2026 m. spalio 31 d. šeštadienis, 2:15:44
Reklama  |  facebook

Klijuotos medienos inžinerija: kryptingos įmonės JŪRĖS MEDIS investicijos į technologinę pažangą leidžia vykdyti ambicingus užsakymus

2026-07-24 11:07
Šiuolaikinė tiltų inžinerija evoliucionuoja, kai ekologinio tvarumo reikalavimai susijungia su pažangiausiomis gamybos technologijomis. Vilniaus pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį statyba žymi naują etapą Lietuvos infrastruktūros istorijoje, nes tokio masto laikančiosioms konstrukcijoms pirmą kartą pasirinkta konstrukcinė klijuota mediena. Šis projektas tapo ne tik ambicingu urbanistiniu sprendimu, bet ir galingu bendrovės „Jūrės medis“ technologinių pajėgumų įrodymu.
nuotrauka
Vilniaus pėsčiųjų ir dviratininkų tilto projektas parodo, kokias galimybes šiuolaikinėje infrastruktūroje atveria inžinerinės medienos konstrukcijos, modernios gamybos technologijos ir sukaupta specialistų patirtis. Įmonės „Jūrės medis“ nuotr.


Minimos įmonės
Jūrės medis UAB,

JŪRĖS MEDIS LOGOĮmonė „Jūrės medis“ šiame objekte realizuoja sprendimus, reikalaujančius išskirtinio inžinerinio pasirengimo, o neseniai įgyvendintos investicijos į modernią CNC apdirbimo įrangą leidžia itin tiksliai apdirbti sudėtingos geometrijos ir didelių gabaritų konstrukcijas, o tai anksčiau buvo sunkiai pasiekiama medienos apdirbimo sektoriuje. Tai neabejotinai sustiprina įmonės pozicijas ne tik vietinėje, bet ir itin konkurencingose eksporto rinkose.

Skaitmeninė gamyba ir tikslumas: iššūkis beveik 40 metrų ilgio konstrukcijoms

Šiuolaikinėje medinėje statyboje takoskyra tarp projektavimo ir gamybos praktiškai išnyksta – sudėtingiems inžineriniams mazgams reikalingas glaudus skaitmeninis projektavimo ir gamybos procesų susiejimas. Šiam tiltui gamykloje iš viso gaminama net 47 unikalios pozicijos, kurias sudaro 257 mediniai elementai, o bendra gamybos apimtis siekia beveik 2 tūkst. kubinių metrų klijuotos medienos (GLULAM).

Raimondas Griškus, įmonės „Jūrės medis“ vadovas

Raimondas Griškus,
įmonės „Jūrės medis“ vadovas.
Įmonės nuotr.
 

Vienas iš gamybos požiūriu sudėtingiausių projekto aspektų – sijų ir arkų tarpusavio jungtys. Kad apatinės ir viršutinės dalies sijos susijungtų į vientisą sistemą, jungčių vietos, skylės ir išpjovos privalo būti paruošti itin tiksliai, laikantis projektinių tolerancijų. Sijos, kurių matmenys siekia net 320 x 1800 x 39500 mm bei 400 x 1400 x 39000 mm, Jūrėje, šalia Kazlų Rūdos esančioje gamykloje, gaminamos ir į Vilnių transportuojamos visiškai vientisos.

Tokį preciziškumą įmonė užsitikrino tikslingomis investicijomis į technologinį atsinaujinimą. Svarbiausiu technologiniu įrankiu tapo 2025 metais įdiegtas naujas didelio formato PBA CNC apdirbimo centras, leidžiantis itin tiksliai apdirbti ir šiame projekte naudojamas beveik 40 metrų ilgio konstrukcijas.

„Tokio sudėtingumo projektams vien modernios įrangos nepakanka – visas procesas turi būti skaitmeniniu būdu susietas nuo projektinio modelio iki konkretaus elemento apdirbimo gamykloje. Naujasis CNC apdirbimo centras leidžia mums atlikti sudėtingas išpjovas bei gręžimus gamykloje. Visgi technologijos yra tik viena proceso dalis – ne mažiau svarbi ilgametė mūsų gamybos komandos ir inžinierių patirtis dirbant su nestandartinės geometrijos, ypač didelių gabaritų klijuotos medienos konstrukcijomis“, – pabrėžia Raimondas Griškus, įmonės „Jūrės medis“ vadovas.

