Architektai kurs būsimo Panevėžio menų centro vizijas
2018-02-22 06:18
Artimiausiu metu Panevėžio miesto savivaldybė ketina paskelbti Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC), rekonstruojant esamą kino teatro „Garsas“ pastatą, techninio projekto rengimo ir vykdymo priežiūros paslaugų viešųjų pirkimų konkursą.
„Pasaulyje puikiai žinomo menininko multifunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus menų centro kūrimas Panevėžyje – nacionalinės svarbos ir reikšmės kultūros projektas. Tokios svarbos kultūros objektas šalia europinių „Via Baltica“ ir atsirasiančio „Rail Baltica“ kelių turėtų tapti svaria priežastimi ne tik pravažiuoti, bet ir užsukti į mūsų miestą. Kartu SEMC būtų stiprus postūmis kitoms įstaigoms – skatintų jas tobulėti, ieškoti naujų veiklos formų, kurti naujus projektus, bendradarbiavimo ryšius. SEMC turi tapti analogų neturinčiu progresyvios architektūros ženklu, modernumo ir veržlumo simboliu, Panevėžio vizitine kortele“, - sako meras Rytis Račkauskas.
SEMC bus ne tik ekspozicijų, edukacijų, kūrybinės, unikalios transformuojamos renginių erdvės. Jo tikslas – tapti vietos, šalies bendruomenės, S. Eidrigevičiaus kūrybos gerbėjų iš viso pasaulio traukos tašku, svarbia ir šiuolaikiška miesto kultūrinių patirčių vieta.
Pasak Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės, susidomėjimą architektūrinės koncepcijos viešuoju konkursu jau pareiškė per 130 architektų, tikimasi sulaukti įdomių, profesionalių ir išskirtinių architektūrinių sprendimų.
Pasiūlymus vertins ekspertų grupė: Rimantas Pauža (Savivaldybės administracijos direktorius), D. Gasiūnienė, Audrius Ambrasas (architektas, Nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys), Lukas Rekevičius (architektas urbanistas), S. Eidrigevičius, Stanislawas Denko (garsus lenkų architektas) ir Johanas de Wachteris (architektas, vykdantis kultūrinius ir edukacinius projektus Olandijoje ir Belgijoje). Komisijai padės du recenzentai – architektas Audrys Karalius ir Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė.
„Sveikinu Panevėžį su tokiu ambicingu ir reikšmingu kultūriniu projektu. Garsaus iš čia kilusio menininko vardo centras turi didelį potencialą tapti ne tik reikšmingu miesto bendruomenės kultūros tašku, bet ir traukti lankytojus iš svetur. Panašių pavyzdžių galime rasti daugelyje Europos miestų. Architektams mestas iššūkis suderinti pastato tikslus, integruoti į kontrastingą aplinką, suteikti naujo žavesio, įkvėpti SEMC parinktos vietos kultūrinę dvasią. Didelė garbė prisidėti prie ekspertų komisijos. Nekantrauju pamatyti, kokius rekonstrukcijos sprendinius architektai pasiūlys transformuojant kino teatrą į menų centrą“, - sako vienas komisijos narių J. de Wachteris.
Pranešama, kad preliminariais skaičiavimais, SEMC įkūrimas kainuos 10 mln. Eur. Projektą numatyta įgyvendinti ES, valstybės, miesto biudžeto ir kitų šaltinių lėšoms iki 2022 m.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...