Ne ES darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 12 kartų

Lietuvos banko Tyrimų centro vyriausiojo ekonomisto-tyrėjo Lino Tarasonio ir Vilniaus universiteto Kiekybinės ekonomikos programos studento Dominyko Vaičiūno komentare pabrėžiama, kad 2010–2024 m. ne ES šalių piliečių skaičius Lietuvos darbo rinkoje išaugo nuo 11,5 tūkst. iki 143,1 tūkst. Jų dalis tarp visų dirbančiųjų padidėjo nuo maždaug 1 iki 10 proc.

Tuo metu ES šalių piliečių skaičius augo gerokai lėčiau – nuo 1,9 tūkst. iki 4,5 tūkst. Lietuvos piliečių, dirbančių šalyje, skaičius per šį laikotarpį iš esmės nekito ir siekė apie 1,3 mln.

Tarasonis ir Vaičiūnas atkreipia dėmesį, kad kartu keičiasi ir darbuotojų demografinė struktūra. Lietuvos piliečiai yra vyriausia ir sparčiausiai senėjanti darbuotojų grupė – jų vidutinis amžius nuo 2010 iki 2024 m. padidėjo nuo 42 iki maždaug 45 metų. Ne ES šalių darbuotojų vidutinis amžius tuo metu sumažėjo nuo beveik 43 iki 40,5 metų.

Šioje grupėje itin ryški ir lyčių disproporcija: 2024 m. vyrai sudarė apie 84 proc. ne ES šalių darbuotojų.

Statybose – apie 16 proc. darbuotojų iš ne ES šalių

Užsienio darbo jėga Lietuvos ekonomikoje pasiskirsčiusi labai netolygiai. Kaip savo komentare pažymi L. Tarasonis ir D. Vaičiūnas, didžiausia ne ES piliečių koncentracija fiksuojama transporto ir saugojimo sektoriuje – 2024 m. jie sudarė beveik 46 proc. darbuotojų.

Statybos veikloje jų dalis siekė apie 16 proc. Reikšminga ne ES piliečių dalis dirba ir gamybos, apgyvendinimo bei maitinimo, nekilnojamojo turto ir administracinių paslaugų veiklose. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje jie sudarė apie 11 proc., nekilnojamojo turto ir administracinių paslaugų veiklose – apie 8 proc. darbuotojų.

Tai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį kai kurios Lietuvos ekonomikos veiklos tapo gerokai labiau priklausomos nuo užsienio darbo jėgos. Didžiausias pokytis matomas transporte, tačiau ne ES šalių darbuotojų reikšmė išaugo ir statybose, gamyboje bei dalyje paslaugų sektorių.

Mažesnis atlyginimas ne visada reiškia mažesnį užmokestį už tą patį darbą

2024 m. visos Lietuvos ekonomikos mastu ne ES šalių piliečių darbo užmokestis sudarė apie 77 proc. Lietuvos piliečių darbo užmokesčio. Tačiau, kaip pabrėžia komentaro autoriai, šis skirtumas savaime nereiškia, kad užsieniečiams už tokį patį darbą mokama mažiau.

Didelę reikšmę turi tai, kokiose veiklose darbuotojai yra susitelkę. Pavyzdžiui, informacijos ir ryšių sektoriuje ne ES šalių darbuotojų atlyginimas 2024 m. buvo maždaug 30 proc. didesnis nei Lietuvos piliečių, o finansų sektoriuje atlyginimai buvo panašūs.

Tuo metu transporto ir saugojimo sektoriuje ne ES piliečių darbo užmokestis siekė apie 65 proc., statybose – apie 69 proc. Lietuvos piliečių darbo užmokesčio.

Todėl bendrą atlyginimų atotrūkį pirmiausia reikia vertinti atsižvelgiant į darbuotojų pasiskirstymą tarp skirtingų ekonominių veiklų. Norint nustatyti, ar egzistuoja atlygio skirtumai už tą patį darbą, reikėtų vertinti ir konkrečias profesijas, darbuotojų charakteristikas bei skirtumus atskirų sektorių viduje.

Migracijos sprendimai skirtingus sektorius paveiktų nevienodai

Komentaro autoriai L. Tarasonis ir D. Vaičiūnas pabrėžia, kad ne ES šalių darbuotojams jau sudarant apie 16 proc. statybos sektoriaus darbuotojų, o transporte – beveik pusę, migracijos ir leidimų dirbti politikos pokyčiai skirtingas ekonomikos veiklas paveiktų nevienodai.

Jų vertinimu, užsienio darbo jėgos reikšmė Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo, tačiau jos vaidmuo skirtinguose sektoriuose yra labai nevienodas. Todėl vertinant galimus migracijos politikos sprendimus svarbu atsižvelgti į konkrečių ekonomikos veiklų priklausomybę nuo darbuotojų iš užsienio.