2024 kovo 29 d. penktadienis, 13:59
Reklama  |  facebook

Ar robotai mokės mums pensijas?

2018-03-02 10:30
Pastaruoju metu pasaulio mastu vis aktyviau pradedama kalbėti apie prasidėjusią ketvirtąją pramonės revoliuciją bei tai, kaip robotizacijos procesai paveiks valstybių mokestines sistemas. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė neabejoja, kad su mokesčiais susiję pokyčiai yra neišvengiami, tad, tikėtina, jau ateinančios kadencijos mūsų Seimui gali tekti spęsti galvosūkį atsakant į klausimą, ar robotai turi mokėti mokesčius.
nuotrauka
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Rutininio darbo mažės sparčiausiai

„Ketvirtoji pramonės revoliucija išties jau yra šiandienos realybė. Dirbtinis intelektas veržiasi į pramonę, žemės ūkį, viešąjį bei paslaugų sektorius, ir jau artimoje ateityje didelę dalį darbo vietų užims robotai. Kol kas šie procesai yra spartesni labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tačiau robotizacija jau pasiekė ir į Lietuvą“, - pastebi ASU profesorė A. Miceikienė. Dėl to, kaip robotizacija paveiks darbo rinką bei valstybės biudžetą, šiuo metu labiausiai nerimaujama Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten inovacijos ir vystosi sparčiausiai.

„Netgi vienas žymiausių pasaulio verslininkų, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas, pernai duoto interviu metu yra išreiškęs susirūpinimą bei iškėlęs klausimą, kas laukia žmonijos, kai mūsų darbo vietas masiškai pradės užiminėti robotai. Be abejo, kalba pirmiausiai eina apie rutininį darbą. Tačiau robotai su dirbtiniu intelektu gali atlikti nepalyginti sudėtingesnes užduotis, nei, tarkime, ankstesnės pramonės revoliucijos produktas - konvejeris. Šiuo metu kalbame apie dirbtinį intelektą, t.y. apie robotus, kurie tiek internetinėje erdvėje, tiek betarpiškai geba bendrauti su klientais, atsakyti į klausimus, savarankiškai priiminėti sprendimus. Vadinasi, rutininių darbų jau artimoje ateityje reikės vis mažiau. Štai kodėl pasaulio universitetams, tarp jų ir mūsų universitetui, keliamas uždavinys rengti kūrybingus, gebančius greitus sprendimus priiminėti specialistus, nes paprasto, techninio personalo visuose darbo rinkos sektoriuose liks vis mažiau.“, - prognozuoja A. Miceikienė, pastebėdama, kad dėl spartėjančios robotizacijos neišvengiamai augs nedarbas. Ypač tarp tų asmenų, kuriems stigs kūrybinių gebėjimų bei pastangų greitai reaguoti į pokyčius.

Mokslininkė neabejoja, kad jau dabar visoms šalims metas pradėti diskutuoti apie tai, kokios priemonės gali padėti amortizuoti robotizacijos pasekmes jų biudžetams.

Mokesčių sistemose neišvengiamos struktūrinės pertvarkos

„Modeliuojami keli variantai. Kai žmonės išlaisvės nuo rutininių darbų, gali būti kuriama daugiau kitokių naujų darbo vietų. Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pasaulyje ilgėja. Vadinasi, augs senyvo amžiaus asmenų priežiūros poreikis. Didėja ir dėmesys vaikų gerovei, tad reikės vis daugiau specialistų, dirbančių su vaikais. Prognozuojama, jog spartėjant gyvenimo tempui, žmonėms reikės ir vis daugiau psichologinės pagalbos. Kitaip tariant, ateityje daugiau darbuotojų galės būti įdarbinama sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuose. Tačiau išlieka probleminis klausimas: kas finansuos šias darbo vietas, jei spartėjant robotizacijai jų apskritai liks vis mažiau. Vadinasi, valstybės jau dabar turi pradėti galvoti, kaip šią problemą spręs. Vienas iš variantų - trumpinti darbo laiką ir taip išlaikyti didesnį dirbančių žmonių skaičių. Bet ir už trumpesnį darbuotojo darbo laiką darbdaviui vis tiek teks mokėti daugiau. Mat visuomenės lūkesčiai gyvenimo kokybei auga, o tai garantuoja tik didesni atlyginimai. Reikia nepamiršti ir to, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, didės pensinio amžiaus gyventojų skaičius ir juos visus taip pat reikės išlaikyti, tačiau kaip tai reikės padaryti, jei vis mažesnis skaičius dirbančių žmonių mokės gyventojo pajamų, socialinio, sveikatos draudimo mokesčius?“ – robotizacijos keliamus iššūkius komentuoja pašnekovė.

Jos teigimu, mokslininkų nuomonių šiuo atveju yra įvairių, tačiau visi jie sutaria, kad valstybių mokesčių sistemose turės būti vykdomos struktūrinės reformos. „Aišku tai, kad robotai sumažins gamybos bei paslaugų teikimo kaštus ir dėl to padidės įmonių pelnas. Vadinasi, biudžeto deficitą iš dalies kompensuos padidėjęs verslo mokamas pelno mokestis. Tačiau šis mokestis nepadengs skirtumo, kuris susidarys dėl gyventojų pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo įmokų sumažėjimo“, - prognozuoja A. Miceikienė.

Vienas variantų galėtų būti labai žymus pelno mokesčio padidinimas. Yra siūlymų didinti ir netiesioginius mokesčius, pavyzdžiui, PVM. Tačiau pašnekovės nuomone, pastarojo mokesčio tarifo padidinimas problemos neišspręs, nes tam, kad žmonės galėtų mokėti didesnį PVM, jie turi gauti atitinkamai daugiau pajamų.

„Dar vienas probleminis dalykas - socialinio draudimo įmokos. Kuo bus daugiau nedirbančių asmenų, kuo labiau trumpės darbo laikas, tuo daugiau dirbantiems žmonėms reikėtų didinti socialinio draudimo įmokų tarifą. Aišku, pavyzdžiui, bazinės pensijos gali būti mokamos iš valstybės biudžeto, bet klausimas, iš ko valstybei tą biudžetą suformuoti? Vadinasi, lieka kitas kelias - apmokestinti robotus. Tai gali būti daroma arba nuo kiekvieno roboto nuskaičiuojant fiksuoto dydžio mokestį, arba netgi suskirstant robotus į grupes pagal tai, kokio sudėtingumo darbus jie atlieka, kiek ir kokių darbuotojų pakeičia ir kokį duoda pelną“, - vardija pašnekovė.

Tokiu atveju, A. Miceikienės nuomone, valstybės biudžete būtų galima suformuoti fondą, iš kurio žmonėms būtų mokamos senatvės pensijos, kitos socialinės išmokos, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tokiu būdu kompensuojant šiuo metu surenkamų GPM (GPM yra šiuo metu daugiausiai pajamų biudžetui atnešantis mokestis), socialinio, sveikatos draudimų mokesčių praradimus.

Profesorės pastebėjimu, kol kas dar niekas nėra pasiūlęs konkretaus, ekonominiais skaičiavimais pagrįsto varianto, kaip mokesčių sistemos turėtų transformuotis atskirose šalyse. Tačiau siūlymai apmokestinti robotus bei kitaip struktūrizuoti mokestines sistemas skamba vis garsiau. Ypač aktyviai apie tai diskutuoja JAV mokslininkai. Europos Komisija praėjusiais metais taip pat jau sulaukė siūlymo pradėti svarstymą dėl robotų apmokestinimo ar netgi robotizacijos procesų stabdymo versle, taikant mokestinius saugiklius. Tačiau buvo atsakyta, kad tai daryti dar per anksti.

Prie pokyčių prisitaikys tik kūrybiškai mąstantys žmonės

„Pietų Korėja yra pirmoji pasaulio valstybė, priėmusi radikalų sprendimą - ten panaikintos investicijų lengvatas įmonėms, diegiančioms robotus. Žodžiu, diskusijos dėl mokesčių pertvarkos vyksta ir apie tai reikia kalbėti. Tikėtina, kad Lietuvoje būsimos kadencijos Seimo taip pat lauks nauji iššūkiai mokesčių pertvarkos srityje. Ir kai šiandien politikai kalba, kad Lietuvoje būtina kelti profesinio mokymo prestižą, kad ateityje mums labiausiai reikės siauros kvalifikacijos darbuotojų, drįstu teigti, jog to nebus. Mums reikės universitetinį išsilavinimą turinčių kūrybingų žmonių, kurie kurs dirbtinį intelektą, aptarnaus robotus bei gebės valdyti procesus. Spėju, kad daugelio dabartinių darbuotojų funkcijos pasikeis vėliausiai po ateinančių 10 metų ir prie šių pokyčių prisitaikys tik kūrybiškos asmenybės”, - savo nuomonę dėsto pašnekovė.

Ji itin atkreipia dabartinių abiturientų dėmesį į tai, kad jų laukia labai atsakingas sprendimas, kokią profesiją rinktis, kad vėliau dėl darbo vietos nereikėtų konkuruoti su robotais.

„Universitetai savo ruožtu turi rengti jaunus žmones, kaip prisitaikyti prie naujų darbo rinkos uždavinių. Galiu patikinti, kad, pavyzdžiui, ASU įgiję universitetinį finansininko išsilavinimą specialistai tikrai gebės greitai orientuotis dideliuose informacijos srautuose bei padėti savo įmonių vadovams priimti teisingus valdymo sprendimus. Spartėjant robotizacijai ateityje gerokai išaugs logistikos specialistų poreikis, nes, tikėtina, jau labai netolimoje ateityje prekes iš vietos į vietą gabens bepiločiai orlaiviai. Tačiau logistikos procesus valdys logististai. Tad ši profesija irgi išliks reikalinga.

Universiteto atstovai sako, kad robotizacija ateina žmonijai į naudą. Juk atsiradus dabartiniame mūsų gyvenime įprastiems mechanizmams žmonės neliko be darbo – atsirado naujų poreikių, naujų problemų ir atitinkamai naujų darbo vietų. Tačiau tikėtis, kad tokį darbą robotas atneš ant lėkštelės, tikrai neverta. Tam reikia ruoštis ir mokytis“, - reziumuoja ASU profesorė A. Miceikienė. 

