Komplekso statybos pradėtos 2024 metų antrąjį ketvirtį ir truko 25 mėnesius. Projektą vystė NT plėtros bendrovė „Releven“, o architektūrinę koncepciją sukūrė architektų studija HEIMA.

Statybos Senamiestyje pareikalavo preciziško planavimo

Pasak „Naresta“ generalinio direktoriaus Tado Grincevičiaus, darbai istorinėje miesto dalyje pasižymėjo kitokia organizavimo specifika nei įprastuose statybos objektuose.

„Senamiestyje statybų eigą diktuoja kitose vietose kiek neįprasti aspektai: ribota statybvietė, siauros aplinkinės gatvės ir intensyvus miesto gyvenimas. Visa tai reiškė, kad medžiagų tiekimą, technikos judėjimą bei konstrukcijų montavimą turėjome planuoti pamainomis. Čia negali atsivežti daugiau medžiagų ir palikti jų kitam etapui – didžioji dalis tiekimo vyko tuomet, kai medžiagos jau buvo reikalingos darbams“, – sako T. Grincevičius.

Dėl ribotos erdvės statybvietėje teko itin tiksliai organizuoti transporto srautus ir technikos darbą. Vienu sudėtingiausių etapų tapo sunkiųjų konstrukcijų montavimas – tam buvo pasitelktas daugiau nei 400 tonų keliamosios galios mobilusis kranas. Jo atvykimas, pastatymas ir darbai buvo derinami su aplinkinių gatvių infrastruktūra bei kitais tuo metu vykusiais darbais.

„Naresta“ vizualizac.

„Turėjome įvertinti, kaip darbai paveiks aplinkinius pastatus, gatves ir kasdienę čia gyvenančių žmonių gerovę. Todėl planuodami darbus derinome ir triukšmą, transporto srautus bei statybų laiką. Istorinėje miesto dalyje pagarba aplinkai pirmiausia matuojama tuo, kaip atsakingai joje dirbi“, – teigia „Naresta“ vadovas.

Istorinėje teritorijoje – individualūs architektūriniai sprendimai

Papildomo tikslumo statybų komandai suteikė ir projekto architektūra bei kultūros paveldo teritorijos reikalavimai. Skirtinguose komplekso pastatuose įrengti įvairių tipų stogai, fasadai ir architektūrinės detalės, todėl daugelį konstrukcinių sprendimų reikėjo pritaikyti individualiai.

„Tai ne tas projektas, kuriame vieną kartą rastą sprendimą galima dešimtis kartų pakartoti. Skyrėsi pastatų aukščiai, stogai, fasadų apdaila ir architektūrinės detalės. Komandai reikėjo nuolat vertinti, kaip kiekvienas techninis sprendimas paveiks galutinį pastatų vaizdą“, – sako T. Grincevičius.

Formuojant „Sanguškų parką“ siekta atkurti istorinį teritorijos užstatymą ir išryškinti kadaise šioje vietoje buvusią Rasų gatvės ašį. Projekto architektūroje panaudoti Vilniaus senamiesčiui būdingi elementai – klinkerio ir tinkuoti fasadai, karnizai, langų apvadai bei šiltos pastelinės spalvos.

Kompleksas suskaidytas į atskirus tūrius, kad nauji pastatai natūraliai įsilietų į aplinkinį Senamiesčio užstatymą.

„Statant saugomoje miesto dalyje kokybę lemia detalės: fasado siūlės, karnizo linijos, langų apvadai ar stogo sandūros. Jos ilgainiui parodo, ar naujas pastatas pritapo prie aplinkos“, – pažymi T. Grincevičius.

Vietoje sovietinių garažų – naujas gyvenamasis kvartalas

Bendras „Sanguškų parko“ plotas siekia apie 12 tūkst. kv. m. Komplekse įrengti 57 butai, 11 poilsio paskirties bei 11 komercinių ir administracinių patalpų, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, žaliosios zonos ir gyventojų poilsiui skirtos erdvės.

Būstų plotas siekia nuo 30 iki 224 kv. metrų. Dalis apartamentų išsiskiria aukštesnėmis nei 3 metrų lubomis, o mansardiniuose butuose lubų aukštis ir panoraminiai langai vietomis siekia iki 5,5 metro.

Kartu su pastatais sutvarkyta ir aplinkinė teritorija – įrengti pėsčiųjų takai, želdiniai, apšvietimas bei miestui atvira viešoji erdvė, sujungusi A. Strazdelio ir M. Daukšos gatves.

Sanguškų istoriją menantis projektas

„Sanguškų parkas“ pavadintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sanguškų vardu. XVII amžiuje šioje miesto dalyje jie valdė rūmus ir parką. Vėliau teritorija priklausė bernardinams, Radviloms ir misionieriams.

Ilgą laiką ši vieta buvo užstatyta sovietmečiu pastatytais garažais ir sandėliais, tačiau įgyvendinus projektą ji transformuota į naują Senamiesčio kvartalą, kuriame suderinta gyvenamoji, komercinė ir viešoji infrastruktūra.