2020 rugsėjo 21 d. pirmadienis, 13:00
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Statybos fakultetas,
Lietuvos statybos industrijos asociacija,
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-09-21 09:24
Vilniaus „Grinda“ užbaigė sostinės judrios T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją. Įgyvendinant šį projektą, pirmą kartą Lietuvoje panaudoti inovatyvūs sprendimai aukštai iškėlė panašių inžinerinių projektų vadybos kartelę.
nuotrauka
2020-09-18 08:38
„Continental Automotive Lithuania“ paskelbė, jog įmonės gamykla Kaune buvo apdovanota LEED aukso sertifikatu. Tai aukščiausias LEED įvertinimas gamykliniam pastatui Lietuvoje iki šiol. Gamykla Kaune tapo ir pirmąja „Continental“ korporacijos lokacija pasaulyje gavusia tokį aukštą įvertinimą pastato ...
nuotrauka
2020-09-17 07:50
3D erdvėje galima ne tik atvaizduoti atskirus statinius, bet ir itin tiksliai atgaminti miestus su visomis kultūrinėmis vertybėmis. Tokią galimybę jiems suteikia DRONETEAM.lt komanda.
nuotrauka
2020-09-15 11:05
Penktadienį, rugsėjo 11 d., virtualaus susitikimo metu Turto banko, įvairių ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai aptarė tolesnius veiksmus, siekiant Lukiškių komplekso dalies panaudojimo edukacijai švietimo, kultūros, inovacijų ir technologijų srityse...
nuotrauka
2020-09-14 09:00
Pradėti rekonstruoti Klaipėdos uosto simboliai – bangolaužiai. Nuo jūros bangų uostą saugantys bangolaužiai pastatyti prieš pusantro šimto metų. Juos atnaujinus bei išgilinus laivybos kanalą iki 17 metrų gylio, Klaipėdos uostas atsivers didžiausiems laivams, galintiems įplaukti į Baltijos jūrą.
nuotrauka
2020-09-14 08:30
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kurias skiriamas finansavimas kogeneracijos projektams Jonavoje, Vilniuje, Visagine bei Alytuje. Visiems šiems projektams skirta suma siekia daugiau nei 19 mln. eurų ir prisideda prie Ateities ekonomikos DNR plano skatinimo.
nuotrauka
2020-09-14 07:51
Lietuviška konstrukcijų projektavimo bendrovė „INHUS Engineering“, priklausanti „INHUS“ įmonių grupei bei eksportuojanti inžinerines paslaugas į įvairias šalis, naujausia plėtros kryptimi pasirinko egzotišką ir kultūros požiūriu visai kitokią Pietų Korėjos rinką.
nuotrauka
2020-09-10 09:23
Klaipėdiečiai, „Baltic Tech Park“ įkūrėjai, įgyvendina ambicingą plėtros viziją – 2020 rugpjūčio mėn. patvirtintas 5,47 mln. vertės projektas Baltijos skaitmeninių inovacijų centro statyboms. Dalinis finansavimas – ES fondų lėšomis.
nuotrauka
2020-09-10 07:30
Covid-19 priminė, kad virusai ir bakterijos yra pavojingi. Jeigu nuo koronaviruso ginamės kaukėmis, tai legionelės, sukeliančios sunkią plaučių uždegimo formą, gali tykoti kiekvienuose namuose ir bet kur, kur įrengtas vandentiekis.
nuotrauka
2020-09-09 14:57
Naujojo Registrų centro duomenų centro įrengimo projektas juda į priekį - trečiadienį Vyriausybė oficialiai įmonei perdavė Vilniuje, Studentų g., esančias patalpas. Šiose patalpose pagrindinius šalies registrus ir informacines sistemas tvarkantis Registrų centras ketina įrengti šiuolaikinius saugumo...
nuotrauka
2020-09-08 10:05
Kaune veikiantis Vytauto Didžiojo karo muziejus šią vasarą pasirašė dvišalę sutartį su konkursą laimėjusia įmone UAB „Statybų laikas“. Pagal sutartį bus pradedami svarbaus muziejaus akcento – kariliono bokšto ir arkados remonto darbai. Remonto darbams Krašto apsaugos ministerija skyrė 455 tūkst. eur...
nuotrauka
2020-09-08 09:54
Rugsėjo 7 d. Krašto apsaugos ministerijoje viceministras Eimutis Misiūnas ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn pasirašė sutartį, pagal kurią Vokietija Lietuvai skirs iki 500 tūkst. eurų naujų amunicijos sandėlių Lietuvos kariuomenėje projektuoti. Šios lėšos Lietuvai neatlygintinai skir...
nuotrauka
2020-09-07 16:07
Vyriausybės kanceliarijoje buvo pristatyta futbolo stadiono Vilniuje, Žvėryno rajone (J. I. Kraševskio g. 2) galimybių studija.
nuotrauka
2020-09-07 14:58
Naujai kylančiame S. Dariaus ir S. Girėno stadione Kaune įsibėgėja veiksmas: į teritoriją jau atvyko bendrovės „Autokausta“ technika. Aplink tarptautinius standartus atitiksiantį stadioną iš esmės pasikeis visa plačiai aprėpianti Žaliakalnio erdvė.
nuotrauka
2020-09-07 09:58
Ilgai lauktas gyventojų ir miesto svečių, rugsėjo 4-ąją Tauragėje atidarytas pirmasis baseinas su pirčių erdve. Modernus suaugusiųjų, šeimų su vaikais bei senjorų pramogoms bei laisvalaikiui pritaikytas kompleksas bus skirtas ir gyventojų plaukimo bei sveikatinimo užsiėmimams organizuoti.
nuotrauka
2020-09-04 08:12
Vilniaus pataisos namuose baigiama pertvarkyti iš uždaryto Lukiškių kalėjimo perkelto tardymo izoliatoriaus infrastruktūrą. Rekonstruotos patalpos nuteistiesiems užtikrins aukščiausius tokioms įstaigoms taikomus higienos, sanitarijos, buitinių sąlygų standartus.
nuotrauka
2020-09-02 15:06
AB Panevėžio statybos trestas (PST) pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinti teisminį procesą dėl konkurencijos įstatymo pažeidimo. Bendrovė pažymi, kad nepaisant šio žingsnio, jau vykdo paskirtos baudos mokėjimus pagal sutartą grafiką.
nuotrauka
2020-09-02 08:30
UAB „Concretus group“, valdanti vieną didžiausių aplinkotvarkos produktų gamintojų Lietuvoje UAB „Betono mozaika“ bei SIA „Betono mozaika“ Latvijoje, įsigijo 100 proc. Latvijos kompanijos AS „NordBrik“ akcijų. Šis žingsnis leis sustiprinti prekinio ženklo pozicijas Latvijos rinkoje.
nuotrauka
2020-09-01 10:23
5,6 mln. tonų – tokį į aplinką išmesto anglies dvideginio kiekį per visą savo veiklos istoriją nuo įkūrimo 1941-aisiais užfiksavo stogo langų ir jų priedų gamintoja – „VELUX Grupė“. Tačiau bendrovė pasiryžo net tik suskaičiuoti poveikį aplinkai, bet ir imtis radikalių pokyčių: iki šimtojo veiklos ju...
nuotrauka
2020-08-31 16:54
Lietuvos kariuomenė pasipildė 2020 m. pradžioje pastatytomis dvejomis kareivinėmis bei štabo pastatu. Atidarytos kareivinės Rukloje ir Tauragės rajone bei štabo pastatas Radviliškyje suteikia daugiau nei 600 gyvenamųjų vietų kariams ir per 150 naujų administracinių darbo vietų. Tai pirmosios kareivi...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...