Logistinis valdymas ir statybos procesų sinchronizavimas realiuoju laiku

Didžiagabaričių konstrukcijų gamybos ir pristatymo procesas reikalauja itin griežto planavimo bei tikslaus logistikos grandinės valdymo. Gamyba ir pristatymas koordinuojami pagal iš anksto suderintą montavimo eiliškumą, atsižvelgiant į ribotas sandėliavimo galimybes statybvietėje. Didžiagabaričių elementų logistika miesto centre organizuojama nakties metu, pagal suderintas transportavimo sąlygas.

Šiame projekte itin svarbi skirtingų medžiagų integracija. Medinių, plieninių ir gelžbetoninių konstrukcijų sujungimo taškai reikalauja, kad gamybinės tolerancijos būtų minimalios, todėl kuo tiksliau visi atlieka savo darbą, tuo galutinis surinkimas aikštelėje tampa sklandesnis.

Papildomas dėmesys skiriamas fiziniam medienos ilgaamžiškumo užtikrinimui. Ilgalaikei apsaugai pasitelkiami konstrukciniai sprendimai: eksploatavimo metu laikančiosios konstrukcijos bus apsaugotos nuo tiesioginio atmosferos poveikio jas apskardinant bei sumontuojant fasadines dailylentes, o po konstrukcijų sumontavimo likę matomi medinių konstrukcijų paviršiai planuojami padengti specialiomis apsauginėmis dažyvėmis.

Žmogiškųjų kompetencijų augimas ir pozicija eksporto rinkose

„Jūrės medis“ daugiau nei penkiasdešimt metų gamina klijuotos medienos konstrukcijas, o didžioji dalis produkcijos realizuojama reikliose Vakarų Europos bei kitų užsienio šalių eksporto rinkose. Šis Vilniaus projektas įmonei suteikia vertingos patirties valdant tokio masto ir sudėtingumo projektų gamybą, logistiką ir tiekimo koordinavimą.

JŪRĖS MEDIS

Investicijos į modernią CNC apdirbimo įrangą įgalina itin tiksliai apdirbti sudėtingos geometrijos ir didelių gabaritų konstrukcijas. Įmonės nuotr. 
 

„Kiekvienas tokio masto projektas augina kompetencijas, tačiau šiuo atveju didžiausia patirtis yra viso proceso koordinavimas. Gaminti atskirą sudėtingą konstrukciją yra viena, o pagaminti beveik 2 tūkst. kubinių metrų individualių konstrukcijų, užtikrinti jų geometrinį tikslumą, tinkamą gamybos seką ir sinchronizuoti tiekimą su montavimo darbais ribotoje statybvietėje – jau visai kito lygio užduotis. Šis projektas dar kartą parodo, kad sudėtinguose objektuose galutinį rezultatą lemia gebėjimas tiksliai dirbti bendroje projektavimo, gamybos, logistikos ir montavimo grandinėje“, – pažymi R.Griškus.

Nors didžioji dalis įmonės gaminamų klijuotos medienos konstrukcijų realizuojama eksporto rinkose, naujasis tiltas per Nerį demonstruoja, jog Lietuvos rinka taip pat subrendo ambicingiems tvarios architektūros projektams.

JŪRĖS MEDIS

Didelio formato PBA CNC apdirbimo centras leidžia įmonei atlikti sudėtingas išpjovas bei gręžimus gamykloje. Įmonės nuotr.
 

Įmonės vadovo R.Griškaus vertinimu, šis projektas puikiai iliustruoja jau įvykusį kokybinį lūžį vietinėje rinkoje, kurioje konstrukcinės medienos pritaikymas nuosekliai auga. Neries tilto mastas ir jo vieta reprezentacinėje sostinės erdvėje specialistų bendruomenei bei visuomenei vizualiai patvirtina, kad moderni inžinerinė mediena šalyje nebėra eksperimentinė medžiaga. Pasak vadovo, tai techniškai pagrįsta ir tvari alternatyva, leidžianti sėkmingai realizuoti vis sudėtingesnius bei didesnių gabaritų infrastruktūros projektus.

