Vis dar pasigendama duomenų, kaip rašoma Lietuvos bankų asociaicijos (LBA) pranešime, kurie padėtų objektyviai atskirti „žaliuosius“ projektus nuo „rudųjų“, taip pat svarstoma apie perėjimo prie žaliosios ekonomikos laikotarpio trukmę.

Šias temas bankų sektoriaus atstovai birželį aptarė tarptautinėje finansų konferencijoje „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“ (angl. Making Green Finance a reality in the Baltics), kurią surengė LR Finansų ministerija, Europos Audito Rūmai ir Lietuvos bankų asociacija.

Tvarumas kaip veiklos dedamoji

Anot Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, siekiant kuo geresnių rezultatų, reikia tobulinti rizikos valdymo sistemas, pereiti prie tokios ekonomikos, kuri turėtų kuo mažesnį poveikį klimato kaitai. Tam įtaką galima daryti ir per finansavimą, kurį bankai teikia verslui, jei bus suformuota tinkama paskatų sistema.

„Turime Europos Sąjungos finansavimą, kuris skatina perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Siekiant geresnių rezultatų, tikslinga būtų derinti valstybės ir verslo investicijas“, – akcentavo pranešime cituojamas G. Šimkus. Tvarumas ir kova su klimato kaita yra viena iš Lietuvos banko strateginių krypčių. Simbolinis akcentas: šį mėnesį LB išleidžia kolekcinę monetą „Nėra planetos B“, skirtą gamtos apsaugai.

Anot Lietuvoje veikiančių komercinių bankų vadovų, tvarumas bankų sektoriui ne tik nėra naujiena, bet ir jau yra kasdienės veiklos dedamoji: nuo viešosios komunikacijos iki kredito rizikos vertinimo.

Beje, kaip pastebi teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris Tomas Kontautas, mūsų šalies finansų specialistai buvo tarp pirmųjų, pradėjusių kalbėti apie žaliąją ekonomiką – Lietuvoje veikiantys bankai jau 2019-aisiais savo terminologijoje turėjo tokius žodžius, kaip „žalieji finansai“ ir ESG (angl. Environmental, Social and Governance criteria – aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos kriterijai).

„Klientams kyla daug klausimų dėl ilgalaikės žaliojo kurso perspektyvos. Mūsų vaidmuo – padėti suprasti, kad tai yra ilgalaikė kryptis ir kad bankas yra pasirengęs padėti savo klientams laikytis strateginės tvarumo krypties, siūlydamas finansavimo sprendimus ir patikimą partnerystę“, – cituojama „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Inga Skisaker.

„Savo tvarumo veiklą kreipiame tiek į organizacijos išorę, tiek į vidų. Daug dėmesio skiriame ESG klausimų sprendimui. Turime sistemą, kuri leidžia konsultuoti klientus tvarumo klausimais, patarti jiems, dalintis su jais patirtimi“, – pasakojo SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Ji atkreipė dėmesį į visuomenės požiūrio ir visuomenės informavimo reikšmę: apklausos duomenimis, šiuo metu vos 40 proc. įmonių turi strategijas ar planus, kaip į savo darbotvarkę įtraukti tvarumo klausimus. Taigi savo komunikacijoje bankai skiria daug dėmesio tvarumui.

Finansų sektoriaus išskirtinumas itin kruopščiai ruošiantis žaliojo kurso įgyvendinimui ir edukuojant visuomenę bei verslą drauge liudija ir jo suvokiamą didelę atsakomybę. „Luminor“ banko generalinis direktorius Peter Bosek pastebi, kad finansų įmonės dėl žaliosios ekonomikos finansavimo patiria nemažai spaudimo iš Europos centrinio banko. Tampa itin svarbu aktualizuoti temą nacionaliniu lygiu – kad jos reikšmę suprastų ir vietos valdžia.

Meduolis ir pereinamasis laikotarpis

Lietuvos banko valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra nustatyta aiškių kriterijų, kaip atskirti aplinką tausojantį verslą. Dviem kraštutinumams apibrėžti supaprastintai pasitelkiamos dvi spalvos – žalia bei ruda.

„Kol kas aiškių kriterijų tikrai trūksta. Ar „ruda“ yra visa tai, kas prieštarauja aplinkosaugos tinklams? Šiandien svarbu leisti verslui suprasti, kad žaliosios investicijos bus skatinamos, o „rudosios“ investicijos ar „rudosios“ paskolos turės papildomų sąlygų“, – kalbėjo G. Šimkus.

Objektyvus tvarumo vertinimas vargiai įmanomas be patikimų duomenų, kurie leistų kredito sektoriui matyti visą paveikslą, priimti nuoseklius sprendimus, o klientams užtikrintų aiškumą.

Anot S. Gutauskaitės-Bubnelienės, tvarumo supratimas taip pat kinta iš lėto ir tai, kas šiuo metu nekelia klausimų, ateityje gali atrodyti kitaip. „Reikia pripažinti, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos užtrunka. Jau dabar privalome mąstyti strategiškai, todėl jau dabar kartais tenka atsisakyti net ir didelio pelno projektų dėl jų abejotinų ateities perspektyvų tvarumo kontekste“, – sakė SEB banko vadovė.

I. Skisaker vertinimui, susiklosčiusioje situacijoje svarbu skaidrumas ir laipsniška transformacija. „Turime suvokti, kad ateityje tai, ką šiandien laikome „žaliu“, po kurio laiko gali tokiu nebebūti. Todėl dabar svarbu apibrėžti ne tik kriterijus, bet ir pereinamąjį laikotarpį“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje vadovė. Ji taip pat ragino pripažinti, kad, siekiant taršos mažinimo tikslų, globalioje aplinkoje yra gerokai atsiliekama.

P. Bosek vertinimu, kalbant apie Lietuvą, ši tvarumo srityje veikia pažangiai, neatsilikdama, o kai kur ir pralenkdama kitas valstybes. Be to, jo požiūriu, kategoriška bizūno ir meduolio metodika tvarumo diegimo srityje kažin ar būtų tinkama. Užuot skirsčius klientus į „žaliuosius“ ir „ruduosius“, anot P. Boseko, daugiau vertės kurtų tvaresnių sprendimų skatinimas ir ugdymas.