Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė šio projekto svarbą valstybės gynybai.

„Kontrmobilumo priemonės yra svarbios, siekiant užtikrinti tinkamą pasiruošimą stabdyti priešą šalies teritorijoje. Svarbu nepamiršti edukuoti visuomenę, kad jos veiksmingos tik tada, kai yra naudojamos kartu su ugnies galia ir yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės gynybos planų dalis. Todėl jų vystymui Krašto apsaugos ministerija yra suplanavusi lėšas ir priemonės bus įsigyjamos 2024 metais“, – sakė pranešime cituojamas ministras A. Anušauskas.

„Šis pilotinis Inžinerinių priemonių parko projektas yra puiki pradžia vystant šį projektą. Kaip rodo karo Ukrainoje pavyzdys, inžinerinės priemonės yra svarbios ir efektyvios kuriant atgrasymą bei ginkluoto užpuolimo atveju ženkliai prisideda prie agresoriaus pajėgų stabdymo“, Spaudos konferencijoje teigė LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kaščiūnas.

„Žengiame svarbų žingsnį valstybės sienos fortifikavimo linkme, nes saugome ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos ir NATO sieną. Nuo nenuspėjamų kaimynų užmačių valstybės sieną saugos ne tik fizinis barjeras, modernios stebėjimo sistemos, bet ir kontrmobilumo pajėgumai – tai yra papildomos specialios inžinerinės priemonės“, – kontrmobilumo sistemos svarbą saugant Europos Sąjungos ir NATO sieną akcentavo pranešime pacituota vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Kontrmobilumo sistemos kūrimas paliečia gynybos, susisiekimo, valstybės sienos apsaugos, resursų planavimo ir kitus klausimus, veikia kaip svarbus atgrasymo elementas. Todėl tarpinstitucinė koordinacija ir sąveika yra raktas į šio projekto sėkmę. Šio pilotinio Inžinerinių priemonių parko atidarymas – tokio tarpinstitucinio veikimo rezultatas. Ši sėkmės istorija įkvepia tęsti pradėtus darbus“, – pažymėjo Vyriausybės kanclerės pavaduotojas, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Parkuose saugomi gelžbetoniniai blokai, prieštankinės gelžbetoninės konstrukcijos, metaliniai ežiai, kitos inžinerinės priemonės, skirtos sukurti papildomą gynybinį kontrmobilumo efektą ties LR valstybės siena su Rusija ir Baltarusija. Tuo pačiu kompleksiškai planuojamos ir kitos priemonės kontrmobilumo efektui stiprinti (medžių alėjų formavimas, melioracijos griovių gilinimas ir kt.).

Vystant kontrmobilumo sistemą ne tik ieškoma optimaliausių infrastruktūrinių sprendimų, tačiau rengiama atitinkama teisinė bazė ir tobulinamos tarpinstitucinio sąveikumo procedūros, kurios užtikrintų tvarų reikiamų inžinerinių priemonių įgijimą, apsaugą, o prireikus – savalaikį jų panaudojimą ir kitus aspektus.