2021 rugsėjo 26 d. sekmadienis, 19:06
Reklama  |  facebook

Biržuose gelžbetonį gamino „šeimyninė“ gamykla – joje dirbo sutuoktiniai, tėvai ir vaikai, broliai ir seserys

Antanas Kęstutis PAULAUSKAS      2014-12-04 17:58
Šioje publikacijoje gausu vardų, pavardžių ir datų. Jas paprasta parašyti, kai yra į ką pasižiūrėti. Publikacijos autorius Antanas Kęstutis Paulauskas tokios prabangos neturėjo. Archyvas, iš kurio buvo galima atgaminti istoriją, sudegė. A.K. Paulauskas, 26-erius metus dirbęs Biržų gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos direktoriumi, aplankė daugelį savo buvusių darbuotojų, kolegų, kad užfiksuotų tai, ką dabar jau galima vadinti gelžbetonio istorija.
nuotrauka
Biržų gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos istoriją saugo senos nuotraukos ir joje dirbę žmonės. Formavimo cecho darbuotojai apie 1980 m. Antroje eilėje viduryje – jų vadovė – Bronislava Briedytė, antras iš dešinės – gamyklos vyriausiasis inžinierius Vytautas Venslovas. Autoriaus archyvo nuotr.


Minimos įmonės
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Kauno gelžbetonis, AB
MILSA įmonių grupė, UAB
Pradžia. Vakarai – mokslams, dienos – betonui

Gimiau 1942 m. spalio 12 d. Biržų rajone, Daniūnų kaime. 1961 metais baigiau Pabiržės vidurinę mokyklą (Biržų r.). Tais pačiais metais įstojau į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą (dabar Kauno technologijos universitetas). Pasirinkau betono gelžbetonio gamybos technologijos specialybę.

Pirmus trejus studijų semestrus mokėmės ir dirbome gamykloje. Mūsų grupė buvo išsiųsta į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą. Vakarais – paskaitos, o dienomis dirbau betonuotoju Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje nr. 1.

Tai buvo pirmos praktinės žinios apie betono ir gelžbetonio gamybos technologiją. Tolesnės studijos vyko Kaune. Vadinamąją priešdiplominę praktiką atlikau Gargždų statybinių medžiagų kombinate. Diplominio darbo tema buvo „Dujų silikato gamybos cechas Gargždų statybinių medžiagų kombinate“. 1966 metų gruodžio mėnesį apgyniau diplominį darbą ir įgijau inžinieriaus statybininko-technologo kvalifikaciją.

Specialisto darbo pradžia – Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje


Po instituto baigimo 1966 metais gavau paskyrimą į Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą nr. 4 (priklausė Kauno statybos trestui nr. 1). Dirbau įvairiose pareigose: armatūros cecho meistru, TKS ir laboratorijos viršininku, formavimo cecho viršininku (1967-1970 m.), vyriausiuoju technologu (1972–1973).

Nuo 1970 metų dirbau technologų grupės vadovu Kaimo statybos organizavimo ir technologijos tresto (tuometinė Kaimo statybos ministerija) naujos technikos įdiegimo skyriuje. Mūsų skyriaus projektavo technologines betono ir gelžbetonio gamybos linijas ir teikė techninę pagalbą Kaimo statybos ministerijai pavaldžioms gelžbetonio konstrukcijų įmonėms Vievyje, Ukmergėje, Telšiuose, Varėnoje, Kapsuke (dabar Marijampolė) bei gamybinių įmonių kombinatams Utenoje ir Šeduvoje.

1973 metais Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą nr. 4 prijungus prie Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos nr. 1, pastarojoje dirbau techninio-konstrukcinio skyriaus viršininko pavaduotoju, viršininku. Paminėtini svarbesni darbai buvo: suprojektavome ir pastatėme naują užpildų sandėlį, rekonstravome gamyklos katilinę, paruošėme užduotį naujos formavimo angos projektavimui ir gatavos produkcijos sandėlio statybai.

