„A++ klasės sertifikatai lengva ranka „kepami“ už kelis šimtus eurų. Dalis jų reikalavimus atitinka tik formaliai ir kelia abejonių dėl faktinių pastato savybių užbaigus statybą“, – iškelia problemą UAB „Statybos procesų valdymas“ direktorius, teismo ekspertas Erikas Lenkevičius. Retas gyventojas žino, kad objekto apžiūra jau privaloma pagal Statybos techninius reglamentus (STR).

Energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė Rasa Rupšytė pastebi, kad, pasak užsakovų, ne visi specialistai važiuoja apžiūrėti pastatų, o ir gyventojai neretai prašo nevykti, nes mano, kad taip taupo laiką ir pinigus. Sertifikavimo procesas, vykdomas remiantis tik statytojų deklaruojamais duomenimis, suteikia galimybę piktnaudžiauti.

Pasitaiko atvejų, kai apšiltinimo sluoksnis yra 15 cm storio, o ne 20 cm, kaip numatyta, todėl netenkina projekto reikalavimų, bet padengus fasadą apdailos medžiagomis toks pažeidimas vizualiai nematomas, nebent objekte būtų patikrinamas sienos storis.

Net sandarumo reikalavimus kai kurie pastatai formaliai atitinka tik bandymų dieną, o vėliau, išsiderinus langams, pakeitus kai kuriuos sandarinimo sprendimus, atvėrus angas ar atlikus kitus pakeitimus, A++ reikalavimų jau nebeatitinka.

Dar vienas iš pažeidimų – kai langų savybės neatitinka deklaruojamų, o ekspertams pateikiamos kito gamintojo ar net kito objekto deklaracijos. Sertifikuojant objektą, nepakanka pateikti rekuperatoriaus deklaracijos ar šilumos siurblio techninius duomenis. Objekte privalo būti sumontuota visa inžinerinė įranga, kuri buvo suprojektuota ir numatyta įrengti, norint pasiekti reikiamą energinę klasę.

Rizikuoja ir pirkėjai, ir statytojai

Kai pirkėjas pastebi, kad A++ klasės būste šalta ar didelės energijos sąnaudos, ima ieškoti priežasčių. Jei atlikus matavimus pasitvirtina įtarimai, kad dokumentuose deklaruotos savybės neatitinka tikrovės, pirkėjas gali kreiptis į statytoją ir prašyti pašalinti trūkumus arba grąžinti pinigus. E. Lenkevičius pabrėžia, kad išspręsti problemas jau užbaigus statybą dažnai būna per vėlu arba itin brangu. Neretai ginčą keletą metų tenka spręsti teisme. Vis tik pastaruoju metu savo, kaip vartotojų, teises žmonės gina vis dažniau.

Norint išvengti nemalonumų, E. Lenkevičius rekomenduoja dar prieš įsigyjant būstą atkreipti dėmesį, ar tvarkingi pastato statybos dokumentai, pasikvietus kompetentingą specialistą atlikti pastato techninį auditą, paprašyti produktų atitikties deklaracijų ir, jei pastatas jau eksploatuojamas, patikrinti pirminius energijos kaštus. Ypač atidūs turėtų būti individualius ar dvibučius namus perkantys gyventojai, nes jų kokybė priklauso tik nuo statytojo profesionalumo – statybininkų kvalifikacija nekontroliuojama.

Didesni sertifikavimo kaštai duotų ilgalaikę grąžą

Būna atvejų, kai atlikęs sertifikavimą ekspertas negauna reikiamos energinės klasės, bet vėliau tam pačiam objektui reikiamą sertifikatą suteikia kitas ekspertas. E. Lenkevičiaus nuomone, A+ ir A++ klasių reikalavimų ir ekspertų priežiūros griežtinimas sumažintų nesąžiningo, netikslaus darbo atvejų skaičių.

Pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką tikrinant ekspertų veiklą, dėl aptiktų pažeidimų daliai specialistų buvo panaikinta arba sustabdyta kvalifikacija.

„Jei sugriežtinus kontrolę keli pastatai negautų siekiamo sertifikato ir negalėtų būti užbaigti, statybų bendrovės greitai suprastų, kad rizikuoti neverta. Perstatyti, pertvarkyti jau užbaigtą pastatą ar vėliau atlikti fizinius konstrukcijų bandymus kainuotų labai brangiai“, – sprendimus siūlo įmonės vadovas.

Ekspertų vykimas į objekto vietą didina sertifikato kainą, tačiau investicijos turėtų atsipirktų per 5–10 metų. Kokybės užtikrinimas ir sąžiningas įstatymų reikalavimų vykdymas dabar kuria ilgalaikę grąžą, padeda taupyti energiją, užtikrina gyventojų komfortą ir mažina poveikį aplinkai, reikalavimų laikymosi ir griežtesnės sertifikavimo kontrolės naudas vardija E.Lenkevičius.