Kodėl BIM nėra pasirinkimas, o būtinybė?

Kodėl BIM tampa ne pasirinkimu, o būtinybe statybos sektoriuje?

Pirmiausia dėl įstatymų pakeitimų. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. nustatyta, kad privalomai statinio informacinio modeliavimo metodai taikomi aplinkos ministro nustatyta tvarka tiek pastatų, inžinerinių statinių, tiek kitų statinių projektams. Nuo 2026 m. sausio 1 d. projektų, kuriems privalomas BIM taikymas, PVM vertės sumažėja: pastatui, kuriam rengiamas statinio projektas – iki 1,5 mln. Eur (buvo 3 mln. Eur), inžineriniam statiniui – iki 3 mln. Eur (buvo 5 mln. Eur). Šis verčių sumažinimas beveik dvigubai leidžia prognozuoti, kad projektų, kuriems bus taikomas BIM, ženkliai padaugės.

Taip pat svarbus Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) atsiradimas, kuris apibrėžia specifinę informaciją, kuri turi būti pateikta projektuose. Iš to galima daryti išvadą, kad informacijos kiekiai projektuose tik didės, o BIM yra procesas, sprendžiantis teisingos informacijos apsikeitimo, aktualumo ir bendradarbiavimo komandoje klausimus. Todėl BIM tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

Kokia BIM vertė skirtingiems projekto dalyviams?

Kokias vertes BIM kuria užsakovui, projektuotojui ir rangovui?

• Užsakovui BIM suteikia galimybę greičiau priimti sprendimus, aiškiau sekti projektavimo eigą, tiksliau planuoti projektą ir prognozuoti sąmatas.
• Projektuotojui BIM labiausiai padeda valdyti informaciją, užtikrinti aiškią komunikaciją ir mažinti projektavimo klaidas.
• Rangovui BIM leidžia tiksliau planuoti statybos darbus ir statinio eksploatacijos kaštus.

Koks Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) vaidmuo praktikoje?

NSIK užtikrina bendrą duomenų kalbą tarp disciplinų, palengvina dokumentacijos derinimą ir pagerina informacijos perdavimą užsakovui bei objekto eksploatacijos metu. Tiesa, NSIK vis dar yra naujas reikalavimas rinkoje, todėl projektuotojai ir užsakovai kol kas ieško geriausių būdų, kaip klasifikatorių naudoti ir kurie atributai atneša daugiausiai naudos.

BIM proceso struktūra ir dokumentacija

Kokie yra pagrindiniai BIM procesą struktūruojantys dokumentai?

Tai yra: Užsakovo reikalavimai informacijai (EIR), BIM įgyvendinimo planas (BEP), BIM protokolas ir Projektų įgyvendinimo planas (PIP).

Šie dokumentai sukuria aiškią sistemą: kokia programine įranga dirbti, kokioje platformoje ir kokiais būdais dalintis projektine informacija bei projekto pastabomis. Juose taip pat apibrėžiamos kiekvieno projekto dalyvio atsakomybės ir nurodomas reikiamas informacijos kiekis, užtikrinant projekto kokybę.

Praktiniai iššūkiai diegiant BIM

Kokie iššūkiai dažniausiai kyla diegiant BIM praktikoje?

Dažniausias iššūkis – nesusikalbėjimas komandoje. Projektuotojai dažnai turi nusistovėjusius darbo procesus, o su BIM – kiekvienas užsakovas gali turėti skirtingus reikalavimus, todėl kiekvieną kartą reikia kurti naują BIM vykdymo planą. Patirties stoka projektuotojų pusėje gali apsunkinti bendradarbiavimą, ypač jei užsakovas pirmą kartą užsako BIM projektą ir kartais reikalauja perteklinių arba praktiškai neįgyvendinamų dalykų. Todėl suderinamumas tarp to, ko reikalauja užsakovas, ir ką vykdo projektuotojas, išlieka dideliu iššūkiu.

Kaip savivaldybių specialistams geriausia pasiruošti BIM taikymui?

Privatus sektorius jau kurį laiką sėkmingai vykdo projektus BIM metodika ir turi patirties. Tuo tarpu savivaldybės priverstos naudoti BIM vos pora metų, todėl dažnai trūksta kvalifikacijos ir patirties, ypač pildant užsakovo reikalavimus.

Kad projektai būtų sėkmingi, savivaldybės turi gebėti tinkamai formuluoti EIR, vertinti gautą BIM dokumentaciją, suprasti, kokius duomenis ir kokiu formatu privalo gauti, bei aktyviai dalyvauti BIM procese – tai įmanoma tik turint specialių žinių.

Kompetencijų stiprinimas per mokymus

Kaip praktinius įgūdžius galima sustiprinti per INFOERA organizuojamus kursus?

Kursai apima ne tik teoriją (teisės aktų pokyčius, dokumentaciją, NSIK taikymą), bet ir praktines užduotis, kurios padeda specialistams suprasti, kaip realiai įgyvendinti BIM procesą.

Pirmiausia mokymuose kalbama apie BIM dokumentaciją, vėliau – bendradarbiavimą vieningoje duomenų aplinkoje, kartu dalijamasi praktiniais pavyzdžiais iš realių projektų.

Tai investicija į kompetenciją, būtiną šiandieninėje rinkoje.

„InfoEra“ nuotr.