Šiuo metu „Avonos“ statybininkai baigia VDU daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą bei karinių oro pajėgų aviacijos bazės dalį Kaune. Su Č. Zabarausku kalbėjomės apie banguojančią situaciją statybų rinkoje, statybininkui reikalingus įgūdžius, įspūdingus projektus ir „kabliukus“, kurie neleidžia statybų vadovams ramiai miegoti.

Kodėl šiais laikais sunkiau?

Č. Zabarauskas baigė tuometinį Statybos technikumą, tarnavo armijoje, o grįžęs studijavo vakarais bei papildomai pabaigė studijas tuometiniame A. Sniečkaus politechnikos institute.
Po kariuomenės jis įsidarbino Kauno II treste inžinieriumi. Vėliau – vienoje iš tuometinio Leningrado valdybų, dirbo Lietuvos aikštelės vyr. inžinieriumi, statė Kauno šiluminę elektrinę, tarpkolūkinės statybos organizacijoje dirbo darbų vykdytoju vėliau – aikštelės viršininku.

Susijungus Kauno tarpkolūkinės statybos organizacijai (TSO) ir Kilnojamajai mechanizuotai kolonai (KMK) bei įkūrus Kauno tresto TSO aikštelę, šioje dirbo valdytojo pavaduotoju gamybai. 1994-aisiais jis įkūrė bendrovę „Avona“ ir tapo jos savininku bei akcininku.

Pradėjusi veiklą Kaune, ši bendrovė dalyvauja įvairiuose valstybiniuose konkursuose ir dabar statybas vykdo visoje Lietuvoje: Jurbarke, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Druskininkuose, Šakiuose, Vilniuje, Kaune ir Ignalinoje. Daugiau nei 20-metį bendrovę vystantis vyras pripažįsta, kad anksčiau buvo lengviau.

„Techninis projektas būdavo ruošiamas tik tam, kad užsakovas gautų lėšas, paskui darbo eigoje jis buvo tikslinamas, statybų darbams buvo ruošiamas darbo projektas. Dabar techniniai projektai yra tikrai prasti. Ir jei šis projektas paruoštas su klaidomis, vėliau reikia aukoti daug energijos ir laiko joms ištaisyti. O projektuotojams netaikoma jokia  atsakomybė. Todėl dirbti šiais laikais sunku“, – piktinosi Č. Zabarauskas.

Geriausi bėga į Švediją

Taip pat Č. Zabarauskui trūksta patyrusių, kompetentingų žmonių, su kuriais galėtų pasikalbėti apie kylančias problemas.

„Juk neturime statybos ministerijos. Vienintelė Lietuvos statybininkų asociacija kiek gali, tiek bando mums padėti. Bet šuns balsas į dangų neina“, – sako Č. Zabarauskas pridūręs, jog politikai asociacijos atstovų gal ir išklauso, tačiau jokių pokyčių nesiima.

Bendrovės vadovas pripažino, jog dėl egzistuojančių problemų ir trukdžių statybininkų atlyginimai yra maži. Neretai geri darbuotojai meta darbą Lietuvoje ir lekia pas draugus į Švediją. Ten jie sutinkami išskėstomis rankomis.

„Geriausios brigados išvažiuoja, – nerimavo Č. Zabarauskas. – Ten yra draugai, žino, kas gerai dirba, ir pasikviečia.“

Bumo žaidime nedalyvavo

Bendrovės „Avona“ generalinis direktorius prognozuoja, jog iš pelenų po krizės pakilęs statybų sektorius netrukus vėl šiek tiek smuks. Tai lems „tarpas“ tarp Europos sąjungos finansinių periodų.

„Europos sąjungos lėšos baigiasi, užbaigsime objektus, kuriuos turime užbaigti šiais metais ir nežinome, kas bus ateityje. Ir kol ateis naujos lėšos, nežinau, ką turėsim daryti. Daugiau darbų nebeėmėme, nes jau matėme, kad negalime „apžioti“, – sakė pašnekovas.

Jis teigė sulaukęs Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo klausimo, ar neketina atsivežti statybininkų iš Ukrainos. 

„Sakau, o kai baigsis darbai, juk reikės jiems valgyt duoti!“ – nerimavo Č. Zabarauskas.

Tačiau statybų sektoriaus griūtis – 2008-ųjų krizė ir keleri metai po jos – bendrovei nebuvo itin skausmingi.

„Manau, kad padarėme teisingą sprendimą, nutarę nedalyvauti tame žaidime [nesigriebti naujų statybų per patį jų įkarštį,–red. past.]. Jeigu būtų reikėję dar ir palūkanas bankui mokėti – būtų buvę labai sunku. Mūsų darbų apimtys tuo metu krito, bet išsilaikėm. Ką tuo metu gavom, tą statėm, daugiausia – valstybinius objektus“, – prisiminė bendrovės vadovas.

Karinė oro pajėgų bazė – ne „kiemas“

Č. Zabarauskas ne kartą yra po statybų aikštelę vedžiojęs aukščiausius Lietuvos pareigūnus – premjerą Algirdą Butkevičių, premjerą Andrių Kubilių, prezidentę Dalią Grybauskaitę, prezidentą Valdą Adamkų, Krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką, Kauno merą Andrių Kupčinską.

Vienas paskutinių valstybinės reikšmės projektų – Karinių oro pajėgų aviacijos bazės antrojo paieškos ir gelbėjimo posto statyba.

„Tačiau atėjo naujas meras ir jam viskas pasirodė brangu. Tai ir sakau: „Mere, sėdam prie popierių ir išsiaiškinam“. Laimėjom konkursą, kalbėti, kad labai brangu – nesolidu. Ten statomas ne tik angaras – tai ir administracinis pastatas, ir katilinė. O kiek ten inžinerinių tinklų, gelžbetonio plokščių ir asfalto dangų, kiek visko reikia išvežti ir vėl atvežti. Meras tai pavadino „kiemo teritorija“ – nė velnio! 80 centimetrų reikia knistis ir padaryti viską pagal reikalavimus, kad galėtų leistis malūnsparniai. Tai sudėtingas projektas“, – kalbėjo Č. Zabarauskas.

Iš kitų sudėtingų atnaujinimo projektų Č. Zabarauskas mini 2011-aisiais užbaigtą Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos bokštų restauraciją.

„45 metrų aukštis, sudėtinga Rain cinko skardos danga, sudėtingos medienos konstrukcijos, vėjas. Tačiau bažnyčia – labai graži. Užbaigęs tokius projektus jauti malonumą“, – prisiminė pašnekovas.

Nuveikti darbai – nuo ligoninių iki dvarų

Neseniai gautas VGTU mokslo ir administracijos statybos užbaigimo aktas. Tai bendrovės „Avona“ pastatytas modernus 11 aukštų pastatas.

„Avonos“ statybininkams sekasi bendradarbiauti su mokslo institucijomis – už neseniai atidarytą rekonstruotą Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą jie yra pelnę aukso medalį konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“.

O dar ir VDU Mokslo ir inovacijų centas – modernus, sudėtingas statinys, šiuo metu ruošiamasi šio pastato pimojo etapo darbų statybos užbaigimo aktui, baigiami apdailos ir aplinkos darbai.

„Žiemos sporto centras Ignalinoje taip pat buvo labai įdomus projektas“, – prisiminė bendrovės vadovas.

„Avona“ aktyviai dalyvauja mokyklų renovacijoje (renovavo „Varpo“, Salomėjos Nėries mokyklas), o Kauno rajone esančioms Babtų ir Ringaudų mokykloms pastatė priestatus.

„Kauno karininkų ramovės salę esame padarę, Valdas Adamkus, tuometinis prezidentas, buvo atvykęs pažiūrėti“, – prisiminė Č. Zabarauskas.

„Avona“ rekonstravo ir Druskininkų savivaldybės administracijos pastatus, vėliau – kelias šio kurorto mokyklas.

Nuveiktų darbų sąraše – ir Vilniaus miesto universitetinės, Antakalnio, Abromiškių reabilitacijos ligoninių renovacija.

Bendrovė nesibaimina ir sudėtingų paveldo projektų – jos statybininkai yra rekonstravę Zyplių dvaro pastatus Šakių rajone, Leipalingio dvarą.

Darbų vadovai turi sužiūrėti „visas skyles“

Paklaustas, ar lengviau pastatą restauruoti, ar pastatyti naują, Č. Zabarauskas pripažįsta – restauracija reikalauja daugiau įgūdžių, sudėtingų sprendimų.

„Reikia turėti specialistų, nutuokti apie tą darbą. Taip pat reikia palikti kuo daugiau autentiškų statinio konstrukcijų. Langus, duris paliekam tuos pačius – restauruojam, šveičiam, šlifuojam. Dirbant Prezidento V. Adamkaus bibliotekoje, reikėjo nuardyti stogą, pakeisti visą supuvusį medį“, – sakė Č. Zabarauskas.

„Avona“ taip pat aktyviai dalyvauja ir gyvenamųjų namų renovacijos darbuose. Yra renovavusi būstus Mažeikiuose, Jurbarke, Birštone, Kaune, Vilniuje. Sostinėje bendrovė taip pat renovavo buvusį politechnikumą, dabar – Vilniaus dizaino kolegijos pastatą, pradėjo Klinikų kardiologijos pastato renovaciją.

Vienas iš statybininkams šiuo metu aktualių klausimų – nauji energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams, kurie įsigalios nuo 2016-ųjų. Paklaustas, kaip vertina griežtėjančius reikalavimus, Č. Zabarauskas teigia, jog tai – labai teisingas sprendimas. 

„Jei nebūtų tokių reikalavimų, kas tada? Reikia statyti kokybiškai, turi būti sąžiningi darbininkai, gerai savo darbą išmanantys statybos darbų vadovai. Pastarieji turi prižiūrėti praktiškai kiekvieną skylę, kad ji būtų sutvarkyta taip, kaip turi būti sutvarkyta. Medžiagos taip pat turėtų būti įsigytos ne pigiausiomis kainomis“, – griežtai kalbėjo Č. Zabarauskas.

Jis apgailestavo, jog darbų kokybė kartais nukenčia dėl to, jog viešuosiuose pirkimuose svarbiausia – mažiausia kaina.

Statybos – ir džiaugsmas, ir problemos

Bendrovės vadovas prisipažįsta, jog įmonė dažnai „nepataikydavo“ pasiūlyti reikiamos kainos renovacijos konkursuose. Užsakovams kaina atrodydavo per aukšta, nors bendrovė orientuodavosi į kokybiškesnes medžiagas ir darbų kokybę.

„Darome, kad būtų gerai. Štai, pavyzdžiui, Ringaudų mokykla pastatyta ir jau ketveri metai veikia – jokių defektų. Galite paskambinti ir paklausti“, – sakė bendrovės vadovas.

Jis taip pat kritikuoja projektų skirstymą į „I ir II etapus“, ne pagal natūralią statybos darbų eigą. Jei viskas būtų statoma tokiais etapais, kaip numatyta, daugiaufunkcinis VDU mokslo ir technologijų centras būtų likęs be lifto ir trečdalio pastato, būtų tekę išmontuoti ir vėl atvežti kraną bei kitą sunkiąją techniką.

Todėl bendrovės „Avona“ statybininkai viską daro iškart, nors žino, jog lėšų už darbus teks luktelėti.

„Toks tas statybininko gyvenimas – ir džiaugsmingas, ir kupinas trukdžių. Šie labai gadina sveikatą. Gal jauni žmonės mažiau dėl to jaudinasi, bet kai turi tiek patirties, norisi, kad būtų daugiau teisybės šioje srityje,“ – sakė bendrovės vadovas.

