi Europos Sąjungai strategiškai svarbų „Balticconnector“ projektą, kuris jungia Baltijos ir Suomijos dujų rinkas, bendrovė „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pradėjo GIPL projekto veiklas. Tai Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungtis, kuri Baltijos dujų rinkas integruos į bendrą ES dujų rinką, diversifikuodama dujų tiekimo šaltinius ir didindama dujų tiekimo saugumą. „Balticconnector“ kartu su GIPL galutinai užbaigs rytinės Baltijos pakrantės dujų rinkos izoliaciją bei suteiks naujų galimybių Lietuvai.
nuotrauka
UAB „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partneriais – Estijos įmonėmis – dalyvavo sujungiant Estijos ir Suomijos dujų sistemas. „Elering“ AS nuotr.


Minimos įmonės
Alvora, UAB
Šiaulių dujotiekio statyba, UAB
Ignitis grupė (buvusi Lietuvos energija), AB
2019-uosius UAB „Alvora“ baigė atverdama Suomijai galimybes atidaryti dujų rinką tarptautiniams srautams – dalyvavo įgyvendinant dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos projektą „Balticconnector“. Šiuo strategiškai svarbiu projektu siekiama sujungti Baltijos ir Suomijos dujų rinkas ir integruotis į bendrą ES energetikos rinką, taip pagerinant regiono energetinį saugumą, diversifikuojant dujų paskirstymo kanalus, skatinant tiekimo saugumą Suomijoje ir Baltijos jūros regione, suteikiant Suomijai galimybę naudotis požeminėmis dujų saugyklomis Latvijoje. Dujotiekis „Balticconnector“ pasitarnaus ir atveriant Suomijos dujų rinką.

„Balticconnector“ projekte – daugiau kaip 100 aukščiausios klasės specialistų iš Lietuvos

Įgyvendinant Europos Sąjungai strategiškai svarbų projektą, UAB „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partneriais – Estijos įmonėmis „EG Ehitus“ ir „Aktsiaselts Scanweld“, – dalyvavo sujungiant Estijos ir Suomijos dujų sistemas. Bendra projekto vertė – 43,4 mln. eurų (be PVM). 

Pasirašoma „Balticconnector“ rangos sutartis, vykdoma trijų įmonių konsorciumo. Iš kairės: Indrek Kuttis (AS SCANWELD valdybos pirmininkas); Nikolaj Kolesnik (UAB ALVORA tuomet generalinis direktorius); Ahto Aruvali (AS EG Ehitus generalinis direktorius) ir užsakovų atstovas – Taavi Veskimagi (AS ELERING valdybos pirmininkas). 2018 m. balandžio 2 d.

Nuo 2018 m. balandžio, kuomet buvo pradėti darbai, „Alvora“ su jungtinės veiklos partneriais paklojo 54 km DN 700 magistralinio dujotiekio antžeminę dalį nuo Paldiskio (Estija) iki Kiilio (Talino priemiestis Estijoje), pastatė ir paleido dujų redukavimo stotį, įrengė tris čiaupų aikšteles, sumontavo dvi vidinės diagnostikos priėmimo-paleidimo kameras.

„Įgyvendinant „Balticconnector“ dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos projektą, pusantrų metų dirbo daugiau kaip šimto aukščiausios klasės specialistų iš Lietuvos. Tai buvo suvirintojai, montuotojai, mechanizatoriai ir daugelis aukštos kvalifikacijos inžinierių“, – sakė „Alvoros“ savininkas Nikolaj Kolesnik.

Praėjusių metų spalio 23 d. „Balticconnector“ dujotiekio Kiili-Paldiski atkarpa, esanti Estijoje, buvo užpildyta dujomis, atlikti Kiilio redukavimo stoties bandymo darbai. Juos įvertino ir „Elering“ AS (Estijos nacionalinė elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė). Kaip pažymėjo Estijos žiniasklaidoje cituojamas „Elering“ tinklų valdymo skyriaus vadovas dr. Mart Landsberg, tai buvo visų, įgyvendinančių „Balticconnector“ projektą, „kelionė per vandenį, uolienas, purvą ir daugybę popieriaus“.

Dėl specifinio grunto žemės darbai pabrango 5 kartus

Nors Estija yra Lietuvos kaimynystėje, tačiau tiesiant dujotiekį teko susidurti su neįprastais žemės darbais dėl specifinio grunto. 

„Kolegos estai mus įspėjo apie jų šalyje sutinkamus trijų tipų gruntus. Estijos tik vienas grunto tipas yra toks pat, kaip ir Lietuvoje ar Latvijoje – smėlis, molis, durpės, jis lengvai kasamas, o kiti tipai kelia nemažai iššūkių, – pasakojo „Alvoros“ generalinis direktorius Tomas Šidlauskas. – Tai sudėtingai įveikiami pilkieji skalūnai, kuriuos, prieš pradedant kasti, reikia išdaužyti pneumatiniais ar hidrauliniais plaktais, naudojamais vietoj įprastų ekskavatorių kaušų. Tačiau pats sudėtingiausias, kone visiškai neįveikiamas, yra žydrasis akmuo, kuris nepasiduoda net skaldomas didžiuliais plaktais.“

„Balticconnector“ dujotiekis. ALVOROS nuotr. 

Nors sunkiai įveikiamo žydrojo akmens „Alvoros“ kelyje pasitaikė nedaug, tačiau dėl specifinio grunto žemės darbai, lyginant su analogiškais darbais Lietuvos sąlygomis, pabrango penkis kartus.

Kita didžiulė problema buvo iš anksto parinkta dujotiekio trasos ašis, kuri, priešingai įprastai praktikai, vingiavo kaip elektros kabeliai. Neįprastą dujotiekio trasos kelią lėmė nuosavybė – teko aplenkti sklypus, su kurių savininkais užsakovui nepavyko susitarti. 

Kaip sakė „Alvoros“ savininkas N. Kolesnik, per daugiau nei 25-erius veiklos metus magistralinio dujotiekio trasoje įmonės specialistams dar nebuvo tekę susidurti su tokia gausybe posūkių.

Gavę atlygį už skubą, tiekėjai pradelsė terminus

Vykdant šį strategiškai svarbų projektą, „Alvoros“ vadovams teko patirti ir kuriozinių situacijų. 

Siekdama išlaikyti spartų darbų tempą, „Alvora“ su viena Italijos medžiagų gamykla sutarė, kad būtinos medžiagos bus pagamintos skubos tvarka – už papildomą mokestį.

„Gamykla, kuriai už skubą sumokėjome papildomai, pradelsė lygiai tiek, kiek prašėme paskubinti. Situaciją išgelbėjo „Alvoros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Ževžikovas, kurio gebėjimas organizuoti darbus padėjo objektą užbaigti numatytais terminais ir kompensuoti prarastą dėl tiekėjų kaltės laiką – sėkmingai atlikome darbus ir vamzdyną dujos užpildė numatytu laiku“, – pasakojo įmonės vadovas T. Šidlauskas. 

Naujuoju dujotiekiu jau naudojasi ir Lietuvos verslas

Metų pradžia, su „Balticconnector“ dujotiekio projektu energetikos rinkai įžengus į naują etapą, buvo reikšminga ne tik Suomijai. Dujotiekis, kurio statyboje dalyvavo ir „Alvora“, tiesioginės įtakos turi ir Lietuvos įmonėms. 

„Balticconnector“ dujotiekis. ALVOROS nuotr. 

Jau sausio 1 d. bendrovė „Ignitis“ tapo viena iš pirmųjų žaidėjų konkurencijai atvertoje Suomijos dujų rinkoje. Jau pačią pirmą dieną pradėjusia veikti „Balticconnector“ dujotiekio jungtimi „Ignitis“, kaip pranešė pati bendrovė, Suomijos vartotojams pristatė pirmuosius gamtinių dujų kiekius. Sutartis dėl dujų tiekimo ši bendrovė jau yra sudariusi su daugeliu stambiausių Suomijos verslo klientų. 150 km ilgio „Balticconnector“ dujotiekis sujungė Suomijos ir Baltijos šalių dujų perdavimo sistemas. Iki tol dujos į Suomiją atkeliaudavo tik dujotiekiais iš Rusijos.

