„Pastatų atnaujinimas skydais – tvari inovacija, padėsianti švelninti pastatų poveikį aplinkai, didinanti pastatų atsparumą klimato kaitai. Ji leis sutaupyti lėšų ir paskatins rinkas ilguoju laikotarpiu, o visuomenėje išplės galimybes formuotis sveikas bei atsakingas bendruomenes, gyvenančias prieinamame ir kokybiškame būste“, – parodoje „RESTA 2024“ kalbėjo pranešime cituojamas S.Gentvilas.

Mokslo ir verslo atstovų teigimu, Lietuvoje šiuo metu yra per 35 tūkst. sovietinių daugiabučių, kuriems būtina renovacija. Didžiajai daliai jų būtų galima pritaikyti gerokai spartesnį, tvaresnį ir finansine prasme, analogišką, skydinės renovacijos modelį.

Pasak ministro, Lietuva, norėdama neatsilikti nuo kitų Europos šalių ir vykdyti numatytus planus, yra pasiruošusi skydinei renovacijai.

Jo teigimu, bandomiesiems 8 pastatų skydinio atnaujinimo projektams jau skirta 10 mln. eurų, taip pat šiuo metu galioja kvietimas iki šių metų rugsėjo 14 d. ir Daugiabučių namų atnaujinimui skydais projektams už 200 mln. eurų.

Pramonė tvirtina esanti pasirengusi

Lietuvos medinių surenkamųjų namų klasterio „PrefabLT“ valdybos narys Saulius Pupius parodoje teigė, kad įmonės Lietuvoje turi sukaupusios didelę patirtį ir yra pasirengusios gaminti skydinius elementus.

„Lietuvoje yra virš 40 kompanijų, kurios gamina medinius skydus, o daugelio iš jų patirtis siekia virš 20 metų. Bendrai esame pagaminę tūkstančius įvairios paskirties ir sudėtingumo pastatų, naudojant medinius skydus. Bet kuri vidutinė gamykla 1000 m2 skydų gebės pagaminti su viena pamaina per mėnesį ir greičiau“, – teigė S.Pupius.

Anot jo, net atsiradus dideliam naujų užsakymų kiekiui, gamyklos yra pasiruošusios didinti pajėgumus, tiek išnaudojant esamus rezervinius patalpų ir sandėlių resursus, tiek statant naujas gamyklas, pasinaudojant ES paramomis.

„RNDV statyba“ įmonės vadovas Rolandas Kasperavičius antrino, kad patyrusiems rangovams, kurie prisitaikę dirbti dinamiškoje rinkoje problemų kilti neturėtų – skydinės renovacijos technologija sukurta tam, kad procesai statybų aikštelėje būtų supaprastinti.

„Montavimo specialistams, kurie dirbo prie tradicinės renovacijos projektų persikvalifikuoti nebus sunku. Skydinės renovacijos montavimas kur kas greitesnis ir paprastesnis. Sutaupoma iki 80 proc. laiko, nenaudojami jokie pastoliai – gyventojams kur kas trumpiau reikia gyventi statybvietėje“, – teigė R. Kasperavičius.

Atsiliekame nuo estų

Skydinių elementų projektavimo įmonės „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius renginyje kalbėjo, kad skydinės renovacijos technologijos atėjimas į Lietuvą yra neišvengiamas, siekiant atliepti Europos Žaliojo kurso tikslus ir paspartinti renovacijos bangą.

„Šiuo klausimu atsiliekame nuo užsienio valstybių, pavyzdžiui, estai šią inovaciją sėkmingai taiko jau kurį laiką. Lietuvos rinka skydinei renovacijai jau yra subrendusi, pagrindinė likusi užduotis – skatinti daugiabučių gyventojus rinktis šį renovacijos būdą“, – teigė J. Bortkevičius.

Anot jo, Lietuvoje šiuo metu yra 35 tūkst. renovuotinų namų, kurių didžiajai daliai būtų galima taikyti skydinę renovaciją. Ji leistų gyventojams greičiau pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinant šildymo išlaidas ir padidinant būsto vertę.

Svarbus daugiabučių gyventojų įsitraukimas

Viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė teigė, kad sėkmingus renovacijos procesus lemia daug sudedamųjų, tačiau svarbiausias iš jų – ekspertų ir gyventojų bendradarbiavimas, noras kartu stengtis dėl klimatui neutralesnio miesto.

„Per 2023 metus renovacijos projektavimo ir rangos darbų etape vidutiniškai buvo 100 daugiabučių renovacijos projektų portfelis, kurių bendra vertė – apie 120 mln. eurų. Vilnius lyderiauja, nes jame jau ne pirmus metus aktyviai teikiamos paraiškos modernizuoti senos statybos daugiabučius“, – teigė E.Randytė.

„Atnaujinkime miestą“ projektų vadovas Andrius Kalesnikas patvirtino, kad Vilniuje šiuo metu vykdomos trys skydinės renovacijos pilotinės projektavimo darbų viešųjų pirkimų procedūros, statybos darbus planuojama pradėti kitais metais, o projektų įgyvendinimo pabaiga numatyta iki 2026 m.

„Skydinė renovacija – nauja technologija Lietuvoje, tačiau plačiai taikoma Estijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Tai viena iš alternatyvų norint mažinti statybų sektoriaus poveikį klimato kaitai“, – sakė A.Kalesnikas.

Mokslininkė: turime šansą padidinti eksportą

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto docentė Jurgita Černeckienė parodoje teigė, kad skydų gamybos vystymas gali sudaryti prielaidas naujos eksporto šakos vystymui, taip pat sumažintų šildymui importuojamos energijos kiekį.

„Tikimąsi, kad skydinė renovacija gali paspartinti esamo būsto fondo renovacijos tempus, o tai sukurtų darbo vietas šalies viduje, sumažintų išlaidas šiluminei energijai, padidintų pasitenkinimą gyvenamaja aplinka“, – sakė J.Černeckienė.

KTU atstovė akcentavo, kad skydinės renovacijos energijos sutaupymo efektas yra analogiškas tradicinėms renovacijos sistemoms – taikant dabartinius reikalavimus renovuojamiems pastatams, energijos sąnaudos pastatui šildyti turi sumažėti ne mažiau kaip 2 kartus.

„Kol kas kitose ES šalyse masinės renovacijos skydais nėra, yra įvykdytų pilotinių projektų etapuose, tačiau ši situacija turėtų keistis ir tam reikia ruoštis, ES sukant pastatų dekarbonizacijos kryptimi bei nukreipiant tam investicijas“, – sakė J.Černeckienė.