Viešųjų pirkimų iššūkiai

D.Vedrickas įvardijo strateginius VPT tikslus: aplinkosauginius aspektus – prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, energinio efektyvumo, skatinti žiedinės ekonomikos sprendimus; socialinę atsakomybę – kurti socialinę vertę ir įtraukti pažeidžiamas grupes; inovacijų skatinimą – užtikrinti, kad viešasis sektorius taptų inovacijų užsakovu. Tai trys arkliukai, kuriais, anot VPT vadovo, toliau judės naujos direktyvos, šiose srityse nemažą įdirbį yra padariusi ir Lietuva.

D.Vedrickas išvardijo ir iššūkius, su kuriais susidursime: viešųjų pirkimų taisyklių fragmentacija (ES atsiranda sektoriniai teisės aktai, kurie veiks perkančiųjų organizacijų elgseną); vis didesnis kompetencinis sistemos uždarumas (ar pritraukta naujų tiekėjų, ar teisingai pasirinkta pirkimo strategija, ar apskritai apie ją galvojama); vis didesnis nacionalinis ir ES uždarumas (konkurencingumo elementas išliks, bet didesnis dėmesys skiriamas ES tiekėjui, vis svarbesnės trumposios grandinės); geopolitinių įtampų nulemtas spaudimas konkurenciją aukoti greičio naudai. Ir vis dažnesnės situacijos, kai ne tiekėjai konkuruoja dėl kontrakto, o perkančiosios organizacijos dėl tiekėjo dėmesio.

Ateities kryptys

Viena svarbiausių ateities krypčių – skaitmenizacija. „Siekiama, kad centralizavimas duotų tas naudas, kurių tikėtasi, kad savivaldybių centrinės perkančiosios organizacijos vis tik taptų kompetencijų centrais“, – kalbėjo D.Vedrickas.

Siekiama sutarčių viešinimo, pirkimo dokumentų rengimo, rinkos analizės bei kitų techninių užduočių standartizavimo ir automatizavimo. VPT jaučia rinkos poreikį parengti standartines darbų sutartis, tad ketina tai įgyvendinti.

Darius Vedrickas. VPT nuotr.

Reikalingas taisyklių/procesų supaprastinimas, kad mažoms perkančiosioms organizacijoms viešieji pirkimai netaptų nepakeliama našta – anot D.Vedricko, tam jau pribrendome. Tam tikrų procedūrų atlaisvinimas reiškia didesnį pasitikėjimą perkančiosiomis organizacijomis. Turime žiūrėti į perspektyvą, VPTjudės link naujos ir pažangios Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos, todėl svarbu, kad parengtus dokumentus būtų galima standartizuoti, o tai leistų užtikrinti sėkmingą jų panaudojimą sistemoje, kuri veiktų duomenų pagrindu, kad kuo mažiau reikėtų rankinio techninio darbo.

Dar viena svarbi kryptis – kompetencijų ugdymas. VPT tikslas – naujų žmonių pritraukimas į viešuosius pirkimus – ir tiekėjų, ir naujų specialistų. Čia svarbios kompetencijos ir įgūdžiai – ne kiekvienam ši profesija yra patraukli, nes užtrunka, kol žmogus įgyja kompetencijų. Ugdyti kompetencijas bus siekiama įgyvendinus planus įkurti Viešųjų pirkimų akademiją – tam tikrus mokymus, į kuriuos bus kviečiami žmonės, neturintys patirties viešuosiuose pirkimuose. Per tam tikrą mokymų ciklą jie įgis kompetencijų. Šioje srityje tikslinė grupė – savivaldybių centrinės perkančiosios organizacijos.

VPT ir toliau rengs viešųjų pirkimų specialistams skirtas prevencines ir metodines priemones, kad viešuosiuose pirkimuose būtų išvengta klaidų. Kalbėdamas apie tai, ko pasigendama, VPT vadovas įvardino sėkmingų pirkimų atvejų komunikaciją. Nes valstybė per viešuosius pirkimus sukuria gerų rezultatų, tad būtų verta, kad apie tai būtų kalbama.