Statybunaujienos.lt



Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2023-12-19 10:50
Svajonių namai daug kam dar sunkiai pasiekiami dėl milžiniškų nekilnojamo turto kainų ir brangių paskolų. Šį ratą pastaruoju metu papildo dideli nuomos mokesčiai bei infliacija su ją sunkiai besivejančiais atlyginimais, tad nenuostabu, kad kitokie galimi statybos procesai ir jų potencialas atpiginti...
nuotrauka
2023-11-20 13:31
Švedų statytojai pristato naujovę – išmaniąsias namų bendruomenes, kuriose energija ne tik gaminama, bet ir optimizuojama, taip sumažinant sąskaitas bei siūlant tvarų, modernų gyvenimą. Joje pritaikomi sprendimai dėl panašaus klimato gali tapti sektinu pavyzdžiu ir Lietuvos NT rinkai.
nuotrauka
2023-11-20 09:25
Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje (MRAS) sėkmingai atlikti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos ir sistemų bandymai, kurie parodė, kad visi įrenginiai tarpusavyje veikia saugiai, suderintai, o bendros objekto eksploatavimo ypatybės ir charakteristikos atitinka numatytus projektinius s...
nuotrauka
2023-09-12 16:22
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo patvirtintas „Nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių asmenų kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimų nustatymo aprašas".
nuotrauka
2023-08-23 16:15
Šiuolaikinės technologijos keičia pramonės pasaulį, siūlydamos naujoviškus sprendimus mašinų ir sistemų efektyvumui ir tikslumui didinti. Fotoelektriniai jutikliai yra viena iš pažangių priemonių, lemiančių šią technologinę revoliuciją. Tačiau kaip juos palyginti su tradiciniais aptikimo metodais? A...
nuotrauka
2023-03-15 08:09
Vakarų investuotojai domisi Lietuva, bet kasmet smunka moksleivių rezultatai, o norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius vis mažėja. Tai paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Tam būtini...
nuotrauka
2022-07-22 09:52
Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.
nuotrauka
2022-07-18 15:07
Bendradarbiaudama su „virtualios elektrinės“ paslaugas teikiančiu Estijoje įkurtu startuoliu „Fusebox“, „Caverion Lietuva“ savo klientams galės pasiūlyti išmanią elektros energijos valdymo sistemą, kuri padės sumažinti iki 50 000 tonų anglies dvideginio per metus. Ši sistema taip pat leis prisidėti ...
nuotrauka
2022-06-09 10:56
Rinkos tyrimų įmonės sutaria – pasaulinis robotikos sektorius iki 2030 m. patirs spartų augimą. Nors šis sektorius Lietuvoje dar tik pradinėse vystymosi stadijose, ekspertai skatina paversti jį strategine sritimi ir taip sparčiau skaitmenizuoti pramonę bei kitus sektorius.
nuotrauka
2022-02-21 07:32
GIPL – tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos gamtinių dujų jungtis, sujungianti mus su Vakarais. Šis projektas vertinamas ir kaip energetinio saugumo priemonė, ir kaip dar vienas energijos tiekimo šaltinis, sudarantis galimybę įsigyti pigesnių dujų iš Europos visos dujų rinkos, ir praplėsti SGD termina...
nuotrauka
2021-12-07 11:26
Istorine, religine ir kultūrine prasme unikali Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika prieš daugiau nei dešimtmetį tapo ir vienu pirmųjų moderniai valdomų visuomeninių pastatų Lietuvoje. 2003-iaisiais joje įdiegus, o šiemet renovavus JUNG KNX standarto išmanaus namo sistemą, ...
nuotrauka
2021-12-06 11:25
KTU mokslininkai pasiūlė dirbtiniu intelektu grįstą metodą, kuris triukšmingoje aplinkoje ne tik padeda aptikti įvairius gedimus laiku, bet ir yra tvarus aplinkai metodas – gedimo aptikimo procesas lengvai skaitmenizuojamas, o senų, puikiai veikiančių pramonės įrengimų keisti nereikia.
nuotrauka
2021-08-30 08:23
Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investuoja 400 tūkst. EUR į mobiliosios robotikos bendrovę „Rubedos“. Gautą investiciją bendrovė naudos robotų navigavimo technologijai, automatizuojančiai logistikos centrų veiklą, sukurti.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-07-12 09:09
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
nuotrauka
2021-05-31 08:56
„Caverion Lietuva‟ ir „Technopolis Lietuva‟ tęsia bendradarbiavimą naujame „Technopolio Beta“ pastato atnaujinimo projekte. „Caverion Lietuva‟ 10-ies aukštų ir 22,7 tūkst. kv. m ploto pastato rekonstrukcijos projekte organizuoja statybinės bei inžinerinės dalies atnaujinimą.
nuotrauka
2021-05-28 10:48
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...
nuotrauka
2021-05-21 10:50
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija