Statybos įstatyme apibrėžta, kad statinio paskirtis – tai viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas: žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai, kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (Reglamentas) nurodytos dvi pastatų paskirties grupės –gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai.

Pagal Reglamento nuostatas, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai, atkreipia dėmesį Statybos inspekcija. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

 

Taigi pagalbinio ūkio paskirties pastatai priklauso negyvenamųjų pastatų grupei. Reglamente nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatams priskiriami sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Tačiau jeigu pagalbinio ūkio paskirties pastate mažesnioji jo bendrojo ploto dalis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriuje nustatyta tvarka būtų suformuota atskiru nekilnojamojo turto objektu ir šių patalpų paskirtis pakeista į gyvenamąją, tokiose patalpose būtų galima gyventi.

Taigi, pagalbinio ūkio paskirties pastatas, nepakeitus jo paskirties, negali būti naudojamas nei kaip gyvenamasis namas, nei kaip pastatas komercinei veiklai vykdyti. Statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

Fizinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnyje. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1 500 eurų. Pakartotinai padarytas toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 200 iki 3 000 eurų.

Statybos inspekcija primena, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio nuostatomis, pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Šie viešojo administravimo subjektai taiko ir administracinę atsakomybę už pažeidimus (tarp jų – už statinio ar jo dalies naudojimą ne pagal paskirtį).