2020 gegužės 25 d. pirmadienis, 5:12
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
VGTU Statybos fakultetas,
Lietuvos statybos industrijos asociacija,
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-05-22 08:26
Europos Sąjunga iškėlė tikslą iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. „Prie šio perėjimo prisidės visi ekonomikos sektoriai, tad kaip niekad svarbu užtikrinti darnų jų vystymą, tarpusavio integraciją ir koordinuotą valdymą. Dujų, šilumos, elektros, transporto, pramonės, mi...
nuotrauka
2020-05-19 13:58
Šiuo metu baigiamai statyti Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) Aplinkos apsaugos agentūra (Agentūra) išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą. Tai vienas svarbiausių leidimų numatomoje įmonės veikloje.
nuotrauka
2020-05-19 09:57
Šalies studentams nuolat besiskundžiant atgyvenusiu universitetiniu būstu bei požiūriu į jį, KTU užsibrėžė per penkerius metus modernizuoti 5 iš 12 turimų bendrabučių. Pirmasis naujam gyvenimui bus prikeltas Kaune, Gričiupio g. 13, stovintis dvylikaaukštis.
nuotrauka
2020-05-15 15:00
Trakų Vokės dvaro šeimininkams karantino apribojimai sukūrė ir galimybių – šiuo laikotarpiu, kuomet nevyksta renginiai, intensyviau imtasi anksčiau pradėtų dvaro ir jo aplinkos tvarkymo darbų – restauruojami rūmai, daug dėmesio sulaukė ir parkas, čia esančios senosios alėjos, kurios gaivinamos nauja...
nuotrauka
2020-05-12 13:13
Energetikos ministerija pateikė derinti suinteresuotoms pusėms Vyriausybės nutarimo projektą dėl vietų Baltijos jūroje, kuriose verta plėtoti vėjo elektrinių parkus. Taip pat pateikti siūlymai dėl elektrinių galių – jis galėtų patenkinti ketvirtadalį Lietuvos poreikio.
nuotrauka
2020-04-29 14:38
Šalia Elektrėnų trečiadienį, balandžio 29 d., atidaryta 1 MW saulės elektrinė. Šis įvykis žymi pirmos pasaulyje visiems šalies namų ūkiams prieinamos nutolusių saulės jėgainių platformos „Ignitis saulės parkai“ veiklos startą.
nuotrauka
2020-04-27 08:01
2020 m. balandžio 24 d. Šiaulių kultūros centras ir UAB „Aukstata“ pasirašė Šiaulių miesto centrinio parko estrados modernizavimo darbų sutartį. Estradoje numatyta atlikti darbus už beveik 1,4 mln. eurų. Planuojama, kad miesto gyventojai ir svečiai atnaujinta parko estrada galės naudotis jau kitų me...
nuotrauka
2020-04-23 10:34
Siekdama švelninti karantino padarinius ekonomikai, UAB „Grinda“ plečia darbų apimtis ir papildomai įdarbins daugiau darbuotojų. Tokiu būdu siekiama padėti žmonėms, kurie šiuo sunkiu laikotarpiu neteko pagrindinio pragyvenimo šaltinio.
nuotrauka
2020-04-23 09:41
Pernai pradėtas Lietuvos zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projektas įgauna pagreitį.
nuotrauka
2020-04-22 09:05
Bendrovės „Baltisches Haus“ prekybos paskirties pastatas, esantis Lentvaryje, Geležinkelio g. 38, įvertintas tarptautiniu tvariųjų pastatų BREEAM sertifikatu (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method), atspindinčiu pastatų valdymo kokybę bei poveikį aplinkai.
nuotrauka
2020-04-22 07:40
Dėl šiltos žiemos šiemet gerokai anksčiau prasidėję statybų ir renovacijos darbai nestoja ir karantino metu. Suomiškų plieninių stogo dangų gamintojo „Ruukki“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas patikino, kad šiuo metu stogų pirkimo sumažėjimo nepastebi.
nuotrauka
2020-04-21 09:10
Balandžio 14 dieną ERGOLAIN įmonių grupės direktore tapo Vilma Bružienė, iki tol užėmusi direktoriaus pavaduotojos pareigas ir buvusi atsakinga už verslo plėtrą. V. Bružienė pakeitė bendrovei metus vadovavusį Justą Dargužą – konsultacijų įmonės „Strateginės konsultacijos“ partnerį.
nuotrauka
2020-04-18 09:17
Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas aktyvaus laisvalaikio ir sporto aikštynas prie Baltojo tilto šiuo metu yra itin intensyvių rekonstrukcijos darbų vieta. Vasaros pradžioje čia neturi likti nei darbininkų, nei jų technikos – aikštynas turi būti parengtas naudoti. Jei tik to nedraus karantino lai...
nuotrauka
2020-04-10 08:43
Pasibaigus karantinui kauniečiai ir miesto svečiai laiką galės leisti naujoje viešojoje erdvėje. Jaukų skverą S. Daukanto gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankirtoje, šalia pėsčiųjų tilto į Nemuno salą įrenginėja darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Į 0,2 ha ploto šiuo met...
nuotrauka
2020-04-08 09:19
Anksčiau nei planuota, pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje užbaigti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo–saugyklos stovėjimo zonoje sąnašinio grunto valymo darbai. Tad sėkmingai laivas–saugykla "Independence“, prišvartuotas įprastoje vietoje, pirmadienį atnaujino darbą.
nuotrauka
2020-04-07 13:00
Tobulindama statybinės izoliacijos gaminius „Paroc“ kompanija sukūrė naują, efektyvią, universalią akmens vatos plokštę PAROC® Ultra, skirtą naujai statomų ir renovuojamų pastatų atitvarų šilumos izoliacijai.
nuotrauka
2020-04-06 12:59
Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė 19 metų trukmės kredito sutartį, skirtą Klaipėdos uosto infrastruktūrai atnaujinti.
nuotrauka
2020-04-06 09:49
Bendrovė „Storent“ klientams jau siūlo statybų įrangą nuomotis internetu. „Storent“ sukurtoje viso ciklo e. bekontaktėje nuomos platformoje jos klientai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau gali išsirinkti reikalingą įrangą, užsakyti ją, susiderinti pristatymo laiką ir vietą, taip pat atsiskaityt...
nuotrauka
2020-04-02 15:44
Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbus karantiną, statybų sektorius susiduria su iššūkiais – statybinių medžiagų vėlavimu, darbo jėgos iš užsienio pasitraukimu, vietinių darbuotojų saugumo užtikrinimu ir, svarbiausia, užsakymų krepšelio mažėjimu.
nuotrauka
2020-04-01 07:50
Civilizacija suteikia ne tik galimybių, bet kelia ir grėsmių, kurių viena – grunto tarša pavojingomis atliekomis. Problema dažnai sprendžiama paprastuoju būdu: užterštą gruntą išveža, naują atveža. Tačiau tai nedera su tvarumu, prieštarauja žiedinės ekonomikos principui, reikalauja papildomų sąnaudų...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...