Technologinė lyderystė – kelias į ateities infrastruktūrą

Vilniaus pėsčiųjų ir dviratininkų tilto projektas parodo, kokias galimybes šiuolaikinėje infrastruktūroje atveria inžinerinės medienos konstrukcijos, modernios gamybos technologijos ir sukaupta specialistų patirtis. Tokio masto ir sudėtingumo projektai patvirtina, kad klijuota mediena gali būti sėkmingai derinama su plieno ir gelžbetonio konstrukcijomis bei naudojama įgyvendinant techniškai ambicingus infrastruktūros objektus.

Įmonei „Jūrės medisi“ šis projektas yra galimybė toliau stiprinti ir pritaikyti per daugelį metų sukauptas kompetencijas, kartu prisidedant prie vis drąsesnio šiuolaikinių medinių konstrukcijų naudojimo Lietuvoje. 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2026-10-30 10:20
Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje kaupiasi kotedžai, kurių pardavimas gali užtrukti beveik trejus metus. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje būstas per metus pabrango daugiau nei 14 proc. Spalio mėnesio pirminės NT rinkos duomenys rodo didėjančius skirtumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
nuotrauka
2026-10-30 09:54
Įmonė gali sulaukti baudos už tarptautinių sankcijų pažeidimą net ir nenustačius tyčinių veiksmų? Būtent tokį teisinį klausimą teks aiškintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), į kurį dėl UAB „Vilpra“ bylos kreipėsi Regionų administracinis teismas. Ginčas kilo dėl Lietuvos muitinės bendrove...
nuotrauka
2026-10-29 08:14
Buvęs Migracijos departamento Kauno skyriaus pastatas gali tapti gyvenamuoju būstu arba studentų apgyvendinimo erdve. Turto bankas užbaigė 1,941 mln. eurų vertės sandorį – keturių aukštų administracinį pastatą Kauno centre įsigijo bendrovė „Prospekto valda“, svarstanti naujas jo panaudojimo galimybe...
nuotrauka
2026-10-28 15:31
Net dvi rusijos atakos nesustabdė Ukrainos Dnipro srityje vykusios rekonstrukcijos – čia po 13 mėnesių darbų atidarytas specializuotas reabilitacijos centras, skirtas karo metu sužeistiems kariškiams ir civiliams. Į daugiau kaip 1 700 kv. m ploto pastatą Lietuva investavo 2,5 mln. eurų.
nuotrauka
2026-10-28 09:35
Statybų užsakymų netrūks, tačiau rangovams gali pritrūkti žmonių ir pajėgumų – tokią riziką 2027–2028 m. įžvelgia „EIKA Construction“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas. Bendrovė jau yra pasirašiusi kitų metų sutarčių už 40 mln. eurų ir toliau plečia darbų portfelį, tačiau konkurenciją rin...
nuotrauka
2026-10-26 06:10
Greitesnis montavimas, tikslus klijų dozavimas ir patikimas izoliacinių plokščių tvirtinimas – pagrindiniai reikalavimai šiuolaikiniams stogų šiltinimo darbams. „Soudal“ produktų linijoje šiuos poreikius papildo naujasis „Soudatherm Roof 250“, skirtas mažesnės apimties projektams, ir didesniems obje...
nuotrauka
2026-10-25 08:26
Ar statyboms reikalingą medieną būtų galima gaminti iš kviečių šiaudų, kanapių ir medienos atliekų, mažinant pirminių žaliavų poreikį? VILNIUS TECH mokslininkai kuria dirbtinę medieną, iš kurios ateityje būtų galima gaminti statybinius elementus, plokštes ir kitas konstrukcijas. Technologija jau pas...
nuotrauka
2026-10-23 09:10
Vilniuje už daugiau nei 15 mln. eurų pastatytas naujas psichikos sveikatos gydymo korpusas, kuriame svarbus ne tik pacientų saugumas, bet ir pati aplinka: nuo specialaus apšvietimo bei akustinių sprendimų iki erdvių, padedančių atkurti kasdienio gyvenimo įgūdžius. Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto pa...
nuotrauka
2026-10-22 15:16
Kauno Aleksotas sparčiai keičia veidą, o kartu auga ir jame vystomas gyvenamasis projektas „Matau Kauną“ – tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda jau penktojo projekto namo statybas, o tolesniuose etapuose teritorija bus vystoma kuriant skirtingo charakterio kvartalus. Plėtrą lydi ir a...
nuotrauka
2026-10-22 14:44
Vilnius sukuria didžiąją dalį Lietuvos aukštesnės pridėtinės vertės sektorių vertės, tačiau regionuose jau ryškėja pramonės ir inžinerijos kryptys, galinčios tapti naujais ekonomikos augimo varikliais. Inovacijų agentūros analizė atskleidė 44 susiformavusias ir 39 besiformuojančias verslo nišas – nu...
nuotrauka
2026-10-22 08:12
Pastato skaitmeniniame modelyje gali būti langai, fasado plokštės ir kiti konstrukciniai elementai, tačiau informacijos, reikalingos jų poveikiui klimatui įvertinti ar pakartotiniam panaudojimui, gali trūkti. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė prototipą, padedantį nustatyti tokias...
nuotrauka
2026-10-22 06:10
Vilniaus inovacijų pramonės parke (VCIIP) pradėta beveik 4,6 tūkst. kv. m ploto maisto papildų gamyklos statyba. Dviejų aukštų pastate bus įrengta ir tyrimų laboratorija, o projektą planuojama užbaigti 2027 metų pabaigoje.
nuotrauka
2026-10-22 06:06
Vilniaus daugiafunkciame komplekse tikslinami Nacionalinio stadiono, sporto centro, darželio ir kultūros bei ugdymo centro sprendiniai. Vilniaus miesto taryba pritarė koncesijos sutarties pakeitimams, kurie, savivaldybės teigimu, leis geriau pritaikyti infrastruktūrą naudotojų poreikiams, tačiau nek...
nuotrauka
2026-10-19 15:39
Vilniaus universitetas (VU) nutraukė 32,8 mln. eurų vertės naujojo Chemijos ir geomokslų fakulteto pastato statybos rangos sutartį su UAB „Veikmės statyba“. Saulėtekio mokslo slėnyje darbai faktiškai sustojo, o universitetas dėl nustatytų pažeidimų ketina pasinaudoti rangovo pateiktu sutarties įvykd...
nuotrauka
2026-10-19 15:29
Vilniaus verslo komplekse „3Burės“ per artimiausius metus numatoma naujų pokyčių: bus įrengta terasa su sporto aikštele ir padelio kortais, atnaujinami liftai bei kita infrastruktūra. Į komplekso modernizavimą ir tvarumo sprendimus per pastaruosius dvejus metus bei artimiausiu laikotarpiu iš viso pl...
nuotrauka
2026-10-19 09:10
Vilniaus Viršuliškių rajone per mažiau nei metus vietoj nugriauto prekybos centro iškilo naujojo „Mada“ pastato konstrukcijos. Spalio 16 d. virš statinio iškeltas simbolinis vainikas žymi pagrindinių konstrukcijų įrengimo pabaigą ir perėjimą prie fasado, stogo bei vidaus inžinerinių sistemų montavim...
nuotrauka
2026-10-19 08:18
Kauno Dainavos mikrorajone buvusio „Gintaro“ stadiono teritorija po daugelio metų laukimo įgijo naują paskirtį. Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras šiandien, spalio 19 d., atidaro atnaujintą sporto kompleksą, į kurį iki šiol investuota 2,6 mln. eurų. Tačiau tai dar ne galutinis projekto...
nuotrauka
2026-10-19 07:00
Septynios valstybės įstaigos dabar veikia viename atnaujintame Turto banko administraciniame pastate Druskininkuose, o anksčiau naudotas 846 kv. m pastatas atlaisvintas ir ateityje bus siūlomas rinkai. Projektui skirta 192 tūkst. eurų – siekta pagerinti darbo sąlygas ir efektyviau naudoti valstybės ...
nuotrauka
2026-10-19 06:51
Techniškai geros būklės pastatus Lietuvoje kartais tenka griauti ne dėl jų būklės, o dėl statybos reikalavimų, kurių neįmanoma įgyvendinti neproporcingai nepertvarkius esamų konstrukcijų. Projektuotojai atkreipia dėmesį: lankstesnis reguliavimas galėtų padėti išsaugoti daugiau pastatų ir mažinti sta...
nuotrauka
2026-10-15 09:07
Vilniuje kylantys Nacionalinis stadionas ir Nacionalinė koncertų salė-Tautos namai artėja prie svarbių statybos etapų: stadione ruošiamasi montuoti stogą, o koncertų salės konstrukcijas planuojama užbaigti dar šiemet. Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės vadovai sutarė dėl bendros tolesnio pr...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas