Kaip pastebi „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė, svarbiausi sprendimai dėl būsto įsigijimo dažnai priimami dar prieš pasirenkant konkretų nekilnojamojo turto objektą – planuojant biudžetą ir įvertinant visas būsimas išlaidas.

„Dažniausiai iššūkių kyla tada, kai ne visos išlaidos įtraukiamos į pradinį planą. Pasitaiko nemažai atvejų, kai klientai daugiausia dėmesio skiria mėnesinei įmokai, bet neįvertina viso sandorio masto. Vėliau tai pradeda jaustis tiek priimant finansinius sprendimus, tiek gyvenant naujuose namuose“, – sako R. Narė.

Pirmosios išlaidos atsiranda dar iki būsto įsigijimo

Pasak ekspertės, būsto pirkėjai neretai pamiršta, kad dalį išlaidų reikia patirti dar prieš pasirašant galutinę pirkimo–pardavimo sutartį. Viena pirmųjų tokių išlaidų – turto vertinimas, kurio reikalauja bankas, siekdamas nustatyti realią perkamo objekto rinkos vertę. Nors ši paslauga dažniausiai kainuoja kelis šimtus eurų, be jos būsto paskolos procesas negali būti užbaigtas.

Papildomai reikia įvertinti ir notarines bei registravimo išlaidas – pirkimo–pardavimo sutarties tvirtinimą, nuosavybės teisės įregistravimą bei hipotekos registravimą. Šios išlaidos paprastai tenka būsto pirkėjui ir turi būti padengiamos iš nuosavų lėšų.

„Šiame etape svarbiausia ne tik pati išlaidų suma, bet ir jų atsiradimo laikas. Didžioji dalis šių kaštų atsiranda dar iki sandorio užbaigimo ir turi būti apmokama iš karto. Jei jos neįvertinamos iš anksto, gali susidaryti situacija, kai pinigų pakanka būstui įsigyti, tačiau jų pritrūksta sandorio užbaigimui“, – pažymi R. Narė.

Būsto paskolos kainą lemia ne vien palūkanos

Įsigyjant būstą dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama paskolos palūkanų normai, tačiau, anot „Citadele“ banko atstovės, tai nėra vienintelis kriterijus, lemiantis bendrą paskolos kainą. Vertinant finansinius įsipareigojimus svarbu atsižvelgti ir į kitus mokesčius – paskolos sutarties sudarymo, administravimo ar kitus su kreditu susijusius kaštus.

„Svarbu vertinti ne tik palūkanas, bet ir bendrą paskolos kainą. Tik taip galima objektyviai palyginti skirtingus pasiūlymus ir pasirinkti sprendimą, kuris būtų tvarus ilguoju laikotarpiu, o ne tik patrauklus šiandien“, – teigia R. Narė.

Ne mažiau svarbus sprendimas – pasirinktas palūkanų tipas. Būsto pirkėjai turi įvertinti, ar jiems tinkamesnės kintamos, ar fiksuotos palūkanos, atsižvelgiant į savo finansinę situaciją ir rizikos toleranciją.

„Kintamos palūkanos gali būti patrauklesnės trumpuoju laikotarpiu, tačiau jos priklauso nuo rinkos pokyčių. Fiksuotos palūkanos suteikia daugiau stabilumo ir leidžia tiksliau planuoti finansus ilgesniam laikotarpiui. Sprendimas neturėtų būti priimamas vien pagal tai, kas šiuo metu pigiau – svarbu įvertinti savo pajamas, kitus finansinius įsipareigojimus ir tai, kaip jaustumėtės pasikeitus palūkanų aplinkai“, – komentuoja R. Narė.

Naujo būsto įrengimas gali tapti didžiausiu papildomu kaštu

Bendra būsto įsigijimo kaina nesibaigia pasirašius sutartį ir gavus raktus. Naujakuriams dažnai tenka planuoti papildomas išlaidas būsto draudimui, baldams, buitinei technikai ir kasdieniam įsikūrimui.

Ypač daug dėmesio reikia skirti naujos statybos būstams su daline apdaila. Tokiu atveju įrengimo darbų, medžiagų ir interjero sprendimų išlaidos gali sudaryti reikšmingą bendro biudžeto dalį.

„Jei reikia, būsto paskola gali būti suteikiama ne tik būstui įsigyti, bet ir jo įrengimui. Tačiau praktikoje dažnai matome, kad klientai nepakankamai įvertina realius kaštus – planuoja, jog pakaks turimų santaupų, tačiau galutinė įrengimo sąmata neretai išauga apie 30 proc.“, – sako R. Narė.

Pasak jos, dalis pirkėjų iš pradžių nusprendžia nesiskolinti įrengimui, tačiau po kelių mėnesių susiduria su lėšų trūkumu ir kreipiasi dėl paskolos sąlygų keitimo.

„Dažnai po 3–6 mėnesių paaiškėja, kad suplanuotų pinigų nepakanka. Tuomet tenka keisti paskolos sutartį, hipoteką, o tai reiškia papildomus kaštus. Todėl dažnu atveju racionaliau iš karto numatyti didesnę sumą būsto įsigijimui ir įrengimui. Jei visa suma nepanaudojama, likusi dalis tiesiog lieka nepanaudota, o palūkanos mokamos tik nuo faktiškai panaudotų lėšų“, – pažymi ekspertė.

Finansinis planavimas padeda išvengti netikėtų išlaidų

„Citadele“ banko atstovė pabrėžia, kad būsto įsigijimas neturėtų būti vertinamas tik kaip vienkartinis sandoris. Tai ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, todėl prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti ne tik dabartines galimybes, bet ir būsimas išlaidas.

Išsamus biudžeto planavimas, visų galimų kaštų įvertinimas ir realus savo finansinių galimybių suvokimas gali padėti išvengti situacijų, kai naujų namų džiaugsmą užgožia netikėti papildomi finansiniai įsipareigojimai.