Komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatė Viktorija Dubovskienė, kuri paaiškina, kada teismas gali priteisti būsimos žalos atlyginimą ir ką svarbiausia įrodyti, kad jūsų interesai neliktų neapginti.

Teismas gali įvertinti ne tik jau patirtą, bet ir būsimą žalą

Pasak teisininkės, tokioje situacijoje kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų.

Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti Jūsų interesai, jeigu turtinė padėtis nėra gera ir lėšų reikia nedelsiant.

Advokatė Viktorija Dubovskienė paaiškina, kad tokiais atvejais teismas gali įvertinti ne tik jau patirtą, bet ir būsimą žalą. Jei yra pakankamai pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras, teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką kitaip užtikrinti žalos atlyginimą. Tiek pagal Civilinį kodeksą, tiek pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl būsimos žalos, taikomas realaus tikėtinumo kriterijus – tai reiškia, kad žalos atsiradimas turi būti labai tikėtinas.

„Svarbiausia, kad būsimos išlaidos būtų būtinos žalos (pavyzdžiui, darbų defektų) pašalinimui", – pabrėžia teisininkė. Būsimos žalos vertinimas taikomas tada, kai nuostoliai dar nėra atsiradę, bet jų galima tikėtis, arba kai žalos dydžio apskaičiavimas gali užtrukti. Tokiais atvejais svarbu įrodyti, kad žala tikrai atsiras. Dažnai tai daroma remiantis specialistų skaičiavimais ar modeliais, kurie leidžia prognozuoti galimą nuostolių dydį.

Tuo tarpu, jei prašoma atlyginti jau patirtą žalą, būtina aiškiai įrodyti, kad nuostoliai jau atsirado ir yra tiksliai apskaičiuojami. Tačiau vien to nepakanka – tiek prašant atlyginti būsimą, tiek jau atsiradusią žalą, reikia pagrįsti ir žalos dydį: įrodyti, kad visos nurodomos išlaidos buvo (ar bus) būtinos ir pagrįstos.

„Toks aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinė atsakomybė nėra skirta nubausti – ji skirta kompensuoti. Todėl žala atlyginama tiek, kiek reikia, kad žmogus būtų grąžintas į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta", – paaiškina V. Dubovskienė, remdamasi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbiausia – teisingas žalos atlyginimas. Tai reiškia, kad sprendžiant ginčus turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Jei priteisiama mažiau nei reali žala – nukentėjusiojo teisės lieka iš dalies neapgintos. Jei priteisiama daugiau – nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. Abiem atvejais pažeidžiamas teisingumo principas.

Būtina pagrįsti žalos realumą ir neišvengiamumą

Jeigu dar nesate faktiškai patyrę visų išlaidų, reikalingų rangovo darbų trūkumams pašalinti, tai dar nereiškia, kad neturite teisės reikalauti šių būsimų išlaidų atlyginimo. Svarbu, kad šios išlaidos būtų būtinos, neišvengiamos, realiai tikėtinos ir lengvai pagrindžiamos, pavyzdžiui, remiantis specialistų vertinimais ar rinkos kainomis.

Tačiau, kaip pažymi advokatė V. Dubovskienė, neužtenka vien to, kad pasirašėte rangos sutartį ar jau darote tam tikrus mokėjimus. Norint, kad teismas priteistų būsimą žalą, būtina pagrįsti tiek pačios žalos realumą (kad ji neišvengiama), tiek defektų šalinimo išlaidų būtinumą ir atitikimą rinkos kainoms.

Pavyzdžiui, jei nurodytų būsimų išlaidų suma yra daugiau nei tris kartus didesnė nei specialistų apskaičiuota remonto vertė, teismas gali manyti, kad nurodyta suma neatitinka tikrosios rinkos situacijos. Taip pat, jei planuojamos išlaidos yra susijusios su visiškai kitokiais nei pradiniai sprendiniais ar jų įgyvendinimu, jos gali būti nepriteistos kaip nesusijusios su esminiais darbų defektais.

Todėl prieš kreipiantis į teismą svarbu įvertinti, ar reikalaujamos kompensuoti išlaidos tikrai yra būtinos ir pagrįstos, ir ar jos tiesiogiai susijusios su darbų trūkumais, o ne papildomais ar iš esmės naujais darbais.