Kaip pastebi „Ignitis“ pranešime cituojamas įmonės valdybos narys Haroldas Nausėda, konkurencijai atsivėrusi dujų rinka simbolizuoja naują palankesnių sąlygų etapą Suomijos vartotojams. Skaičiuojama, kad dujos „Ignitis“ klientams Suomijoje gali būti iki penktadalio pigesnės, nei buvo iki rinkos monopolio panaikinimo šalyje.

Naujoji jungtis užtikrins ir didesnį dujų tiekimo saugumą, nes Suomija nebebus priklausoma tik nuo vieno tiekėjo – turės alternatyvių pasirinkimų. 

Pradėjo įgyvendinti dar vieną strateginį dujotiekio (GIPL) projektą

Baigiantis metams, UAB „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pasirašė 79,85 mln. eurų (be PVM) vertės sandorį dėl tarpvalstybinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos. Šis projektas atvers galimybę Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams pirkti ir parduoti dujas konkurencingomis sąlygomis bei dar efektyviau panaudoti SGD terminalo pajėgumą, transportuojant dujas naujuoju Šiaurės-Pietų koridoriumi.

Pradedami GIPL projekto darbai. AMBER GRID nuotr. 

Sausį „Alvora“ su jungtinės veiklos partneriu „Šiaulių dujotiekio statyba“ darbus pradeda nuo GIPL dujotiekio pradžios taško, esančio Širvintų rajone, greta Jauniūnų kompresorių stoties. Per dvejus metus nuo Širvintų iki Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone bus nutiestas požeminis 165 km (iš viso – apie 500 km) ilgio dujų vamzdynas, bus įrengta pasienio dujų apskaitos stotis. 

Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. pabaigoje. Pastačius dujotiekių jungtį, bus sukurti pajėgumai, sudarantys sąlygas Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-05-30 14:38
Sostinės A. Goštauto kvartalas, kur Turto bankas plėtoja didžiausią valstybės biurų projektą, šiuo metu atrodo nykiai, tačiau, pasak vyriausiosios Vilniaus architektės Lauros Kairienės, turi didžiulį potencialą sukurti reprezentatyvią valdžios institucijų būstinę, kokybiškai išplėsti vaikščiojamąją ...
nuotrauka
2024-05-29 11:02
Lietuvos oro uostai (LTOU) ir Lietuvos architektų sąjunga pasirašė architektūrinių idėjų konkurso organizavimo paslaugų sutartį. LTOU kartu su šalies ekspertais iki šių metų pabaigos arba kitų pradžioje siekia atrinkti ir vėliau įgyvendinti geriausias architektų idėjas iki 2028 metų pabaigos planuoj...
nuotrauka
2024-05-27 10:34
Praėjusią savaitę „Via Lietuva" pasirašė sutartį dėl paskutiniosios kelio „Via Baltica" nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpos rekonstrukcijos darbų atlikimo. Planuojama, kad intensyvūs modernizavimo darbai šiame kelio ruože turėtų prasidėti jau birželio pradžioje, baigtis – kitų metų antroje...
nuotrauka
2024-05-27 09:51
Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių. Maža to, apvažiavima...
nuotrauka
2024-05-24 13:37
Nors elektromobilių naudojimas Lietuvoje kasmet auga, vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria daugiabučių namų gyventojai, yra elektromobilių įkrovimo infrastruktūros prieinamumas. Kokias galimybes turi vairuotojai, gyvenantys daugiabutyje, pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu ...
nuotrauka
2024-05-24 11:03
Netrukus bus tęsiami prieš dvejus metus pradėti ir vėliau sustabdyti gatvės, dubliuojančios Liepojos gatvę, privažiuojamojo kelio nuo Šiltnamių g. iki Klaipėdos g. statybos darbai. Tikimasi, kad eismas naujuoju keliu, iš kurio tikimasi geresnės saugumo situacijos, vyks dar šį rudenį.
nuotrauka
2024-05-21 10:00
Akcinė bendrovė „Via Lietuva" pasirašė sutartį, pagal kurią bus rekonstruojamas Ariogaloje, Raseinių rajono savivaldybėje, esantis tiltas per Dubysą. Tilto rekonstravimo darbai bus pradėti birželio mėnesį, baigti darbus planuojama iki 2025 m. spalio mėn.
nuotrauka
2024-05-21 09:54
Vilniaus savivaldybė pradeda Kazbėjų tilto per Vokės upę rekonstrukciją. Tikimasi, kad remonto darbai užtruks iki kitų metų pradžios ir vėl bus leidžiamas automobilių, dviračių ir pėsčiųjų eismas, kuris nuo 2018 metų buvo apribotas dėl tilto avarinės būklės.
nuotrauka
2024-05-21 09:50
Dar prieš kelerius metus prie rekordinio efektyvumo saulės elementų kūrimo prisidėję Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai šiemet išradimą dar patobulino. Pasak jų, tai – itin svarbus žingsnis link naujos kartos saulės elementų gamybos.
nuotrauka
2024-05-20 14:37
Baigiami pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto bei Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai. Tam, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, šiemet skirta daugiau kaip 1 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
nuotrauka
2024-05-20 09:54
Civiliams, kariuomenei bei teisėsaugai šovinius gaminanti valstybės valdoma įmonė Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) praėjusių metų pardavimo pajamas augino 47 proc. – iki 22,4 mln. Eur, grynąjį pelną – 45 proc. ir uždirbo beveik 3,4 mln. Eur. Nepamirštas ir tvarumas: gamykloje ruošiamasi netrukus įr...
nuotrauka
2024-05-16 11:08
Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo 70,9 iki 80,5 km kapitalinį remontą „Via Lietuva“ užsakymu pradeda tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. A...
nuotrauka
2024-05-15 12:35
Nors vėjo energija yra vienas sparčiausiai augančių energijos šaltinių pasaulyje, vėjo turbinų sparnų atliekos tampa itin opia problema. Tai neleidžia šios energijos rūšies laikyti visiškai draugiška aplinkai. Spręsdami šį iššūkį, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energetikos instit...
nuotrauka
2024-05-15 07:53
Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai Vilniuje išbandė inovatyvų vamzdynų valymo ledu metodą (angl. Ice Pigging), kuris gali tapti efektyvia ir inovatyvia alternatyva šiuo metu naudojamoms priemonėms. Bandymų metu siekta įvertinti galimybes pasaulyje populiarėja...
nuotrauka
2024-05-14 13:28
Kauno oro uoste oficialiai atidarytas jau antrasis kompanijos „Ryanair“ valdomas orlaivių techninės priežiūros ir remonto (angl.: „Maintenance, Repair, and Overhaul (MRO)“) paslaugų angaras. Teigiama, kad šis oro bendrovės sprendimas sustiprins antrojo pagal dydį Lietuvoje oro uosto esamą lyderystę ...
nuotrauka
2024-05-13 10:14
Akcinė bendrovė „Via Lietuva" paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto per Nevėžį Kėdainiuose, Tilto gatvėje, rekonstravimo darbams atlikti. Sėkmingai įvykus pirkimo procedūroms, darbai galėtų būti pradėti jau šiais metais.
nuotrauka
2024-05-10 07:34
Praėjusį mėnesį gaminančių vartotojų skaičiui Lietuvoje perkopus 100 tūkst. ribą, gyventojų susidomėjimas savarankiška elektros energijos gamyba iš saulės toliau auga. Pasak rinkos ekspertų, nors daugiausia vartotojų – 64 tūkst. – elektrą gamina ant namų stogų įrengtose saulės elektrinėse, sparčiai ...
nuotrauka
2024-05-10 06:38
Prieš trejus metus visoje šalyje įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybes įpareigojo taikyti infrastruktūros plėtros mokestį. Taip buvo siekiama suvaldyti chaotišką statybų plėtrą ir kad gautas lėšas savivalda galėtų naudoti naujos infrastruktūros įrengimui – keliams, apšvie...
nuotrauka
2024-05-09 09:36
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ gegužės mėnesio pradžioje pradeda konsultacijas dėl Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu vystomų projektų įgyvendinimo galimybių. Šio finansavimo modelio pritaikymas leistų kur kas greičiau įgyvendinti svarbiausius šalies kelių infrastruktūros gerinim...
nuotrauka
2024-05-08 10:31
Klaipėdoje įrengta infrastruktūra laivų nuleidimui į Danės upę. Įgyvendinti projektą užtruko kiek ilgiau nei planuota, bet juo liko patenkinti ir projekto užsakovai, ir slipo bei greta esančios prieplaukos naudotojai.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra