Visas tyrimas „Būsto įperkamumas 2015–2026“. 

Lietuvos būsto kainos nuo ES vidurkio labiausiai atitrūko po 2020 metų

„Investuotojui.lt“ atlikta Eurostat duomenų analizė atskleidžia, kad Lietuvos būsto kainų augimo tempas nuo Europos Sąjungos vidurkio ryškiau pradėjo skirtis apie 2020 metus. 2026 metų pirmąjį ketvirtį Eurostat būsto kainų indeksas Lietuvoje siekė 277 punktus (2015 m. = 100), o ES vidurkis – 167 punktus.

Tai reiškia, kad per dešimtmetį Lietuvos būsto kainos augo daugiau nei dvigubai sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Pastaruoju metu augimo tempas taip pat išlieka aukštas – būsto kainos Lietuvoje dviženkliu metiniu tempu didėja jau trečią ketvirtį iš eilės. 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos augo 11,9 proc. per metus – tai sparčiausias augimas nuo 2023 metų pradžios ir daugiau nei du kartus viršija ES vidurkį.

Būsto kainos pradėjo augti greičiau nei gyventojų pajamos

Europos statistikos biuro Eurostat taikomas būsto įperkamumo rodiklis vertina kainų ir pajamų santykį – kuo rodiklis didesnis, tuo daugiau pajamų reikia tam pačiam būstui įsigyti.

Lietuvoje šis rodiklis blogėja jau ketvirtus metus iš eilės – 2021–2024 metų laikotarpiu jis pasiekė 109,9 punkto (2015 m. = 100). Tuo metu Europos Sąjungos vidurkis juda priešinga kryptimi: po 2022 metais pasiekto piko jis dvejus metus iš eilės gerėjo ir 2024 metais siekė 105,7 punkto.

Analizė rodo, kad nuo 2015 iki 2024 metų gyventojų pajamos Lietuvoje augo apie 114 proc., tačiau būsto kainos per tą patį laikotarpį padidėjo apie 135 proc. Tai reiškia, kad pastaraisiais metais atlyginimų augimas nebepakankamai kompensuoja būsto brangimą.

Lietuvos įperkamumo situacija dar nėra prasčiausia, tačiau rezervas mažėja

Nepaisant neigiamų tendencijų, Lietuvos būsto įperkamumo situacija, vertinant ilgesnį laikotarpį, išlieka geresnė nei istorinis vidurkis. „Investuotojui.lt“ analizė rodo, kad dabartinis rodiklis yra apie 6 proc. geresnis nei ilgalaikis vidurkis.

Tai reiškia, kad būsto įperkamumo blogėjimas prasidėjo nuo gana palankios pozicijos. Vis dėlto dabartinis kainų augimo tempas palaipsniui mažina šį pranašumą.

Dešimtmetį atlyginimai augo taip sparčiai, kad beveik neatsiliko nuo būsto kainų, ir Lietuvos įperkamumo rodiklis iki šiol geresnis nei ilgalaikis vidurkis. Bet kryptis pasikeitė: pas mus kainos vėl auga dviženkliu tempu, o Europoje įperkamumas jau gerėja. Šis krypčių išsiskyrimas ir yra svarbiausias tyrimo skaičius.

Būsto rinkos tendencijos tampa svarbiu signalu statybų sektoriui

Būsto kainų ir gyventojų pajamų santykio pokyčiai tampa reikšmingu rodikliu ne tik būsto pirkėjams, bet ir nekilnojamojo turto vystytojams, statybos sektoriui bei finansų rinkai. Ilgalaikis kainų augimo atotrūkis nuo pajamų gali keisti gyventojų galimybes įsigyti būstą, didinti paklausą nuomos rinkoje ir daryti įtaką naujų projektų plėtrai.

„Investuotojui.lt“ tyrime pateikiamas Lietuvos ir ES būsto kainų bei įperkamumo palyginimas, ketvirtinė kainų dinamika nuo 2015 metų ir naudojama metodika. 

Šaltinis – investuotojui.lt