2020 lapkričio 25 d. trečiadienis, 10:30
Reklama  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Statybos fakultetas,
Lietuvos statybos industrijos asociacija,
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-11-24 12:07
Kultūros infrastruktūros centras (KIC) baigia Alytaus sinagogos tvarkymo darbus. Likvidavus avarinę būklę, pastatas remontuotas, restauruotas ir jame įsikurs Alytaus muziejaus padalinys.
nuotrauka
2020-11-24 12:03
Ankstų antradienio, lapkričio 24 d., rytą šešios negabaritinės krovininės mašinos į Jonavą atgabeno naująjį pėsčiųjų tiltą per Žeimių gatvę.
nuotrauka
2020-11-23 07:50
UAB „Švykai“ laimėjo „LTG Infra“ skelbtą viešąjį konkursą – parengti Lyduvėnų geležinkelio tilto remonto darbo projektą ir atlikti remonto darbus. 2 602 364,06 Eur be PVM vertės projektą įmonė įsipareigojo įgyvendinti per 24 mėnesius.
nuotrauka
2020-11-23 07:46
Bendrovė „Storent“, šių metų balandžio mėnesį klientams Lietuvoje pasiūliusi statybų įrangą nuomotis internetu, jau skaičiuoja pirmuosius šio sprendimo vaisius. Per kiek daugiau nei pusmetį šia galimybe pasinaudojusių klientų skaičius artėja prie1 tūkstančio, o atliktų sandorių skaičius perkopė 3,5 ...
nuotrauka
2020-11-12 11:58
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2019−2020 metų investiciją – naujos katilinės statybą Igliaukos kaime, kurios vertė beveik 203 tūkst. Eur. Investicija finansuojama bendrovės nuosavomis lėšomis.
nuotrauka
2020-11-11 15:52
Per tą patį laikotarpį MERKO grupės įmonės Lietuvoje pardavė 301 butą notarinėmis pirkimo–pardavimo sutartimis. Dar viena naujiena – pradėtas statyti naujas gyvenamųjų namų kompleksas „Vilnelės skverai“.
nuotrauka
2020-11-10 16:13
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) pradėti karštieji bandymai, naudojant perdirbti nebetinkamas komunalines atliekas. Išbandžius tam skirtus įrenginius, vėliau atliekos virs elektros energija ir šiluma vilniečiams.
nuotrauka
2020-11-10 11:08
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria inovatyvų skraidymo aparatą – sraigtasparnio ir įprastinio drono (kvadrokopterio) hibridą, kurį pavadino elektrokopteriu.
nuotrauka
2020-11-09 14:26
Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.
nuotrauka
2020-11-09 10:10
Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine buvo sėkmingai atliktas vidinio betoninio šlaito dangos remontas. Dėl šių darbų pirmą kartą nuo Kruonio HAE, kuri yra vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse, eksploatavimo pradžios aukštutinio baseino vandens lygis beveik sav...
nuotrauka
2020-11-05 14:22
Šnipiškėse pėsčiųjų ir automobilių eismui grąžinama kompleksiškai atnaujinta S. Fino gatvė. Bendrovė „Grinda“ pagal įmonės „Vilniaus planas“ projektą važiuojamojoje dalyje jau atkūrė akmeninį grindinį, įrengė lietaus nuotekų surinkimo vamzdyną. Iki lapkričio vidurio planuojama baigti visus pėsčiųjų ...
nuotrauka
2020-11-04 10:56
Nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“, ilgus metus kaupusi patirtį įrengiant vystomuose gyvenamosios ir komercinės paskirties objektuose esančias erdves, nusprendė praplėsti siūlomų paslaugų spektrą ir įsteigė apdailos paslaugų įmonę, kuri rūpinsis ne tik įmonės parduodamų patalpų įrengimu, bet pasiūl...
nuotrauka
2020-11-04 08:54
Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino naujai dviejų Vilniaus universiteto (VU) padalinių infrastruktūrai sukurti skirtas lėšas. Saulėtekyje greta jau veikiančių stipriausių šalies mokslo centrų per trejus metus, planuojama, įsikurs modernūs Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetai.
nuotrauka
2020-11-04 08:45
Panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, bus baigtas gilinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalas. Susisiekimo ministerija tam skyrė 17,3 mln. eurų iš ES Sanglaudos fondo.
nuotrauka
2020-11-04 07:16
Purškiamos termoizoliacijos pasiūla Lietuvos rinkoje nėra maža, tad vartotojas, ieškodamas sau produkto pagal pagrindines technines charakteristikas, jau turi palyginti didelį pasirinkimą. Tuomet laimi produktas, kuris yra geresnis už kitus ne pagal vieną, o pagal kelis parametrus. Tarp dažniausiai ...
nuotrauka
2020-10-29 13:28
Fondų valdymo įmonės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF) baigė sandorį, pagal kurį įsipareigojo pastatyti DHL skubių siuntų terminalą Vilniaus oro uosto teritorijoje. Projekto investicijos siekia 6,3 mln. EUR.
nuotrauka
2020-10-29 09:51
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nepatenkino Panevėžio statybos tresto (PST) prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurią galutinai išnagrinėjus jau buvo pripažinta, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė baudas PST ir „Irdaivai“ už konkurenciją ribojantį susitarim...
nuotrauka
2020-10-29 08:08
Sukurti aplinką profesiniam tobulėjimui, kur novatoriškos idėjos gimsta visą parą, o įvairūs technologiniai sprendimai ne tik įkvepia, bet ir pasitarnauja mokymosi procese yra kone kiekvienos mokslo įstaigos vizija. KTU, siekdamas, kad studentų miestelis taptų kūrybos ir mokslo progreso centru, jau ...
nuotrauka
2020-10-27 15:49
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ Latvijoje užbaigė prekybos tinklo „Rimi“ sandėliavimo ir paskirstymo centro, užimančio 84 tūkst. kv. m. plotą, statybos darbus.
nuotrauka
2020-10-27 07:25
Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ ir komercinių saulės elektrinių rangos įmonė „Eternia Solar“, pasirašė sutartį dėl saulės elektrinių įrengimo „Amber Grid“ valdomose teritorijose.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka

Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų

Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai...
nuotrauka

Statote namą? Tai gali praversti: kaip sumažinti šiluminių tiltelių įtaką

Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.