Statybininkai reikalavo aukštesnės prekinio betono ir gelžbetoninių gaminių kokybės

1977 metais buvau paskirtas Biržų gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos direktoriumi. Gamykla buvo pavaldi tuometiniam Panevėžio teritoriniam statybos trestui (Kaimo statybos ministerija). Čia panaudojau anksčiau sukauptą darbo patirtį tam, kad padidinčiau Biržų GKG gamybos pajėgumus ir įdiegčiau naujas gamybos technologijas. Tuo metu gamykloje veikė du cechai: formavimo ir armatūros, betono mazgas, lentpjūvė, stalių dirbtuvės ir smėlio-žvyro karjeras. Formavimo ceche buvo gaminami gelžbetoniniai gaminiai: tokie, kaip šiluminių trasų elementai, visų rūšių sąramos, vartų elementai, įvairios kolonos, laiptų elementai, briaunuotos denginio plokštės, pamatų blokai ir kiti gaminiai pagal statybininkų užsakymus. Per metus buvo pagaminama maždaug 400 pavadinimų betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų.

Betono mazge gamintas technologinis betonas, skirtas betono ir gelžbetonio gaminių gamybai, prekinis betonas, kalkinis skiedinys. Armatūros ceche buvo gaminama technologinė ir prekinė armatūra, lentpjūvėje − pjauta miško mediena. Produkcija buvo gaminama ir realizuojama Panevėžio teritoriniam statybos trestui pavaldžioms KMK (kilnojamoji mechanizuota kolona) pagal Panevėžio GTKV (gamybinio technologinio komplektavimo valdyba) sudarytus grafikus.

Gamyklos betono mazgas buvo mažo pajėgumo, be jokios mechanizacijos dozatorių užpildų ir vandens dozavimui. Užpildams buvo naudojamas karjerinis nesijotas smėlio-žvyro mišinys be jokio apdirbimo. Betoniniai ir gelžbetoniniai gaminiai gaminti poligone medinėse formose, betonas tankintas giluminiais vibratoriais, armatūros tinklai rišti vielutėmis rankomis, armatūros karkasai virinti elektros lanku, pagaminta produkcija į automašinas krauta autokrautuvais. Statybininkai reikšdavo daug pretenzijų  dėl prekinio betono ir gelžbetoninių gaminių kokybės.

Gamykla buvo rekonstruota

1977-1978 metais Kaimo statybos ministerija skyrė lėšų gamyklos rekonstrukcijai. Pagal paruoštą rekonstrukcijos projektą buvo pastatytas betono mišinių užpildų sandėlis su smėlio-žvyro sijojimo mazgu (0-20 mm smėlio-žvyro mišinio frakcijai gaminti), naujos formavimo cecho, gatavos produkcijos sandėlio, armatūros gamybos angos, pastatyta nauja katilinė, įrengtos naujos buitinės patalpos. Betono mazge buvo sumontuotos trys naujos betono maišyklės ir viena statybinio skiedinio maišyklė, sumontuota medžiagų dozavimo įranga. Formavimo ceche sumontuotos dvi vibroaikštelės su betono klotuvais, du 10 tonų kėlimo galios tiltiniai kranai. Produkcija į gatavos produkcijos sandėlį buvo išvežama savaeigiais vežimėliais ir pakraunama į automašinas tiltiniais kranais, o ne autokrautuvu.

Armatūros ceche buvo sumontuoti reikiami įrengimai, leidžiantys kokybiškai atlikti armatūros suvirinimo darbus. Betono kokybės kontrolės laboratorija aprūpinta reikiama technine įranga ir prietaisais. Visa tai pagerino gaminamos produkcijos kokybę.

Išaugus vienbučių namų poreikiui Lietuvos kaime, 1980 m. Biržų GKG buvo suprojektuota ir pastatyta dar viena formavimo cecho anga, antras gatavos produkcijos sandėlis ir keturi silosai cementui laikyti. Formavimo ceche buvo sumontuotos dvi technologinės linijos vienbučio namo statybai reikalingiems gelžbetoniniams elementams gaminti − rūsio sieninėms plokštėms su perdanga, trisluoksnėms (apšiltintoms polistireno putplasčiu), padidinto išbaigtumo (sudėti įstiklinti langai, durys) išorinių sienų plokštėms ir perdangoms. Be to, buvo gaminamos sieninės plokštės iš keramzitbetonio, skirtos gyvulininkystės pastatų statybai. Šioje angoje gaminių formavimo darbai buvo mechanizuoti: betonas ir keramzitbetonis iš betono mazgo į cechą buvo tiekimas juostiniu konvejeriu į betono klotuvus, iš klotuvų – į formas; gaminių paviršius mechanizuotai užlyginamas.

Per pamainą buvo pagaminamas gaminių komplektas, reikalingas vienam vienbučiam namui sumontuoti objekte.

Valstybinė gamykla tapo UAB „Biržų gelžbetonis“

1994 metais privatizavus Biržų valstybinę gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą, buvo įkurta uždaroji akcinė bendrovė „Biržų gelžbetonis“ . Įmonės pagrindinė produkcija (serijinė gamyba) buvo tik prekinis betonas, sąramos, žiedai ir dangčiai kanalizacijos šuliniams. Kiti gaminiai, tarp jų ir vienbučių gyvenamųjų namų elementai, buvo gaminami pagal individualius užsakymus ir realizuojami ne tik vietinėje rinkoje, bet eksportuojami į Kaliningrado sritį ir Baltarusiją.

2003 metais išvykau į Kauną ir įsidarbinau UAB „Milsa“ statybos inžinieriumi. UAB „Milsa“ yra Statybos industrijos asociacijos narys. Jos generaliniam direktoriui Danieliui Makulavičiui kilo idėja gaminti betonines trinkeles, kadangi jų paklausa rinkoje vis didėjo. Man kartu su UAB „Milsa“ dirbusiu statybos vadybininku Linu Lelešiumi buvo pavesta UAB „Granitas“ teritorijoje organizuoti ir pastatyti naują betono mazgą ir betoninių trinkelių gamybos cechą.

2004 metais buvau perkeltas į UAB „Granitas“ techninio direktoriaus pavaduotojo statybai pareigas.

2005 metais pastačius visiškai kompiuterizuotą (visą betono gamybos procesą valdė vienas operatorius) betono mazgą, vėliau ir betoninių trinkelių cechą, dirbau to cecho viršininku, po to – UAB „Granitas“ vadybininku.

Po 44 „gelžbetoninių“ metų atėjo laikas sau

2010 metais, 44 metus atidirbęs betono ir gelžbetonio pramonėje, nutraukiau darbinę veiklą.

Nuotraukoje – teksto autorius 2016 m. kovą

Šiuo metu gyvenu Biržuose, užsiimu visuomenine veikla, esu „Biržėnų“ asociacijos narys, priklausau Pagyvenusių žmonių asociacijos Biržų skyriui, dalyvauju asociacijos „Šalpusnis“ veikloje.

Kartu su bendraminčiais sportuojame, vykstame į sveikatingumo kompleksus Panevėžyje, Pasvalyje. Vykstame į įvairias keliones po Lietuvą, užsienio šalis.

Laisvalaikiu sprendžiu kryžiažodžius, skaitau knygas, su žmona keliauju po Lietuvą, įspūdžius įamžinu fotografijose.

Esu sodininkas-mėgėjas, turiu nemažą sodą, todėl dalyvauju įvairiuose seminaruose bei kursuose (Žemės ūkio universitete) sodybų tvarkymo, medžių priežiūros ir genėjimo klausimais.

Biržų gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos istorija ir žmonės 

ISTORIJA

Biržų gelžbetoninių konstrukcijų gamykla buvo įkurta 1966 m. sausio 22 d. Panevėžio statybos tresto gamybinių įmonių kombinato Biržų cecho bazėje (Basanavičiaus g. 46, Biržai) ir priklausė Biržų kilnojamajai mechanizuotai kolonai (KMK).

LTSR kaimo statybos ministro 1966 m. gruodžio 26 d. įsakymu nr. 573 ji atskiriama nuo Biržų KMK ir tampa tiesiogiai pavaldi LTSR kaimo statybos ministerijai. Nuo 1969 m. vasario 7 d. LTSR kaimo statybos ministro įsakymu nr. 52 priklausė LTSR kaimo statybos ministerijos Panevėžio teritoriniam statybos trestui.

Vykdant Lietuvos KP CK ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1985 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir 1985 m. gruodžio 30 d. nutarimą, Lietuvos TSR valstybinio agropramoninio komiteto Respublikinio statybos susivienijimo prezidiumas 1986 m. sausio 17 d. Biržų gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą perdavė Respublikinio statybos susivienijimo Pramonės valdybai.

2004 m. gegužės 25 d. UAB „Biržų gelžbetonis“ nutraukė savo veiklą.

Darbuotojai

Pirmasis gamyklos direktorius buvo Kostas Frankas (nuotraukoje), gimęs 1919 m. vasario 19 d. Dirbo nuo 1966 m. vasario 22 d. iki 1969 m. kovo 7 d. Buvęs nepriklausomos Lietuvos karininkas, pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados, vykusios 1938 m., dalyvis ir prizininkas. Mirė 1996 metais, palaidotas Biržuose. Jonas Apinys direktoriumi dirbo 1969–1977 m. Mirė 2007 m., palaidotas Biržuose.

Antanas Kęstutis Paulauskas gamyklos direktoriumi dirbo 1977–2003 m., Regina Šaknienė – 2003–2004 m.

Bronius Einoris vyriausiuoju inžinieriumi dirbo 1966-1972 m. Miręs, palaidotas Biržuose.

Vytautas Venslovas dirbo 1972-1986 m. Jis gimęs 1944 metais Pasvalio r. Manikūnų kaime. Baigė Pasvalio Petro Vileišio vidurinę mokyklą ir 1963 metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. Baigęs įgijo inžinieriaus statybininko-technologo kvalifikaciją ir buvo paskirtas į Biržų GKG. Ėjo vyresniojo inžinieriaus, techninės kontrolės skyriaus viršininko pareigas. 1972 metais paskirtas gamyklos vyriausiuoju inžinieriumi. Nuo 1986 metų dirbo gamybinio-techninio skyriaus viršininku. Nuo 1987 iki 1999 metų buvo vyriausiasis technologas. Nuo 1999 metų verčiasi individualia veikla – tautodailininkas.

Eugenijus Rauduvė dirbo 1986–1993 m. Jis yra gimęs 1958 m. rugsėjo 9 d. Komi ATSR, Intos mieste. 1975 metais baigė Intos 6-tąją vidurinę mokyklą. Grįžęs į Lietuvą 1976 metais įstojo į Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakulteto vakarinį skyrių. Besimokydamas dirbo projektuotoju techninės estetikos institute. 1982 metais baigė Vilniaus inžinierinį statybos institutą, įsigijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus statybininko kvalifikaciją ir grįžo į Biržus. Įsidarbino statybos meistru Biržų tarpkolūkinėje statybos organizacijoje. 1986 metais paskirtas Biržų GKG vyriausiuoju inžinieriumi. 1993 metais išėjo iš darbo gamykloje ir įkūrė individualią įmonę, užsiimančią pastatų projektavimu, teikiančią konsultacijas ir vykdančią statybų techninę priežiūrą.

1970 m. nuotraukoje pirmoje eilėje sėdi (iš kairės į dešinę): smėlio-žvyro karjero meistrė Alė Daugienė, laborantė Stanislava Gajauskienė, kadrų inspektorė Irena Šernienė, vyr. buhalterė Anelė Kablienė, armatūros paruošimo cecho brigadininkė Birutė Kairienė, antroje eilėje stovi iš kairės į dešinę: direktorius Jonas Apinys, lentpjūvės brigadininkas Vytautas Petrauskas, lentpjūvės meistras Petras Dagys, tiekėjas Vincas Jakūbonis, energetikas Jonas Čygas, trečioje eilėje stovi iš kairės į dešinę: stalių cecho brigadininkas Juozas Calka, gelžbetonio cecho meistras Jonas Kiseliūnas, elektrikas Kostas Margenis, vairuotojas Algis Astrauskas.

 

1979 m. nuotraukoje betono paruošimo cecho darbuotojai. Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: cecho meistrė Albina Sarapienė, brigadininkė Marijona Distergoft, pagalbinės darbininkės Dalia Kubilevičienė, Stasė Trainienė, maišyklės mašinistas Jonas Čiubalis. Antroje eilėje iš kairės į dešinę: pagalbinės darbininkės Genė Krištopavičienė, Danutė Stankevičienė, Janina Straževičienė, Antanina Letulienė, buldozerininkas Vilius Čyžas.

1980 m. nuotraukoje gamyklos inžinerinis-techninis personalas ir tarnautojai. Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę sėdi smėlio-žvyro karjero meistrė Albina Sarapienė, TKS viršininkė Bronislava Briedytė, direktorius Antanas Kęstutis Paulauskas, kadrų inspektorė Irena Šernienė, formavimo cecho meistrė Stanislava Gajauskienė, antroje eilėje iš kairės į dešinę stovi laboratorijos viršininkė Zita Varanauskaitė, armatūros cecho meistrė Regina Šaknienė, buhalterė Bronė Andrijauskienė, vyr. buhalterė Anelė Kablienė, buhalterė Aldona Ilgutienė, centrinio sandėlio vedėja Rita Karitonienė, laborantė Nijolė Klepeckienė, gamybos-techninio skyriaus inžinierė Zita Kalaušienė, normuotoja Nijolė Karašienė, trečioje eilėje iš kairės į dešinę stovi vyr. energetikas Arminas Burbulis, gamybos-techninio skyriaus viršininkas Edmundas Lapukas, vyr. inžinierius Vytautas Venslovas, lentpjūvės meistras Petras Dagys, betono paruošimo cecho meistras Gintautas Kalaušis.

Jaunoji karta

Didelį indėlį į gamyklos plėtrą įdėjo jauni specialistai, pagal paskyrimą atvykę į Biržų GKG. Dauguma buvo baigę Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas) ir įgiję surenkamojo gelžbetonio gamybos technologo kvalifikaciją.

Pirmoji 1967 metais atvyko Bronė Valintėlytė (KPI). Ji buvo paskirta gelžbetonio cecho meistre. Tai buvo darbšti, pareiginga darbuotoja. 1975 m. dėl ligos turėjo palikti mėgiamą darbą. Mirė 1990 metais, palaidota Kupreliškio kaimo kapinėse Biržų rajone.

1968-1999 m. – Vytautas Venslovas (KPI).
1978-1996 m. – Bronislava Briedytė (KPI). Dirbo įvairiose pareigose: formavimo cecho meistre, techninės kontrolės viršininke, gamybos skyriaus viršininke.
1978-1980 m. – Zita Varanauskaitė (KPI), laboratorijos viršininkė.
1980-1994 m. – Zita Navickaitė (KPI), gamybos-techninio skyriaus inžinierė, TKS viršininkė, gelžbetonio cecho viršininkė.
1980-1994 m. – Gintautas Kalaušis (Kauno politechnikumas), betono paruošimo cecho meistras.
1981-1997 m. – Aldona Teniauskaitė (VISI), darbo saugos organizatorė.
1981-2004 m. – Regina Endziulaitytė (KPI), dirbo laboratorijos viršininke, TKS viršininke.
1983-1992 m. – Nijolė Vaitiekūnienė (KPI), gamybos- techninio skyriaus inžinierė.
1987-1993 m. – Daiva Beliakaitė (VISI statybos ekonomika), ekonomistė, prekių žinovė.
1988-1992 m. – Daiva Prunskaitė (KPI), laboratorijos viršininkė.

„Šeimyninė“ gamykla

Biržų GKG galima pavadinti šeimynine gamykla, nes joje dirbo tėvai, vaikai, broliai ir seserys, sutuoktiniai. Nuo 1966 iki 2004 metų gamykloje įvairiose pareigose dirbo virš 20 šeimų. Tai Marijona Distergoft (virš 30 m.) ir jos vyras Raingold; Stanislava Gajauskienė (virš 30 m.) ir jos vyras Ramutis Petras; Genė Krištopavičienė (25 m.) ir jos sesuo Danutė; Elzė Povilionienė (virš 20 m.) ir jos sūnus Kazys (virš 20 m.); Antanina Letulienė (virš 20 m.) ir jos vyras Jonas (virš 15 m.); Nijolė Kiseliūnaitė-Karašienė (dirbo 20 m.), jos broliai Algis (15 m.) ir Vytautas bei jų pusbrolis Jonas ir jo žmona Aleksandra, Vytauto sūnus Aidas; Petras Rostokas (virš 20 m.) ir jo žmona Ermina; Birutė Kairienė (virš 15 m.) ir jos vyras Bronius; Petras Šepetys (virš 15 m.) ir jo žmona Nijolė (virš 15 m); Albertas Sankauskas (virš 15 m.) ir jo žmona Katrė (virš 15 m.) bei žentas Aleksas Frankas; Jonas Čiubalis (virš 15 m.) ir jo žmona Bronė (virš 15 m.); Zita Navickaitė-Kalaušienė (15 m.) ir jos vyras Gintautas; Danutė Stankevičienė (virš 15 m.) ir jos vyras Voldemaras; Petras Balčiūnas (virš 15 m.) ir jo žmona Julija; Jonas Maskoliūnas (virš 15 m.), jo sūnus Sigitas ir jo žmona Danguolė bei jos patėvis Vilius Čyžas; Albina Sarapienė ir jos brolis Algis Viržintas; Nijolė Klepeckienė, jos sūnūs Virginijus bei Raimondas bei jos brolis Alfredas Vaidyla; Stasys Paštuolis ir jo žmona Regina; Romas Šimas ir jo žmona Otilija; Bronius Einoris ir jo žmona Elena; Kazys Baronas ir jo žmona Birutė (Kazys Baronas šiuo metu vadovauja Biržų „Kaziuko kaimo kapelai“); Boleslovas Kvedaras ir jo žmona Alfonsa bei sūnus Stanislovas ir jo žmona Rita; broliai Saulius ir Almantas Veceliai ir Sauliaus žmona Daiva; Leonas Minkėnas ir jo žmona; Stasys Frankas ir jo žmona Olga; broliai Algis ir Gerardas Kuginiai. 

Be jų daugiau nei 15 metų gamykloje dirbo betono paruošimo darbininkė Janina Straževčienė, betonuotojas Janis Bernans, kranininkai Jonas Kurkauskas ir Danutė Jukonienė, armatūros suvirintojai Ana Baltušis, Sigita Matuzevičienė, lentpjūvės meistras Petras Dagys, darbininkai Stepas Pakalnis, šaltkalvis-suvirintojas Pavel Borodulko. Daugiau nei 20 metų dirbo armatūros cecho meistrė Regina Šaknienė, gaterio mašinistas Vytautas Petrauskas. Daugiau nei 30 metų dirbo ekonomistė Kutrienė, elektrikas Jonas Čygas.

Vietoje buvusios UAB „Biržų gelžbetonis“ įsikūrė įvairios firmos, kurios užsiima įvairia komercine veikla: automobilių remontu, antrinių žaliavų supirkimu, prekyba suskystintomis dujomis, sandėliavimo paslaugomis. 

Autoriaus archyvo nuotraukos

Statybunaujienos.lt




Asmenybės

nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės