2024 liepos 25 d. ketvirtadienis, 6:55
Reklama  |  facebook

Česlovas Daugėla: sunkumai verčia dirbti efektyviau

2016-06-03 07:20
„Esu alytiškis. Mūsų, tikrų dzūkų, jau nedaug ir beliko, o savo šaknis reikia žinoti ir jų jokiu būdu nepamiršti. Praradus savo šaknis, prarandi viską“, – įsitikinęs statybos įmonės „Kortas“ įkūrėjas Česlovas Daugėla.
nuotrauka
Česlovas Daugėla, kaip verslininkas ir kaip buvęs miesto meras, pastebi, kad tiek Alytui, tiek kitiems anksčiau veržliai augusiems miestams, regionams, kurie didžiavosi verslo ir pramonės plėtra, šiuo metu itin stinga sumanaus vadovavimo. Č. Daugėlos albumo nuotr.


Minimos įmonės
Kortas, UAB

Jo įkurta įmonė stato, remontuoja bei rekonstruoja šiuolaikinius, įvairios paskirties pastatus visoje Lietuvoje. „Korto“ įgyvendintų statybos projektų sąraše – „Eglės“ sanatorijos statyba Birštone, Alytaus sporto arena, Alytaus stadionas, Pieno tyrimų centras Kaune, muitinių terminalai, kultūros centrai, stadionai, prekybos centrai. „Kortas“ įgyvendino ir vieną iš įdomiausių, net ketverius metus trukusį projektą – rekonstravo Lietuvos jūrų muziejų delfinariumą. Projektas buvo išskirtinis dėl didelio jūros vandens tūrio, ultravioletinių spindulių poveikiui atsparios dangos, didelių matmenų iliuminatorių ir sienučių iš akrilo plokščių, vidaus ir išorės baseinų, skirtų delfinų gyvenimui ir pasirodymams. Per 24-erius veiklos metus įmonė įgyvendino daug projektų ne tik Alytuje, bet ir Kaune, Vilniuje, Švenčionyse, Varėnoje, Druskininkuose, Zarasuose, Panevėžyje, pajūrio regione.

Alytaus miesto dumblo apdorojimo įrenginių statyba. 

Nors daugiausiai teko darbuotis savame krašte, buvo laikas, kai Č. Daugėla labai rimtai svarstė gautą pasiūlymą išvykti dirbti svetur. „1991-ųjų pabaigoje turėjau galimybę išvykti dirbti į Pietų Afrikos Respubliką. Tai buvo puikus darbo pasiūlymas, bet nesiryžau, norėjau dirbti Lietuvoje“, – šyptelėjo pašnekovas.

Norėjo statyti miestus

Švendubrės sezoninio upių pasienio kontrolės punkto statybos darbai – Nemuno kelias 76, Lipliūnų k., Leipalingio sen., Druskininkų sav.

„Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabartinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas) baigiau miestų statybos studijas. Esu inžinierius-statybininkas. Vėliau, 2003 m., tame pačiame fakultete baigiau magistrantūros studijas“, – pasakojo Č. Daugėla.

Nuspręsti, ką studijuoti, anuomet vos mokyklą baigusiam jaunuoliui nebuvo sunku, mat sparčiai augančiame Alytuje akiai buvo itin mielas kylančių naujų pastatų, rajonų vaizdas.

„Mane nuo vaikystės žavėjo statybos. Tėtis nusivesdavo pažiūrėti, kaip Alytuje statomas tiltas. Pamenu, vietinės mokyklos statybos atrodė labai įdomus procesas, tad ir specialybę pasirinkau neabejodamas“, – teigė pašnekovas.

Č. Daugėlai anuomet ir pats specialybės pavadinimas – miestų statyba – skambėjęs labai gražiai. Ir ne tik dėl to, kad statyti miestus nori kiekvienas. „Būdamas inžinieriumi, baigiamąjį darbą rašiau apie Palangą, o magistro studijų baigiamasis darbas buvo apie Alytų. Apie 1980 m. labai plėtėsi miestai, tad toks pasirinkimas buvo tikrai perspektyvus“, – sako Č. Daugėla, pastebėdamas, kad susiviliojo ne vien patikusiu specialybės pavadinimu.

 „Kortas“ įgyvendino ir vieną iš įdomiausių, net ketverius metus trukusį projektą – rekonstravo Lietuvos jūrų muziejų delfinariumą.

