Kodėl verta rinktis betoną ir gelžbetonį, įrengiant drenažo ir nuotakyno tinklus

Kaip drenažo ir nuotakyno tinklo pagrindas surenkamojo gelžbetonio sistemos naudojamos jau daugiau nei 140 metų. Per tą laiką šie gaminiai įrodė savo patikimumą – tvirtumą, ekonomiškumą, montavimo greitį, ilgaamžiškumą, saugumą, ekologiškumą. Betono nuotekų sistemos gali tarnauti daugiau nei 100 metų beveik be jokių išlaidų priežiūrai ir atnaujinimui – betonas sendamas tvirtėja.

Atlikti tyrimai dėl laiko sąnaudų, įrengiant nuotekų sistemas, rodo, kad iki 35 proc. šių sistemų įrengimo laiko užima grunto išvežimas, tankinimas bei užpylimas. Betono ir gelžbetonio sistemos gali būti įrengiamos nenaudojant granuliuoto išlyginamojo sluoksnio bei filtro aplink šulinį ar vamzdį, tad taupomas ne tik laikas, bet ir lėšos. Betono nuotekų sistemoms įrengti reikia mažiau pagrindo tankinimo darbų, tad sumažėja statybvietės darbo sąnaudos.

Betono sistemos yra nedegios, nes pagamintos iš neorganinių medžiagų. Ši aplinkybė ypač svarbi, žinant, kad kasmet kyla šimtai gaisrų, deginant žolę. Betoninėms nuotekų sistemoms nekenkia trumpalaikė 95 laipsnių nutekamųjų vandenų temperatūra, o nuolatinė nuotekio temperatūra gali siekti 35 laipsnius.

Dėl didelio svorio betono sistemos yra atsparesnės iškilnojimui ar išplukdymui nei kitų medžiagų gaminiai. Ypač – per potvynius arba pakilus gruntiniam vandeniui. Betono sistemas galima suprojektuoti su lanksčiomis jungtimis, kurios padėtų amortizuoti žemės judėjimą. Betono sistemos atsparios išlinkimui, išsaugo struktūrinį vientisumą bei hidraulinį efektyvumą. Betono nuotekų sistemos atsparios dilimui ir korozijai, o tai ypač aktualu lietaus drenažo sistemoms, į kurias vanduo patenka su abrazyviomis smėlio dalelėmis.

Betono vamzdžiai ir šuliniai yra atsparūs plovimui aukšto slėgio vandens srove, sistema atlaiko vandens srovės iki 300 barų slėgį.

Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto doc. dr. Vincas Gurskis pristatė studiją, kurioje aiškinosi vandentiekio ir nuotakyno tinklų betoninių gaminių techninius-ekonominius pranašumus. Studija atlikta remiant įmonei „Gelgaudiškio gelžbetonis“.

„Ši studija parodė, kad gelžbetoniniai, betoniniai vamzdžiai, šulinių žiedai pranašesni už pagamintus iš kitų medžiagų, nes pasižymi dideliu stiprumu, yra nedegūs, atsparūs iškėlimui veikiant hidrostatiniam vandens slėgiui, pasižymi ekologiškumu. Jie gaminami Lietuvoje iš vietinių žaliavų, todėl juos naudojant mūsų šalyje išlaikomos ar sukuriamos naujos darbo vietos, – sakė doc. dr. Vincas Gurskis. – Tyrimų rezultatais galėtų vadovautis užsakovai, projektuotojai pasirinkdami optimalią vandentiekio ir nuotekų tinklų vamzdžių bei šulinių žiedų medžiagą.“

Akmens amžius niekuomet nesibaigs

Betono ir gelžbetonio pramonė naudoja gamtos išteklius, todėl vienas iš konferencijos pranešimų buvo skirtas jiems.

Nuotraukoje kairėje – dr. Jonas Satkūnas

„Žmogui iš gamtos reikėjo, reikia ir reikės trijų svarbiausių gamtinių dalykų: oro, vandens ir akmens. Taigi akmens amžius niekuomet nesibaigs“, – priminė dr. Jonas Satkūnas, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.

Kasmet pasaulyje išgaunama apie 30 mlrd. kub. m mineralinių išteklių, iš kurių apie 60 proc. sudaro žvyras ir smėlis bei smulkinant kietas uolienas pagamintas žvirgždas ir skalda.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad globalus mineralinių išteklių gavybos pramonės augimas iki 2020 m. sieks apie 3,3 proc., iki 2050 metų – dar apie 2,4 procento.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos naudingųjų iškasenų vertė sudaro apie trečdalį nacionalinio turto ir siekia, kaip buvo suskaičiuota prieš penkerius metus, 58 mlrd. litų arba apie 17 mlrd. eurų. Apie 70 proc. reljefo Lietuvoje yra priemoliai ir priesmėliai, smėlio – 21 proc., žvirgždingų ir gargždingų nuogulų – 4 proc., molio, aleurito, biogeninių ir kitų nuogulų – 5 procentai. Išteklių gavyba 2015 m. siekė 13,288 mln. kub. metrų.

