Vėdinamų sienų konstrukcijos populiarėja tiek naujoje statyboje, tiek renovacijoje. Būtent tokios konstrukcijos yra labai patrauklios dėl savo ilgaamžiškumo, puikių eksploatacinių savybių, estetikos ir plataus apdailos variantų pasirinkimo.

Pati vėdinamų sienų konstrukcija nėra labai sudėtinga, tačiau yra keletas labai svarbių aspektų, kuriuos būtina įvertinti:

• fasado apdailos tvirtinimui suprojektuotos gembės/kronšteinai ar kitos sistemos sudaro šiluminius tiltelius, kurie ženkliai įtakoja sienų energinį efektyvumą;
• vėdinamas oro tarpas turi būti sujungtas su aplinkos oru per oro patekimo angas sienos apačioje ir oro išleidimo angas sienos viršuje ar jos dalyje, taip užtikrindamas natūralią nepertraukiamą oro apykaitą, natūralų vėdinimą;
• šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo plokščių projektavimas ir įrengimas tiesiogiai įtakoja vėdinamos sienos energinį efektyvumą ir jos gaisrinę saugą.

Pirmiausia tai yra drėgmė. Drėgmės valdymas yra esminė pastato projektavimo proceso dalis, todėl siekiant geriausio rezultato reikia užtikrinti, kad drėgmė nepatektų į konstrukcijas, o medžiagas pasirinkti taip, kad į konstrukcijos vidų patekusi drėgmė galėtų išdžiūti.

Efektyvioms vėdinamos sienos drėgminėms savybėms pasiekti reikia pakankamo oro srauto sienų vėdinimui. Tačiau vien tik tai neužtikrina saugaus naudojimo. Kiti svarbūs faktoriai, pvz. medžiagos sluoksnio difuzinė varža, klimato apkrovos, oro pralaidumas ir kt., gali įtakoti drėgmines savybes, todėl jas būtina įvertinti taip pat.

Apsauga nuo ugnies. Ugnies plitimas fasaduose visuotinai pripažįstamas kaip vienas greičiausių ugnies plitimo pastate kelių. Ugnis iš patalpų gali pasklisti fasadu įvairiais būdais, priklausomai nuo fasado sistemos tipo ir medžiagų, iš kurių fasadas sukonstruotas. Vėdinamo fasado oro tarpe susidarantis kamino efektas pagerina sienos šilumines ir drėgmines savybes, tačiau gaisro atveju šis „mechanizmas“ pagreitina ugnies plitimą ir sukelia didelę riziką viršutiniams pastato aukštams. Todėl vėdinamų sienų sistemose visada rekomenduojama naudoti nedegias šilumą izoliuojančias ir fasadų apdailos medžiagas.

Vėdinamas oro tarpas ir vėdinimo angos. Išorės oro srautas patenka pro angas į vėdinamos sienos oro tarpą, kuriame jį sušildo pastato šilumos nuostolių, praeinančių pro sieną, šiluma ir saulės spinduliuotė. Įšilimo laipsnis priklauso nuo konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento (U- vertės) ir drėgminių savybių.

„Vėdinamų sienų projektavimo vadove“ yra pateikiamos lentelės trims klimato zonoms, populiariausioms sienų konstrukcijoms, skirtingų aukščių pastatams ir yra apibrėžtas reikalingas vėdinimo lygis, bei oro laidumo reikalavimai apsaugos nuo vėjo plokštėms. Čia rasite ne tik tyrimo duomenis ir rezultatus bet ir PAROC siūlomus sprendimus bei gaminius.