Šiltinimo medžiagos, sistemos

Įprastai namų remontu užsiimama šiltuoju sezonu ar rudens pradžioje, tačiau tam tikrus darbus atlikti patogiau žiemą. Visus vidaus darbus galite drąsiai pradėti net tuomet, kai už lango spaudžia šaltukas – tereikia pasirūpinti, kad namuose nesikauptų drėgmė ir šaltis. Sausis ir v...

Kauno technologijos universitetas (KTU) toliau modernizuoja senus pastatus. Siekiant mažinti poveikį klimatui ir energijas sąnaudas, rekonstruotas Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas (MIDF).

Įvertinę LR pastatų energinio naudingumo ir atitvarų projektavimo reglamentų reikalavimus, PAROC gaminių pasiūlą ir jų savybes, „Paroc“ specialistai atnaujino CAD brėžinius ir katalogą „Statau šiltą namą 2023“.

Į Lietuvą atslinkus karščio bangai, žmonės nežino, kur dėtis, ir griebiasi įvairių apsisaugojimo nuo kaitros priemonių – geria vandenį ar slapstosi šešėliuose, o medikai rekomenduoja dienos metu tiesiog likti namuose. Deja, ne visuomet namai tampa prieglobsčiu nuo kaitros – neretai dėl tokių neapgal...

Pastaruoju metu smarkiai išaugo elektros ir šildymo kainos, privertusios susimąstyti, kaip sumažinti namų ūkių išlaidas. Vienas iš sprendimų – tvari statyba šiltinant namus. Tvarūs namai sietini su sumažėjusiais eksploataciniais kaštais dėl mažesnio energijos suvartojimo ir priežiūros, aukštesniu gy...

Plokštieji stogai kone labiausiai paplitęs sprendimas gamybinės ir visuomeninės paskirties pastatuose, bei daugiabučiuose. Tokių stogų plotai yra dideli, šilumą izoliuojančių plokščių pakuočių daug, jas reikia užsikelti ant stogo, dažniausiai iš karto visas, nes tam reikalingas kranas arba keltuvai....

Izoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos specialistai parengė PAROC „Vėdinamų sienų projektavimo vadovą“ bei atnaujino PAROC izoliacinius sprendimus, kurie padės ne tik suprojektuoti, bet ir tinkamai įrengti efektyvias, ilgaamžes vėdinamų sienų konstrukcijas.

Požeminės automobilių parkavimo aikštelės nėra šildomos, o įvažiavimo ir išvažiavimo juostos yra atviros, tad šalto oro masių judėjimas gerokai atšaldo perdangą, kuri iš vienos pusės yra stovėjimo aikštelės lubos, iš kitos – gyvenamųjų ar komercinių patalpų grindys. O jei perdanga nėra tinkamai apši...

Efektyvų namo apšiltinimą lemia izoliacinė medžiaga ir kokybiškas darbas. Todėl kaip tik pučiama biri mineralinė vata ir per 15 metų Danijoje sukaupta „Witas“ patirtis yra efektyvaus apšiltinimo garantas.

Kaip pastebi UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska, neretai efektyvumas statybose prarandamas tuomet, kai užstringama dėl vieno gaminio, parametro, sprendimo ar pan. Paprastas, bet efektyvus būdas – rinktis kompleksiškumą.

Per metus nuo vienos Statybininkų dienos iki kitos Lietuvoje renovuota daugiau kaip 750 senų daugiabučių. Iš viso modernizavus 3742 namus, Lietuva pasiekė 10 proc. atnaujintų daugiabučių slenkstį.

Siekdama perdirbti arba atiduoti perdirbimui visas akmens vatos atliekas, izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ parengė ir pradėjo vykdyti žiedinės ekonomikos principais pagrįstą 5 veiksmų planą savo gamyklose.

Vienas greičiausiai kintančių gyvenamosios aplinkos taršos šaltinių yra triukšmas. Miesto transporto, buitinių prietaisų, garso ir vaizdo aparatūros sukuriamo triukšmo lygis per pastaruosius 15–20 metų padidėjo net 10 decibelų. Žmogaus ausis tai suvokia kaip du kartus didesnį triukšmą.

Tinkuojamos sienos – vienas populiariausių sienų šiltinimo sprendimų tiek gyvenamųjų bei viešosios paskirties pastatų statyboje, tiek ir renovuojant, modernizuojant pastatus.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose „Metų renovacijos projekto 2020“ rinkimuose pagrindinis prizas atiteko absoliučiam rinkimų favoritui – Klaipėdoje, Taikos pr. 3 stovinčiam devynių aukštų daugiabučiui namui.

Šiltas ir sandarus stogas – viena svarbiausių energiškai efektyvaus pastato konstrukcijos dalių. Be šilumos ir sandarumo reikalavimų, keliamų jame naudojamoms medžiagoms, vis svarbesni vartotojams tampa dar keli veiksniai: medžiagų montavimo paprastumas ir greitis bei galimybė, neprarandant sumontav...

Europos Sąjungoje pastatams tenka maždaug 40 proc. viso energijos suvartojimo. Be to, pastatų eksploatavimo metu išmetama maždaug trečdalis viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.