Būsimasis verslininkas ir tuomet įvertino galimybes bei perspektyvas. Žinios, kurias Č. Daugėla įgijo studijuodamas, pravertė jam ne tik ėmusis verslo, bet ir tapus Alytaus miesto meru. Jo nuomone, tokios žinios labai praverstų kiekvienam miesto vadovui, nes einant šias pareigas būtina įsigilinti į situaciją, analizuoti, ieškant geriausio sprendimo. O miesto vadovo žinios apie darnią ir laiku atliktą infrastruktūros projektų plėtrą kurtų vertę vadovaujamai savivaldybei.

Anot „Korto“ vadovo Č. Daugėlos, jaunoji karta per daug skuba prisirinkti kuo daugiau aukštojo mokslo diplomų, negalvodama, kokių iš tiesų žinių prireiks praktiniame darbe. „Iš karto po bakalauro skubėti studijuoti magistro, kažin ar tikslinga. Studijas verta tęsti jau padirbėjus bent trejus metus“, – teigia pašnekovas.

Verslininkas tapo miesto meru

Alytaus miesto stadiono Birutės g. 5, Alytuje, futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbai

2007 m. tapęs Alytaus miesto meru, Č. Daugėla ėmėsi to, ką buvo studijavęs, ką puikiai išmanė. Jis savo mieste ne tik ėmėsi uždelstų darbų, bet ir įgyvendino naujus ambicingus projektus.

„Du – pėsčiųjų per Nemuną ir Lietuvos tūkstantmečio – tiltai, sporto arena ir stadionas. Man būnant meru, pradėta centrinės miesto gatvės rekonstrukcija, per kurią atsirado papildomos eismo juostos, įrengta dviračių tako sistema“, – Č. Daugėla vardija projektus, kurie buvo įgyvendinami jam vadovaujant Alytaus miesto savivaldybei.

Jam palikus mero postą, darbai tęsiami – tebevyksta centrinės miesto gatvės rekonstrukcija, nestovi vietoje ir pramonės parko infrastruktūros įrengimas. Nors ir nelabai sėkmingai, kaip pastebi Č. Daugėla, tęsiamas Žaliosios gatvės tvarkymas. Tačiau būta ir tokių projektų, kurie sustojo, nors ir buvo suplanuoti įgyvendinti.

Būdamas Alytaus miesto meru, Č. Daugėla planavo sinagogos rekonstrukciją, tam net buvo skirtos lėšos, bet ši idėja taip ir liko tik popieriuje. „Taip pat įstrigo ir socialiai remtino būsto projektas, kuriam buvo numatyti apie 82 mln. litų, bet vietos politikams tai pasirodė nereikalinga. Gaila, kad šie projektai liko neįgyvendinti“, – nuoskaudos dėl miesto reikalų neslėpė pašnekovas.

Dirbdamas samdomu darbuotoju, išmoko verslo organizavimo

Po studijų Č. Daugėla iš karto sugrįžo į Alytų ir įsidarbino Statybos treste. „Pats visuomet buvau darboholikas. Teko dirbti labai rimtuose objektuose, vienas tokių – pietinių Alytaus nuotekų ir lietaus kolektorių statyba. Darbas prasidėdavo septintą ryto ir trukdavo iki dešimtos valandos vakaro. Ir taip šešias dienas per savaitę.

Po daugiau kaip trejų su puse metų Č. Daugėla sulaukė pasiūlymo eiti vyriausiojo inžinieriaus pareigas statybos remonto valdyboje, o iš ten buvo paimtas į armiją. Po dviejų metų grįžo į savo darbovietę, tačiau čia užsibuvo jau tik ketverius metus. Tada prasidėjo „Korto“ istorija.

Šiuo metu Č. Daugėlos įkurta įmonė skaičiuoja jau dvidešimt ketvirtuosius veiklos metus.

„Tuomet vertėsi, kaip kas išmanė. Pamenu, buvo tokia uždaroji akcinė bendrovė „Harmonija“, kur man teko padirbėti devynis mėnesius. Bendrovė vykdė statybos darbus, tad darbas joje veikiausiai mane ir paskatino įkurti savo įmonę“, – sakė Č. Daugėla.

Dirbdamas samdomu darbuotoju, jis įgavo patirties, kaip reikia organizuoti verslą, ieškoti užsakymų. O kas lėmė, kad „Kortas“ sėkmingai įveikė ekonominius sunkmečius? „Rinka yra banguojanti, negali būti visada gerai ar visada tik blogai. Kai susiduri su sunkumais, pradedi greičiau mąstyti, smegenys ima veikti geriau, padarai daugiau darbų, efektyviau dirbi. Tai visuomet išeina į naudą“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Už suteiktas žinias dėkingas mokytojui

Č. Daugėla su dėkingumu kalba apie žmogų, kurį vadina savo mokytoju. „Toks žmogus mano gyvenime buvo Vytautas Paulėkas. Vos pradėjau dirbti Alytaus tresto šeštojoje mechanizacijos valdyboje, man iš karto buvo paskirtas mokytojas, kuris mano komandoje dirbo šaltkalviu, nors iš tiesų jis buvo puikus inžinierius. Dar ir dabar kartais susiskambiname, pasikalbame, – pasakoja Č. Daugėla. – Mūsų įmonėje taip pat yra jaunimą konsultuojantis inžinierius. Šis žmogus jau garbaus amžiaus, bet mūsų įmonėje jis dirba ekspertu. Tai – vienas seniausių „Korto“ darbuotojų, puikiai išmanantis visus procesus. Vardu į šį žmogų niekas net nesikreipia, visi jį vadina inžinieriumi.“

Pašnekovo pastebėjimu, jauni specialistai ne visada pasiruošę priimti siūlomą pagalbą. Visi jauni darbuotojai nori būti vadovais, o pasiūlius būti pameistriais, tai bus tikrų tikriausias įžeidimas.

Pasigenda valstybiško mąstymo

Lazdijų meno mokyklos pastato rekonstrukcijos darbai

Kai Č. Daugėla ėmėsi verslo, niekas negalėjo pasakyti, kas laukia. Dirbdamas Statybos remonto valdyboje, jis suvokė, kad statyti Lietuvoje tikrai yra kam, bet kas visa tai remontuos? „Manau, kad šis žingsnis pasiteisino. Dabar mes, kaip ir visi statybininkai Lietuvoje, ne tik statome, bet ir remontuojame“, – sakė jis.

Č. Daugėla prisipažino, kad dabar imtis statybų verslo nebesiryžtų. Kai pradėjo savo verslą, buvo beveik trisdešimties. Tuomet norėjosi nuversti kalnus, bet ne viskas, kaip netrukus pastebėjo, taip paprasta. Lietuvos statybų rinka yra tokia pat, kaip ir kitur, visuomet gali surasti tam tikrų nišų, tačiau statybų verslo plėtrai, jo pastebėjimu, dažnai koją kiša tobulintini įstatymai.

Pašnekovas įsitikinęs, kad viena verslo sėkmės dedamųjų yra valstybė arba valstybės požiūris į verslininkus. Valstybė renkasi padėti arba bausti, kad ir už nežinojimą. „Verslo pradžioje trūko žinių apie įstatymus, bet anuomet ir įstatymų prižiūrėtojai į viską žiūrėjo kitaip, supratingiau, – dalijasi patirtimi Č. Daugėla. – Dabar tapome raidės žmonėmis, net jei ta raidė kreiva. Tapo nesvarbu, kokia yra realybė, nesvarbu ir tai, ar tas įstatymas tinka, – daugeliu atvejų jie taikomi aklai. Tapome savo pačių sukurtos tvarkos įkaitais.“

Č. Daugėla, kaip verslininkas ir kaip buvęs miesto meras, pastebi, kad tiek Alytui, tiek kitiems anksčiau veržliai augusiems miestams, regionams, kurie didžiavosi verslo ir pramonės plėtra, šiuo metu itin stinga sumanaus vadovavimo.

„Labai trūksta tinkamos įstatyminės bazės, skatinančios plėtrą. Investicijos, kurios tenka sostinei, turėtų būti nukreiptos į kitus regionus. Turėtume pasimokyti iš liūdnos kaimynų latvių patirties. Kai visos investicijos buvo nukreiptos į Rygą, ištuštėjo regionai“, – sako Č. Daugėla. 

Verslininkas ir buvęs Alytaus meras įsitikinęs, kad anuometinis mūsų valdžios sprendimas decentralizuoti investicijas ir pramonę buvo teisingas požiūris ir tinkamas valstybės galimybių panaudojimas, nes taip plečiama infrastruktūra regionuose ir palaikomas jų ekonominis gyvybingumas.

 Bendrovės „Kortas“ nuotr.

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos