Kadangi ES valstybėms strategijose nurodyta numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad nuo 2050-ųjų pastatų ūkyje energija būtų vartojama itin efektyviai, aukštesnė energinio naudingumo klasė pastatams tapo privaloma. Kitas žingsnis, kuris kol kas nėra numatytas kaip privalomas, yra pastatų žalumas (tvarumas). Rinkoje jau egzistuoja ir yra plačiai taikomi tvarumo vertinimo standartai. Ekspertų nuomone, tik laiko klausimas, kada pastatų tvarumo sertifikatas taps norma arba prievole.

Polipropileno fibra mažina CO₂ išmetimus ir sąnaudas

Betonas ir plienas yra plačiausiai naudojamos medžiagos statybų sektoriuje, bet jos taip pat yra ir imliausios energijos, todėl didinamas CO₂ išmetimas į atmosferą. Betonas yra antras po vandens plačiausiai naudojamas produktas pasaulyje. Šiame kontekste svarbios tampa inovacijos, kurios tampa betono armavimo priemonių alternatyva. 

„PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms. Ji rinkai siūlo šiuolaikiškus tvarius sprendimus betonavimo darbams atlikti. Statybų rinkoje sparčiai populiarėja įmonės siūlomas sprendinys betonui armuoti – tai polipropileno fibra, kuria galima pakeisti šiuo metu plačiai naudojamą plieninę fibrą ir armatūros tinklus.

„Naudojant šiuos sprendinius ir medžiagas, prisidedama prie CO₂ emisijos mažinimo, – pasakoja Andrius Karpauskas, bendrovės „PP Baltic“ vadovas. – Jeigu betoną armuotume ne įprasta plieno fibra, o naudotume polipropileno fibrą, žymiai sumažintume į aplinką išmetamą CO₂ kiekį.“

Kaip rodo dar 2007 m. Jungtinėje Karalystėje atlikti tiksliniai tyrimai, gaminant 1t plieno fibrų, išmetama kone 9 kartus didesnis CO₂ kiekis, negu gaminant tokį pat kiekį polipropileno fibrų. Dar daugiau – iš to paties kiekio suarmuojama apie 9 kartus daugiau betono, o lyginant su armatūros tinklu, šie skirtumai dar didesni. Jeigu 1 kub. m betono reikia 25 kg plieninių fibrų, tai tokiam pat betono kiekiui daugeliu atvejų užtenka 3 kg polipropileno fibrų.

Sąnaudos ir sutaupymai akivaizdūs:

su 1t plieninių fibrų suarmuosite 40 kub. m betono,

o su 1 t polipropileno fibrų galime suarmuoti net 333 kub. m betono!

Alternatyvaus armavimo sprendiniai pritaikyti daugiaaukštėje statyboje

Polipropileno fibra gali būti naudojama tiek įrengiant grindis ar pamatus, tiek gaminant įvairią gelžbetonio produkciją. Armatūros kiekį, būtiną, norint įrengti polinius, plokštuminius ar tiesinius pamatus, galima sumažinti 30–50 proc., jei naudojama polipropileno fibra. Alternatyvūs armavimo sprendiniai gali būti naudojami įvairios paskirties pastatuose – nuo individualių namų iki daugiaaukščių pastatų, įvairaus tipo sandėlių ir kitų statinių. 

Kiekviena naujovė, tuo labiau tokiame inertiškame sektoriuje kaip statyba, kelią skinasi ne taip ir paprastai, o statybininkai įtariai žiūri į naujoves, kurios griauna nusistovėjusį suvokimą apie technologijas, naudotas dešimtmečius.

Kaip pastebi A. Karpauskas, inžinieriai ir rangovai neretai įtariai vertina polipropileno fibros galimybes, kai kalbama apie didelių apkrovų perėmimą. Tačiau įgyvendinti projektai rodo, kad tai ne tik realu, bet ir ekonomiškai naudinga.

Vienas iš paskutinių projektų, kuriuose dalyvavo „PP Baltic“, buvo daugiaaukščio pastato statyba Kopenhagoje. Devynių aukštų pastato pamatų ir grindų betonui armuoti buvo panaudota polipropileno fibra „DURUS EasyFinish“. Įrengiant pamatus, polipropileno fibra pakeitė apie 35 proc. tradicinės armatūros. Šie sprendiniai užsakovui sutaupė 22 dienas darbo ir žymią dalį piniginių lėšų. Polipropileno fibra šiuo atveju buvo naudojama ir parkavimo aikštelėse, t. y. naudotas kompleksinis sprendimas.

Mažaaukščių pastatų statyboje tradicinį armavimą 100 proc. galima keisti sąnaudas mažinančia polipropileno fibra.

Polipropileno fibra atlaiko dideles apkrovas

Pavyzdžių esama ir Lietuvoje. „PP Baltic“ tiekia polipropileno fibrą „Kauno gelžbetonio“ gamyklai, šiai gaminant didelių parametrų gelžbetoninius šiukšlių konteinerius. Armatūros tinklas šiuose gaminiuose 100 proc. buvo pakeistas polipropileno fibra. Naudojant polipropileno fibrą, prieš trejetą metų Ruklos karinėje bazėje, buvo įrengti garažai. Jie buvo skirti sunkiai, 48 t, karinei technikai. Alternatyvus armavimas pasiteisino ir tinkamai tarnauja.

Naudojant polipropileno fibrą buvo įrengti garažai. Jie skirti sunkiai, 48 t, karinei technikai. PP BALTIC iliustr. 

Įrengiant automobilių aikšteles Vilniaus oro uoste, armavimo tinklas 25 tūkst. kv. m plote visiškai pakeistas į polipropileno fibrą. Statant 140 mln. Eur kainuosiančią Vakarų medienos grupės gamyklą Akmenės LEZ, visos didelių apkrovų aikštelės armuotos polipropileno fibra. Jau įrengta apie 50 tūkst. kv. m, analogiški darbai daromi ir toliau.

Projektuotojams vis dar sunku įsivaizduoti, kaip polipropileno fibrą galima naudoti pamatuose. Tačiau Kopenhagos devynaukščio statybos atvejis rodo, kad tai įmanoma ir netgi labai naudinga rangovui ir užsakovui. 

„Rangovams pateikiame kvalifikuotų specialistų atliktus skaičiavimus, parenkame betono klasę, betono sluoksnio storį, reikalingą polipropileno fibros kiekį ir kt. Polipropileno fibros panaudojimas yra pagrįstas būtinais skaičiavimais, kuriuos atlieka danų inžinerinė kompanija PPCD, o technologija apdrausta“, – sako A. Karpauskas.

Alternatyvus armavimas gali lemti ir žaliuosius sertifikatus

Klimato kaita lemia naują požiūrį į pastatus, statybines medžiagas, paslaugas, keisdama tai, kas atrodė nepakeičiama. Žaliųjų pastatų sertifikatų sistemų – LEED, BREEAM ir „Green Star“ – paklausa auga. Gausėja ir bendrovių, kurios specializuojasi žaliosiose technologijose. Žaliu laikomas toks pastatas, kuris yra ne tik estetiškas, sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, ekonomiškas, energiškai efektyvus, bet ir racionaliai vartojantis gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos, ir darantis itin mažą poveikį aplinkai. 

Su 1 t polipropileno fibros, imkim, kad ir parkavimo aikštelę,

galima suarmuoti apie 3,5 tūkst. kv. m,

o analogiškam plotui plieninės fibros reiktų beveik 10t! 

Polipropileno fibra, palyginus su tradiciniu armavimu, naudojant metalą, daro kur kas mažesnį neigiamą poveikį dėl CO₂ išmetimų. Todėl šio alternatyvaus armavimo naudojimas priartina statybą prie žaliųjų pastatų sertifikato.

„Matematika paprasta. Skaičiai rodo, kad pagaminti polipropileno fibrą – reiškia į atmosferą išmesti kur kas mažesnį kiekį anglies dvideginio. Tai viena. Su 1 t polipropileno fibros, imkim, kad ir parkavimo aikštelę, galima suarmuoti apie 3,5 tūkst. kv. m, o analogiškam plotui plieninės fibros reiktų beveik 10t! Jei keisime sprendimus ir pamatuose, kurie yra imliausi armatūros, sutaupymai bus dar didesni. Tokie sprendimai sukuria daugiau galimybių gauti žaliąjį sertifikatą“, – sako bendrovės „PP Baltic“ vadovas A. Karpauskas, akcentuodamas, kad alternatyvus armavimas, naudojant polipropileno fibrą, ne tik atliepia naujausias tendencijas, bet ir taupo laiką ir lėšas. 

Bandymai, kuriais pagrindžiamas polipropileno fibros naudojimas ir šio produkto vertės, atliekami ne tik nepriklausomose laboratorijose užsienyje, bet ir VGTU laboratorijoje.