„Kiek turime žvyro ir kokiam laikui jo turėsime? Dabar veikiančiuose karjeruose jo dar yra 506,33 mln. kub. m, kasmet išgaunama 7–8 mln. kub. m, tad šių išteklių užteks 67 metams, – sakė dr. J. Satkūnas. – Iki šiol kasmet išžvalgoma apie 5–6 mln. kub. m naujų išteklių, tad betono gamybos pramonė gali plėtotis.“

Kaip betono paviršiaus kokybės trūkumai tampa geidžiama dekoro dalimi

Prof. dr. Mindaugas Daukšys, KTU Statybos technologijų katedros vedėjas konferencijoje kalbėjo apie betono gaminių paviršiaus kokybės vertinimą.

Nuotraukoje – prof. dr. Mindaugas Daukšys

„Jau 1975 m. CIB parengtame standarte buvo pateikta metodika, kuri betonus pagal jų paviršiaus kokybę skirsto į kelias klases, – sakė jis, kalbėdamas apie betono gaminių paviršiaus kokybės vertinimą. – Specialiojo betono paviršiaus kokybei keliami ypatingai dideli reikalavimai; aukštos kokybės betono paviršiaus kokybei keliami apibrėžti reikalavimai; įprasto betono paviršiaus kokybė neturi didelės įtakos, o grubios tekstūros betono paviršiaus kokybei nėra keliami jokie reikalavimai.“

Betono paviršius laikomas kokybišku, jeigu monolitinio betono konstrukcijos ar betono gaminio paviršiuje susiformavusių oro porų ploto santykis su nagrinėjamu paviršiaus plotu neviršija tam tikro nustatyto dydžio (atskira paviršiaus klasė); kai nėra paviršiaus defekto dėl betono korėjimo; nėra paviršiaus defekto dėl cemento tešlos išplovimo prie klojinio sienelės paviršiaus; kai spalva pasiskirsčiusi tolygiai visame konstrukcijos ar gaminio plote; nėra paviršiaus defektų dėl nekokybiškų klojinių paviršių ar jų netinkamos konstrukcijos. Dėl to, kad mišinio klojimo bei tankinimo metu oras ar vanduo nepasišalina iš mišinio – jie uždaromi prie klojinio sienelės paviršiaus, – monolitinio betono konstrukcijos ar betono gaminio paviršiuje susiformuoja tam tikro dydžio paviršinės oro poros. Pateikdamas rekomendacijas dėl betono paviršiaus kokybės, prof. dr. M. Daukšys priminė, kad tokį betono vaizdą, bent jau JAV, labai vertina architektai, laiko jį dekoratyviniu elementu.

Betono paviršius paprastai ima korėti, dalijosi konferencijoje KTU atstovas, dėl netolygaus užpildo dalelių pasiskirstymo bei oro tuštumų formavimosi erdviniame plieninės armatūros karkase betonavimo metu. Tai gali įvykti dėl per mažo mišinio pasklidimo ar per didelės mišinio plastinės klampos ir kitų priežasčių.

„Cemento tešlos išplovimas prie klojinio sienelės paviršiaus dažniausiai pasireiškia dėl vandens atsiskyrimo iš betono mišinio klojimo metu. Klojinio paviršiumi į viršų kildamas vanduo suformuoja savotišką kelią. Šiose vietose vanduo išplauna cemento tešlą prie klojinio paviršiaus“, – kalbėjo prof. dr. M. Daukšys. Kaip sprendimą jis siūlo padidinti smulkaus užpildo kiekį bendrajame užpildų mišinyje, padidinti orą įtraukiančios įmaišos kiekį mišinyje.

Tarp pagrindinių priežasčių, kurios lemią prastą betono paviršiaus kokybę, buvo įvardintos tokios, kaip: netinkamai parinkta betono mišinio sudėtis; klaidos projektuojant betono monolitinę konstrukciją; prasta klojinių skydų paviršiaus kokybė, nenuvalyti jų paviršiai ir netinkamai surinkta klojinių sistema bei kitos priežastys. Lektorius įvardino ne tik dažniausiai pasitaikančias betono paviršių problemas, jų atsiradimo priežastis, bet ir prevencines priemones.

„Lietuvos gamintojai pradėjo gaminti susitankinančio betono mišinius ir yra teigiama, kad šis betonas yra pranašesnis, lyginant su įprastu betonu“, – kalbėjo prof. dr. M. Daukšys, kaip pranašumus įvardindamas vienodesnę paviršiaus spalvą, lengviau pasišalinantį įtrauktą orą ir kt.

Lektorius pateikė informaciją apie tai, pagal kokius dokumentus, teisės aktus vertinama betono paviršiaus kokybė. Tarp jų pateikta informacija ir apie tai, kaip surenkamojo gelžbetonio matmenų ir paviršiaus kokybė vertinama taikant BIM principus.
 

Taip pat skaitykite: