2021 balandžio 15 d. ketvirtadienis, 5:39
Reklama  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Statybos fakultetas,
SIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-04-13 11:22
Sekmadienį prasidėjo Klaipėdos jūrų uosto bangolaužių rekonstravimo darbai. Pirmiausiai bus rekonstruojamas pietinis bangolaužis, tad šiaurinis molas, esantis Melnragėje, šiemet liks atviras gyventojams.
nuotrauka
2021-04-13 11:02
Artimiausiu metu vidaus reikalų sistemos pareigūnams – ugniagesiams gelbėtojams, policininkams ir kitiems – bus pagerintos gydymo ir reabilitacijos sąlygos. Valstybės turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas, įgyvendinantis Vidaus reikalų ministerijos Reabilitacijos c...
nuotrauka
2021-04-12 17:25
Šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų iškils didžiausia Baltijos šalyse infekcinių ligų ligoninė. Kauno klinikų užsakymu infekcinių ligų ligoninės projektą įgyvendins projektavimo paslaugų konkursą laimėjusi UAB „Maspro“. Pastato statybos darbų vertė gali siekti apie 2...
nuotrauka
2021-04-12 11:03
Būstą įsigyti siekiančių lietuvių pandemija negąsdina, o butų pardavimai pirmąjį šių metų ketvirtį ir vėl viršijo visus lūkesčius. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį savo įgyvendintuose ir vystomuose projektuose pardavė 81 proc. daugiau...
nuotrauka
2021-04-12 10:41
Vilniaus Naujamiesčio rajone, buvusios „Spartos“ gamyklos teritorijoje statomas „Cyber City“ technologijų miestelis išsiskirs ne tik savo pobūdžiu, apimtimi ir architektūra, bet ir moderniais fasado sprendimais. Statant 35 tūkst. kv. m ploto kompleksą technologijų bendruomenei bus naudojami naujos k...
nuotrauka
2021-04-07 12:20
Centrinio Vilniaus verslo kvartalo, įsikūrusio Konstitucijos pr. ir jo prieigose, ribos toliau plečiamos į rytinę prospekto pusę, formuojant urbanistinę kalvą Kalvarijų gatvės link. Šioje prestižinėje verslo zonoje įsikūrusiuose moderniuose verslo centruose vakansija siekia tik 5,1 proc., o senesni ...
nuotrauka
2021-04-02 07:37
Individualaus namo statyba neretai siejama su ilgai trunkančiais procesais, varginančiomis statybininkų, sunkiasvorės technikos ar medžiagų paieškomis. Šie ir kiti papildomi rūpesčiai ne vieną atbaido nuo svajonės pasistatyti trokštamus namus. Vis dėlto statybos gali būti ne tik kokybiškos, bet ir g...
nuotrauka
2021-03-31 14:05
Visorių informacinių technologijų parke pradedamos naujo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) centro statybos. Pirmąjį iš trijų numatomų centrų už 8,5 mln. Eur statys „Naresta“.
nuotrauka
2021-03-31 09:12
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Bolds Property Partners“ pradeda 4300 kv. m naujo verslo parko statybas sostinės Ukmergės ir Mykolo Lietuvio gatvių sankryžoje prie sankirtos su Vakariniu aplinkkeliu – Vilniaus miesto savivaldybė projektui suteikė statybos leidimą.
nuotrauka
2021-03-30 11:34
Viena didžiausių JAV medicinos technologijų bendrovė „Dexcom“ išsinuomojo biurą verslo kvartale „Business Stadium“. Sostinėje, Rinktinės gatvėje statomame verslo centre bendrovė nuomosis daugiau nei trečdalį pastato – 6 tūkst. kv. m ploto.
nuotrauka
2021-03-29 11:56
Į naują plėtros etapą įžengusi SBA keičia savo ir grupės įmonių pavadinimus, atnaujina prekės ženklus, misiją bei vizualinį identitetą. Pokyčiais, kurie daromi konsultuojantis su pasaulinių prekių ženklų kūrėjais, toliau stiprinamas grupės vertybinis integralumas, ryškinama kryptis į globalias rinka...
nuotrauka
2021-03-29 11:14
Tarptautinį prekybos centro „Europa“ architektų konkursą, skirtą atrinkti partnerius rekonstrukcijai, laimėjo Suomijos architektūros ir interjero studija „Bolder Development Oy“. Pagrindinė architektų ir interjero dizainerių užduotis – funkcionalus išplanavimas, naujos, kasdieniams poreikiams pritai...
nuotrauka
2021-03-29 08:37
Fondų valdymo įmonės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas nekilnojamojo turto fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF) užbaigė sandorį su „Moller Real Estate Baltic AS“, pagal kurį įsigijo „Audi“ ir „Volkswagen“ atstovybių pastatus Vilniuje.
nuotrauka
2021-03-26 10:32
Kauno IX forto memorialiniame komplekse veikiančiame istorijos muziejuje laukiama reikšmingų pokyčių.
nuotrauka
2021-03-24 16:12
Rinkoje jau yra nemažai efektyvių hidroizoliavimo sprendimų. Todėl pranašumą suteikia nebe vien efektyvi, bet ir paprastai naudojama, greitai veikianti, pageidautina ir taupios išeigos medžiaga. Visos šios savybės būdingos naujos kartos SCHOMBURG GmbH hidroizoliavimo priemonei AQUAFIN-RB400.
nuotrauka
2021-03-24 13:27
Važiuojant pro Elektrėnus jau galima pastebėti, kad pastarosiomis dienomis ėmė trumpėti vienas iš dviejų nebenaudojamų Lietuvos elektrinės kaminų. Šių 250 ir 150 m aukščio kaminų ardymo projektas yra išskirtinis regione, kadangi tokio aukščio konstrukcijų demontavimas nei Lietuvoje, nei Baltijos šal...
nuotrauka
2021-03-23 11:09
VĮ Lietuvos oro uostai ir statybų bendrovė „Mitnija“ sutarė nutraukti rangos sutartį dėl naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pandemijos sukelti finansiniai iššūkiai aviacijos sektoriui apsunkino projekto finansavimo paieškas ir neleido ...
nuotrauka
2021-03-22 16:18
Gavusi lėšų iš struktūrinių fondų, Varėnos rajono savivaldybės administracija ketina įgyvendinti avarinės būklės pastato – Merkinėje (Varėnos rajone) stovinčio vadinamojo Vazos namo – tvarkybos, kapitalinio remonto ir pritaikymo Merkinės krašto muziejaus kultūrinėms veikloms projektą.
nuotrauka
2021-03-18 14:53
Vilniuje, T. Ševčenkos g. 13 įkasta kapsulė, kuri žymi naujojo LR Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) biuro pastato rekonstrukciją. 1972 m. statytas pastatas bus iš esmės atnaujintas, paverčiant jį šiuolaikiniu biuru ir pritaikant prie specifinių VAT darbuotojų poreikių.
nuotrauka
2021-03-18 07:18
Šiuo metu Lietuvoje yra eksploatuojama maždaug 4000 tiltų ir viadukų, kurių bendras ilgis siekia apie 93 km. Didžioji dauguma jų jungia automobilinius kelius ir tik maždaug 14% tiltų yra pastatytų geležinkelio transportui. Gelžbetonio tiltai sudaro maždaug 95% visų Lietuvos tiltų.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos