2019 gruodžio 6 d. penktadienis, 0:48
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
VGTU Statybos fakultetas,
Statybos industrijos asociacija,
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2019-12-05 13:53
Didžiausiame šalyje – Vilniaus oro uoste – pradeda veikti moderni daugiafunkcė automobilių stovėjimo aikštelė. Joje įrengta beveik 1 000 naujų stovėjimo vietų, baigiamas įkurtas automobilių nuomos centras, veikia elektromobilių įkrovos aikštelės.
nuotrauka
2019-12-04 15:08
Šiandien, gruodžio 4 d., Vilniaus miesto taryboje po pateikimo pritarta koncesijos sutarčiai dėl daugiafunkcio sporto komplekso statybų ant Šeškinės kalvos, kuriame numatytas ir nacionalinis stadionas.
nuotrauka
2019-12-04 07:15
Sostinės Naujosios Vilnios mikrorajone pradedamas rekonstrukcijos projektas. Čia atnaujinamos automobilių techninės patikros paslaugas teikiančios įmonės „Tuvlita“ patalpos. Linksmojoje gatvėje esančios techninės apžiūros stoties rekonstrukcijos darbus vykdo statybų ir darnios miestų plėtros bendrov...
nuotrauka
2019-11-28 10:21
Investicijų valdymo bendrovės „Lighthouse asset management“ valdomas fondas „Lighthouse alternative fund“ įsigijo statybų bendrovę UAB „Viremida“ ir pakeitė jos vardą į „Lighthouse contracting“.
nuotrauka
2019-11-27 11:42
Danielius Makulavičius, bendrovės „Milsa“ įkūrėjas, sako, kad 1995–2003 m. įsigyti „Granito“, „Granitinės skaldos“ ir „Klovainių skaldos“ kontrolinius akcijų paketus buvo logiškas sprendimas. Įmones siejo ir panaši veikla – granito ir dolomito skaldos gamyba, ir tie patys klientai. Danieliaus Makula...
nuotrauka
2019-11-27 09:54
Nemenkstanti gyvenamojo būsto paklausa didžiuosiuose šalies miestuose ir toliau lemia augančius naujų butų pardavimus bei tolimesnę NT projektų plėtrą. Statybų ir darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ būstų pardavimai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius šoktelėjo 76 proc., lyginant su t...
nuotrauka
2019-11-25 07:36
Dr. Robertas Šertvytis, KŪB „AIVA SISTEMA“ generalinis direktorius, straipsnyje nagrinėja Lietuvos ir užsienio patirtį darbų valdymo automatizavimo srityje. Aprašomi galimi darbų valdymo ir apskaitos automatizavimo sprendimai ir kokią naudą iš to gali gauti statybų bendrovė
nuotrauka
2019-11-22 14:30
Susisiekimo ministerija inicijavo tarpinstitucinį pasitarimą dėl Lietuvos paštui priklausančių centrinių pašto pastatų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tolesnio panaudojimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2019-11-22 07:41
Pasaulyje ekonomika jau daug metų veikia „negalvok – išgauk, gamink, vartok ir išmesk“ principu. Išgaunami gamtos ištekliai naudojami gamybos procese, o gaminiai po tam tikro eksploatavimo laiko tampa atliekomis, kurios kaupiasi sąvartynuose arba mūsų gyvenamoje aplinkoje. Žiedinė ekonomika gali tap...
nuotrauka
2019-11-21 16:04
Investicijų valdymo bendrovės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas fondas „Eika Real Estate Fund“ (EREF) už 5,8 mln. EUR įsigijo verslo centrą „Highway“, esantį Savanorių pr. 178A, Vilniuje. Fondas įsigijo 100 proc. UAB „Akvilas“, kuriai priklauso verslo centras „Highway“, akcijų iš AB „Invald...
nuotrauka
2019-11-21 11:37
Kiekvienais metais vis labiau tobulėjant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi galimybėmis tam turi ruoštis ir statybos sektoriaus įmonės – nuo didžiausių ir daugiausia darbuotojų turinčių iki vos kelių žmonių startuolių. Tuo įsitikinę Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros f...
nuotrauka
2019-11-20 09:01
Vilniuje, Pašilaičių rajone, duris atvers naujas lopšelio-darželio „Gabijėlė“ modulinis priestatas, kurį nuo gruodžio 2 d. pradės lankyti 105 mažieji vilniečiai. Modulius tiekė ir montavo UAB „HSC Baltic“ ir UAB „Ryterna Modul“.
nuotrauka
2019-11-11 16:24
Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu, SĮ „Vilniaus planas“ suprojektavo naują požeminį tunelį Zuikių gatvėje po geležinkeliu.
nuotrauka
2019-11-11 13:12
Vilnius imasi aktyvių veiksmų dėl autobusų stoties atnaujinimo – lapkričio 11 d. savivaldybėje pasirašyti keturšaliai sostinės, AB „Lietuvos geležinkeliai”, UAB „Vilniaus autobusų stotis“ ir UAB „Baltisches Haus“ ketinimai rajoną drauge paversti prestižiniu mobilumo centru. Tokiu būdu dvi pastarosio...
nuotrauka
2019-11-07 11:37
Vilkaviškyje kyla nauja autobusų stotis. Šį mėnesį jau pradėti darbai pastato viduje, o į naujosios stoties atidarymą tikimasi keleivius pakviesti 2020 metų kovo 1 dieną.
nuotrauka
2019-11-07 11:35
Šį gruodį Latvijoje baigiamos išparduotuvių miestelio „Via Jurmala Outlet Village“ (VJOV) statybos. Pirmasis projekto etapas, kurio parduotuvių plotas sieks 13,500 kv. m., duris atvers jau 2020 metų pavasarį. Čia lankytojų lauks 70 drabužių, avalynės, aksesuarų ir laisvalaikio parduotuvių, kavinės b...
nuotrauka
2019-11-07 10:01
UAB „Merko statyba“ apyvarta per tris 2019 m. ketvirčius pasiekė 45 mln. eurų, buvo parduota 210 iš 500 šiuo metu statomų butų.
nuotrauka
2019-10-29 16:33
Netrukus vietoj uždarosios akcinės bendrovės EIKA veiks dvi įmonės: EIKA ir veiklą pradės naujai įsteigta įmonė UAB AVI INVEST LT, praneša EIKA.
nuotrauka
2019-10-28 07:56
Šiuolaikiški pastatai turi būti saugūs ir efektyvūs energijos vartojimo požiūriu. Dažnai jie turi tenkinti ir kitas papildomas sąlygas, pavyzdžiui, bent jau akustinio komforto. Norint tai pasiekti, geriausia naudoti aukštos kokybės ir ilgaamžius termoizoliacinius gaminius iš akmens vatos. Tai, kas g...
nuotrauka
2019-10-24 11:12
Ignas Rėksnys – vilnietis verslininkas, jau daugiau kaip 20 metų parduodantis interjero sprendimus. Tiesa, jis ir savo paties namams kurti skyrė ypatingai daug dėmesio, tad posakis „batsiuvys be batų“ jam negalioja.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos