2020 rugpjūčio 4 d. antradienis, 17:42
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
VGTU Statybos fakultetas,
Lietuvos statybos industrijos asociacija,
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-08-04 11:46
Sostinėje rudenį duris atvers itin populiaraus co-living (liet. – bendragyvenimo) koncepto kompleksas „Liv_in Vilnius“. Nors pirmieji gyventojai į kompleksą įsikels tik rugsėjį, rezervuoti apartamentus projekto tinklalapyje galima jau dabar. Pasak projekto autorių, komplekse įrengti 6 skirtingų tipų...
nuotrauka
2020-08-03 10:26
BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) sertifikatas reiškia, kad pastatas atitinka aukščiausius energinio efektyvumo ir ekologiškumo standartus. „Kauno dokui“ suteiktas „BREEAM In-Use“ sertifikatas su įvertinimu „Excellent“. Geriausiai įvertintos naudojamų medžiagų ...
nuotrauka
2020-07-31 13:37
Vilniaus pataisos namuose nugriovus du nenaudojamus gamybinius pastatus, jų vietoje iškils šiuolaikinis, tokioms įstaigoms reikalingas socialines, buitines sąlygas atitinkantis 200 vietų kamerų korpusas.
nuotrauka
2020-07-30 11:19
Šią savaitę trumpam lankytojams duris atvėrė Vilniaus mieste seniausia, vis dar veikianti vandenvietė, kuri pastatyta dar praėjusiame šimtmetyje. Kas penkerius metus šios Sereikiškių vandenvietės vandens rezervuaras trumpam ištuštinamas, kad jį būtų galima išvalyti nuo mangano ir geležies nuosėdų, s...
nuotrauka
2020-07-29 09:00
AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) ir UAB „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį, pagal kurią, vietoje probleminės vieno lygio pervažos, bus įrengtas tunelis automobiliams su pėsčiųjų taku. Naują tunelį, už beveik 5,8 mln. eurų, planuojama suprojektuoti ir pastatyti per kiek daugiau nei...
nuotrauka
2020-07-28 10:34
Netrukus turėtų startuoti darbai Ukmergės miesto buvusiame kariniame miestelyje ir šalia jo esančiose teritorijose. Pagal UAB „Patvanka“ 2018 metais parengtą techninį projektą antram gyvenimui šią beveik 20 hektarų teritoriją bandys prikelti UAB „Doresta“ iš Kėdainių.
nuotrauka
2020-07-28 10:23
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas pasirašė rangos sutartį su UAB „Statybos ritmas“ dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudojamo administracinio pastato ir garažo Kaune rekonstrukcijos, ...
nuotrauka
2020-07-27 11:31
Bendrovė „Darnu Group“ ir statybų bendrovė „Naresta“ pasirašė sutartį dėl šeštojo Paupio rajono kvartalo statybų Vilniaus senamiestyje. Tai jau trečiasis iš septynių kvartalų, patikėtas statyti „Narestai“.
nuotrauka
2020-07-27 09:41
Lietuvos bendrovė „Alvora“, kuriai patikėti Lietuvos-Lenkijos dujotiekio statybos darbai, liepą sėkmingai baigė vieną iš sudėtingiausių projekto etapų – nutiesė specialų vamzdį po Neries upės dugnu, 20 metrų gylyje.
nuotrauka
2020-07-24 09:44
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama sudaryti modernias sąlygas sporto veiklai vystyti buvusiame Lietuvos edukologijos universiteto futbolo stadione Vilniuje, jį perdavė Lietuvos sporto centrui. Stadioną numatoma iš esmės atnaujinti.
nuotrauka
2020-07-24 07:02
Liepą UAB „Alvora“ užbaigs įgyvendinti projektą Pietų Afrikoje. Pernai įmonė įgyvendino energetinio objekto projektą Švedijoje. Tai dvi naujos rinkos, į kurias „Alvora“, kaip viena iš nedaugelio Lietuvos įmonių, atliekanti bendruosius statybos ir technologinių įrenginių bei vamzdynų montavimo darbus...
nuotrauka
2020-07-23 10:32
Kauno oro uoste tęsiami plėtros darbai, kuriais siekiama sukurti geriausiai išplėtotą ir pritaikytą orlaivių techninio aptarnavimo (angl. Maintenance, Repair and Overhaul) infrastruktūrą visame regione. Liepą baigtas dar vienas etapas – naujo perono plėtra ir gaisrinės rekonstrukcijos darbai.
nuotrauka
2020-07-22 13:55
Mažeikių rajone jau ruošiamasi tarptautinės energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ plėtojamo vėjo jėgainių parko projekto įgyvendinimui: prasidės kelių įrengimo ir kiti paruošiamieji darbai. Po maždaug pustrečių metų žalią elektros energiją šiame vėjo parke gamins iki 15 vėjo jėgainių, kurių bend...
nuotrauka
2020-07-20 11:55
Didžiausias Europoje miesto teritorijoje – Kaune – esantis ąžuolynas netrukus išgyvens tikrą renesansą. Kauno savivaldybė sudarė Ąžuolyno parko rangos darbų sutartį su konkursą laimėjusia įmone „Kauno keliai“. Infrastruktūros gerinimui bei rekonstrukcijai numatyta 5,6 mln. eurų iš ES fondų, Vyriausy...
nuotrauka
2020-07-20 07:34
Žmogus siekia gyventi ir dirbti komfortiškomis sąlygomis. Ką daryti, kad vasarą nekamuotų tvankuma, o žiemą nereikėtų drebėti nuo šalčio? Racionalūs žmonės siekia dar daugiau – kaip padaryti, kad ta pati sistema ir vėsintų, ir šildytų, o įrenginiai nedarkytų interjero? Išeitis – kapiliarinė vėsinimo...
nuotrauka
2020-07-17 14:54
Bendrovė „Ignitis grupė“ pranešė pasiekusi pagrindinio biuro konkursas baigiamąjį etapą. Pagal ekonominio naudingumo kriterijus įvertinus galutinius dalyvių pasiūlymus paaiškėjo, kad derybas dėl nuomos sutarties sudarymo bus siūloma pradėti biurų kompleksą „Business Garden Vilnius“ Lazdynuose plėtoj...
nuotrauka
2020-07-17 11:14
Marijampolės pataisos įstaigoje įrengtos pirmosios modulinės gyvenamosios patalpos – kameros. Moduliniame komplekse bus galima apgyvendinti 64 asmenis, čia taip pat įsikurs socializacijos specialistai, priežiūros postas.
nuotrauka
2020-07-17 09:15
Europos Komisija (EK) baigė vertinti paraiškas pagal Europos Infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse ir Lenkijoje skyrė ženklų papildomą finansavimą – virš 606 mln. eurų. Lietuvoje skirtas finansavimas bus panaudotas europinės vėžės geležinkelio „Rail Balti...
nuotrauka
2020-07-15 12:26
2020 m. liepos mėn. 13 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pritarė uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto fondo „EIKA Development Fund“ steigimo dokumentams. Tai bus jau trečiasis UAB „Eika Asset Management“ (toliau EAM) valdomas investicinis fondas.
nuotrauka
2020-07-14 10:00
Tauragėje bus statoma daugiafunkcė arena, kuri atvers galimybių visuomenei gyventi judriau, sveikiau ir įneš daugiau kultūros į regioną.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...