Fiziniai asmenys (ieškovai) nusprendė bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) įsigyti gyvenamąjį namą iš bendrovės, kuri įsipareigojo šį namą pastatyti ir parduoti (atsakovė). Ieškovai, namą pirkę asmenys, su bendrove sudarė preliminariąją namo pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal preliminariąją sutartį pirkėjai sumokėjo 76,20 proc. visos sutartyje nurodytos turto kainos, tačiau statybos darbai nebuvo užbaigti. Nors bendrovei perdavus namą pirkėjams, šie patys atliko visus šio namo vidaus apdailos darbus ir apsigyveno name, tačiau bendrovė su pirkėjais nesudarė notarinės nekilnojamojo turto pardavimo sutarties. Be to, kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime, vėliau be ieškovų žinios ir sutikimo bendrovė sudarė šio nekilnojamojo turto hipotekos sandorius.

Pirmosios instancijos teismas pripažino pirkėjų nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, o bendrovės sudarytas hipotekos sutartis, kuriomis buvo įkeistas ieškovų nekilnojamasis turtas, pripažino negaliojančiomis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamu atveju ir nebuvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pardavimo sutartis, tačiau buvo atlikti visi veiksmai, būdingi pagrindinei sutarčiai, todėl ieškovai pagrįstai laikomi teisėtais namo savininkais. Tokia išvada padaryta, kaip rašoma pranešime, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, teigtina, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai namo teisėtais savininkais tapo anksčiau, nei atsakovė sudarė hipotekos sandorius. Kadangi hipotekos sandoriai sudaryti be pirkėjų sutikimo, tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra negaliojantys. Šioje byloje hipotekos kreditoriai teigė, kad jie buvo sąžiningi, todėl jų teisės turi būti ginamos net ir tuo atveju, jei hipotekos sandoriai negalioja.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo hipotekos kreditorių laikyti sąžiningais. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kaip pažymi teismas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Taigi, sąžiningas ir rūpestingas kreditorius neabejotinai būtų turėjęs galimybę įsitikinti, koks yra jam įkeičiamo turto baigtumas, būklė bei vertė, įsitikinti vykstančiais turto įrengimo darbais bei tuo, kad jame jau kažkas gyvena. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, o hipotekos kreditoriai savo sąžiningumą siejo tik formaliu įkeičiamo turto duomenų patikrinimu registruose, įkaito davėjų pareiškimų ir garantijų citavimu. Esant tokiam formaliam hipotekos kreditoriaus elgesiui, kreditoriai, kaip rašoma pranešime, negali būti laikomi sąžiningais.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tačiau ji per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama.