Rodikliai rodo aiškią tendenciją, rašoma LINPRA pranešime: regionų rinka bręsta, atlyginimai kyla, darbo sąlygos gerėja. Vis dėlto pagrindinis klausimas statybos ir inžinerijos pramonėje išlieka tas pats – ar užteks kvalifikuotų žmonių? Pramonės atstovai sutaria, kad technikų, meistrų ir inžinierių trūkumas tampa nebe laikinu iššūkiu, o struktūrine kliūtimi augimui.

Trūkumas ryškiausias ten, kur pramonė turi didžiausią potencialą

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis teigia, kad darbuotojų stygius jaučiamas visoje šalyje, tačiau regionuose problema dar aštresnė.

Jaunimas dažniau išvyksta į didmiesčius ar užsienį, o regionuose tuo pat metu sparčiai vystosi gamyba, statybos ir infrastruktūros projektai. Situaciją lemia keli veiksniai: senstanti darbo jėga, migracija, lėčiau prisitaikanti švietimo sistema ir vis dar nepakankamai patrauklus technologinių profesijų įvaizdis.

Vis dėlto, pasak D. Lasionio, rinka keičiasi: įmonės vis dažniau nebelaukia, kol specialistai „atsiras“, bet pačios investuoja į jų auginimą – bendradarbiauja su profesinio mokymo centrais, kuria vidines mokymo programas, steigia mokymo akademijas ir diegia technologines klases mokyklose.

Verslas iš laukiančio tampa aktyviu kūrėju

Šią kryptį patvirtina ir pati pramonė. Vienos didžiausių metalo apdirbimo įmonių Lietuvoje „Iremas“ vadovas Edmundas Damaševičius teigia, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka, tačiau situacija pamažu gerėja.

Įmonė kryptingai dirba su jaunimu: bendradarbiauja su KTU, profesinėmis mokyklomis ir regiono gimnazijomis, kuria struktūruotas praktikos programas, leidžiančias studentams įgyti realios patirties statybos ir gamybos projektuose. Taip pat aktyviai komunikuoja modernią darbo aplinką, technologinius sprendimus ir aiškias karjeros perspektyvas.

Pasak E. Damaševičiaus, jaunieji specialistai renkasi ne tik darbo vietą, bet ir organizacijos kultūrą, galimybę būti matomiems ir augti kartu su įmone.

Darbdavio identitetas – naujas konkurencinis pranašumas regionuose

Darbdavio identiteto agentūros „DID Moons“ partnerė ir strategė Justina Darulytė pabrėžia, kad statybos ir inžinerijos sektoriuje ryškėja perėjimas nuo deklaracijų prie realių veiksmų.

Atlyginimas išlieka bazine sąlyga, tačiau sprendimą dirbti konkrečioje įmonėje vis dažniau lemia karjeros galimybės, vadovų požiūris, darbo kultūra ir prasmingumo jausmas. Rinka jau seniai pasikeitė – verslas nebegali tikėtis, kad švietimo sistema viena pati paruoš visus reikalingus specialistus.

Pasak J. Darulytės, švietimui šiandien reikia ne rėmėjų, o partnerių. Praktika, mentorystė, bendri projektai ir realių pramonės iššūkių sprendimas studijų metu tampa ne tik ugdymo, bet ir efektyvia darbdavio identiteto priemone.

Kas iš tikrųjų traukia jaunus specialistus į regionus?

D. Lasionis pabrėžia, kad šiuolaikinėje statybos ir inžinerijos pramonėje darbdavio identitetas neapsiriboja įvaizdžiu. Jį apibrėžia tai, kaip įmonė augina žmones visais jų karjeros etapais – nuo pirmos praktikos iki ilgamečio profesinio kelio.

Įmonės, investuojančios į darbuotojų kompetencijas, švietimo iniciatyvas ir sektoriaus įvaizdį, tampa ne tik patraukliais darbdaviais, bet ir aktyviais regioninės ekosistemos kūrėjais.

Ilgalaikė investicija, be kurios augimas neįmanomas

Augantys atlyginimai ir gerėjanti infrastruktūra sudaro prielaidas regionų plėtrai, tačiau tik stiprus darbdavio identitetas leidžia šias galimybes paversti realiai užpildytomis darbo vietomis.

Statybos ir inžinerijos pramonės atstovai sutaria – bendruomenės kūrimas, darbuotojų įtraukimas ir ilgalaikės karjeros vizijos siūlymas tampa būtina sąlyga tvariam augimui. Tai procesas, reikalaujantis nuoseklių investicijų, tačiau alternatyvų jam regionuose tiesiog nėra.