2020 sausio 29 d. trečiadienis, 11:02
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
VGTU Statybos fakultetas,
Lietuvos statybos industrijos asociacija,
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-01-27 15:21
„Paroc“ specialistai, įvertindami naujausios STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ versijos reikalavimus, parengė naują, 2020 metams skirtą katalogą „Statau šiltą namą“ ir atnaujino CAD brėžinius. Architektams, projektuot...
nuotrauka
2020-01-23 15:22
AB „Panevėžio statybos trestas“ pradėjo statyti 200 kW saulės jėgainę, kurią sumontuos Tinklų g. 7, Panevėžyje. Saulės elektrinė bus įrengta ant gamybinio pastato stogo.
nuotrauka
2020-01-23 11:59
Konkurencijos taryba 2019 m. už Konkurencijos, Reklamos įstatymų ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus ūkio subjektams iš viso skyrė baudų už 2 660 480 Eur.
nuotrauka
2020-01-22 12:02
Palangos simbolis – Kurhauzas – jau neturkus atsivers visu savo grožiu. Medinę šio kultūros paveldo objekto dalį restauruojantys specialistai teigia, jog, esant finansavimui, pastato išorė baigta tvarkyti būtų jau iki šv. Velykų, vidaus darbai baigti taip pat galėtų būti dar šiais metais.
nuotrauka
2020-01-17 10:03
Šią savaitę sostinėje įpusėjo verslo parko „Business Garden Vilnius“ pirmasis darbų etapas – per kelis mėnesius buvo surinkta konstruktyvinė pirmojo pastato dalis. Pirmąjį statybų etapą planuojama įgyvendinti iki 2021 metų.
nuotrauka
2020-01-16 16:45
Atidarytas didžiausias EIKA istorijoje kompleksas „Live Square“, 53 mln. EUR investicijų, parduotas istoriškai didžiausias butų kiekis, įsibėgėjanti investicinių fondų veikla – tai tik keletas pasiekimų, kurie atspindi 2019 m. intensyvumą ir grupės besiplečiantį veiklos ir paslaugų spektrą. Pasak EI...
nuotrauka
2020-01-15 15:27
Vilnius tikslinasi, ar eina teisinga kryptimi dėl pasirinktos vietos nacionaliniam stadionui. Tam surinko informaciją apie 15 Europos sostinių stadionų lokacijas, automobilių stovėjimo vietų prie stadionų skaičių kartu su žiūrovų vietų skaičiumi.
nuotrauka
2020-01-14 10:33
Panaudodama Europos Sąjungos (ES) lėšas, Susisiekimo ministerija ketina gerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Į valstybės projektų sąrašą įtraukti du projektai, kuriais bus sumažintas bangavimo poveikis laivų judėjimui uosto akvatorijoje bei iki 15 metrų gilinamas...
nuotrauka
2020-01-08 11:54
Susisiekimo ministerijoje pristatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Smiltynės perkėla“ 2020–2023 metų planai ir investiciniai projektai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ateities planus pristatė laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė, AB „Smiltynės perkėla“ – generalinis...
nuotrauka
2020-01-06 14:39
Šiuo metu dažnas Lietuvos gyventojas susiduria su rūsio hidroizoliacijos problemomis. Nesiliaujantys lietūs ir aukštai pakilę gruntiniai vandenys atveria daugybę su hidroizoliacija susijusių problemų, o paieškos, kaip tinkamai ir kokybiškai hidroizoliuoti rūsio patalpas, tampa tikru galvos skausmu.
nuotrauka
2020-01-06 10:00
14 hektarų pramoninės, buvusios „Velgos“ gamyklos, teritorijos konversijos projektas turėtų startuoti 2020 m. antroje pusėje. Bendrovės „Akropolis Group“ planuojamas daugiafunkcis kultūros, laisvalaikio, verslo ir prekybos centras „Akropolis Vingis“ bei apie 2500 vietų koncertų salė duris turėtų atv...
nuotrauka
2020-01-03 10:21
Jau netrukus sostinės Viršuliškių mikrorajone pradės veikti statybininkų darbinė technika. Šioje miesto dalyje, vienoje iš dviejų sostinėje, kur leidžiama statyti aukštybinius pastatus, iškils modernus 18 aukštų „Breeam Excellent“ žaliųjų pastatų standarto verslo centras „Sky Office“.
nuotrauka
2020-01-02 10:38
AB „Baltic Shopping Centers“ pasirašė 5 mln. Eur vertės generalinės statybos rangos sutartį su AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST), pagal kurią šįmet Islandijos plente, šalia prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“, iškils restoranas „McDonald‘s“ bei kol kas neįvardijamas prekybos centras.
nuotrauka
2019-12-31 14:12
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ bei „Juta“ grupės nekilnojamojo turto įmonė „Juta NT“ pasirašė jau išvystyto naujo automobilių ir paslaugų centro komplekso pardavimo-pirkimo sandorį. Sostinės Naugarduko gatvėje esančios beveik 8,5 tūkst. kv. m ploto prekybos ir serviso patal...
nuotrauka
2019-12-27 12:18
Tarptautinės energijos agentūros duomenimis, per pastarąjį dvidešimtmetį vien vėsinimo sistemų sunaudojamos energijos kiekis padidėjo du kartus, o iki 2040 m. šis skaičius dar kartą dvigubės. Energijos taupymas ir tvarumas tapo vienu svarbiausių iššūkių statybų sektoriui, ieškančiam būdų stiklines k...
nuotrauka
2019-12-20 13:40
„Swedbank“ pasirašė paskolos sutartį su NT bendrove „Vilbra“, kuri Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone plėtoja verslo centro „Uptown Park“ projektą. Bankas šio centro statyboms suteiks 9 mln. eurų finansavimą. Bendra „Vilbros“ investicija į naują verslo centrą sieks 20 mln. eurų.
nuotrauka
2019-12-19 10:24
„EIKA verslo centras“, esantis A. Goštauto gatvėje, Vilniuje, įvertintas tarptautiniu darnaus pastato sertifikatu BREEAM In Use, kuriuo vertinami tiek naujai pastatyti, tiek jau naudojami ar rekonstruojami pastatai visame pasaulyje. Šis standartas pabrėžia efektyviai veikiančių pastatų vertę viso jų...
nuotrauka
2019-12-19 08:26
Atidaryta Santaros klinikų Infekcinių ligų ligoninė, kurią pastatė „Eikos statyba“. Tai vienas naujausių stacionarinių infekcinių ligų gydymo padalinių visoje Rytų Europoje.
nuotrauka
2019-12-18 14:22
Vilniaus miesto taryba šiandien, gruodžio 18 d., pritarė koncesijos sutarčiai dėl Daugiafunkcio sporto komplekso statybų ant Šeškinės kalvos, kuriame numatytas ir nacionalinis stadionas. Šis balsavimas reiškia, kad nebėra kliūčių pasirašyti sutartį su koncesininku ir laukti statybų pradžios. Stadion...
nuotrauka
2019-12-16 13:05
Metams baigiantis, specializuota grindų įrengimo bendrovė „Grinduva“ su statybos kompanija „Mitnija“ pasirašė dar vieną subrangos sutartį. „Mitnija“ stato jau ketvirtąjį S7 verslo centro Vilniuje etapą.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos