Mane labiausiai įkvepia gamta, nauji miestai, nematyti vaizdai ir kitokie vizualiniai įspūdžiai – visa tai padeda pažvelgti į projektą iš naujos perspektyvos. Sugrįžus po tokios pertraukos dažnai atsiranda naujų minčių, o sprendimai ima dėliotis kur kas natūraliau. Manau, kad gebėjimas laiku sustoti ir pakeisti aplinką yra svarbus ne tik architektams, bet ir kiekvienam kūrybinį darbą dirbančiam žmogui.

Projektavimą visada pradedu nuo pagrindinės idėjos – ji tampa viso pastato ašimi. Toliau visas dėmesys skiriamas tam, kad kiekviena detalė tą idėją sustiprintų ir išryškintų. Kartais sprendimai ateina visiškai netikėtai – iš pasąmonėje nugulusių vaizdų, kadaise matytų pastatų, kelionių ar kitų vizualinių patirčių. Tai nėra sąmoningas mėginimas kažką atkartoti. Veikiau tai natūralus kūrybinis procesas, kai įvairūs įspūdžiai susijungia ir virsta nauja, savita idėja.

Kai pajuntu, kad kūrybinis procesas stringa, man labai padeda rankinis maketavimas. Kuriu erdvinius tūrių eskizus, ieškau skirtingų formų ir kompozicijų, kartais pasitelkiu net visiškai atsitiktinius daiktus. Juos derindamas atrandu netikėtus erdvinius sprendimus, kurių vien žiūrėdamas į brėžinius greičiausiai nepastebėčiau. Toks eksperimentavimas leidžia išjudinti mąstymą ir pažvelgti į projektą kitu kampu.

Nors architektūra dažnai siejama su individualia kūryba, šiandien ji neįsivaizduojama be komandos. Man svarbios diskusijos su kolegomis ir skirtingi požiūriai, nes būtent žvilgsnis iš šalies neretai padeda pamatyti tai, ko pats nebepastebi. Kūrybinė sąstingis yra natūrali proceso dalis, tačiau ją įveikti padeda ne vienas stebuklingas receptas – kartais užtenka pakeisti aplinką, kartais sukurti maketą, o kartais tiesiog išgirsti kolegos mintį. Svarbiausia – nebijoti trumpam sustoti, leisti idėjoms subręsti ir sugrįžti prie darbo su nauja energija. 

Saulius PAMERNECKIS yra architektas,

„SP architektų grupės“ vadovas, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto docentas