Jaunimą svarbiausia išauklėti

Vienas iš dalykų, kurie, Č. Zabarausko nuomone, prasilenkia su teisybe, yra pastatų objektų draudimas. Pasak ilgamečio bendrovės vadovo, objektą drausti turėtų užsakovas arba bent jau kompensuoti statytojui šio draudimo išlaidas. Nors dėl šios reikalavimo klausimas keltas – kol kas niekas nepasikeitė.

Paklausas, kaip vertina šiuolaikinių statybininkų kompetencijas ir gebėjimus, Č. Zabarauskas prisipažįsta, jog trūkstamų darbuotojų neranda.

„Jaunimas baigia statybos mokslus, bet į statybas neina. Turėjom tokį vieną jaunuolį, kurį auklėjom, auklėjom... Jis atliko pas mus praktiką, tada šiek tiek padirbėjo – ne, sako, sunku. Tuomet baigė magistrantūrą. Vėl grįžo pas mus – ir vėl pabėgo. Na, tada jau bandė kurti kažką savo“, – jauno žmogaus blaškymusi stebėjosi Č. Zabarauskas.

Vis tik bendrovės vadovui aprodant statybų aikštelę, su juo vienas po kito sveikinasi jauni darbuotojai. Kartu su architekte prie brėžiniais nukloto stalo sėdi du jauni statybų vadovai.

„Priimam jaunimą. Vyresniuosius jau gal reikia paleisti į pensiją, – svarsto ponas Česlovas. – Jie gal ir turi patirties, bet neturi to noro daryti, užbaigti, padaryti kuo geriau. Jie varo sava vaga. Vis tik čia ne kunigų seminarija. O iš jaunimo kai kuriuos išauklėjom: davėm velnių, prispaudėm uodegą ir dabar dirba kaip agurkėliai!“  

Bendrovė „Avona“ kviečia jaunuolius statybose atlikti praktiką.

„Tų, kurie nori tik parašo, – nepriimu. Net nešneku“, – nukirto bendrovės vadovas. Jis priduria, jog statybų sritį pasirinkęs žmogus turi turėti sąžinės, darbštumo, imlumo ir proto, žinoma – nebūti tinginys.

Dirbkit ir gausit

Kauno rajono savivaldybė Č. Zabarauską du kartus yra apdovanojusi už rajono plėtrą ir didelį indėlį į šiame regione vykdytas statybas.

„Vienas buvo už darbą renovuojant mokyklas, o kitas, visai neseniai, – tiesiog kai įmonė šventė savo 20-ies metų jubiliejų. Gavome Kauno rajono ženklą“, – sakė pašnekovas.

Jis taip pat yra gavęs padėkas iš a.a. Prezidento Algirdo Brazausko, aplinkos ministro Arūno Kundroto, Kauno r. savivaldybės mero Valerijaus Makūno. Č. Zabarauskui 2008-aisiais įteiktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas „Profesijos riteris“.

„Po tiek laiko ir jūs gausit, – juokiasi pašnekovas, klausiamas apie apdovanojimus. – Ką daryti? Tiesiog dirbti reikia, netingėti. Dar jaunystėje manęs klausdavo, koks mano hobis. Darbas yra hobis! Laisvalaikio tiesiog nėra. Objekte kartais sėdi iki 20 val., šeštadieniais taip pat visuomet ateinu į objektą. Atokvėpis? Na, tik fasado tinkuotojai gavo atsikvėpti, nes per buvusius vasaros karščius negalėjo dirbti. Visi kiti – dirba „pažaliavę“. Laimei, žmonės patys supranta, kad reikia užbaigti, reikia padaryti.“

Bendrovės vadovas čia pat pasidžiaugė, jog turi rimtų jaunų darbuotojų, kuriuos stengiasi motyvuoti – leisti išvykti į įvairias statybų parodas užsienyje, darbuotojai yra skridę net į JAV, Juntinius Arabų Emyratus.

Paprašytas palyginti, kuriuo laikotarpiu buvo lengviau vystyti statybų verslą, vyras svarsto, jog dabar technologijos ir medžiagos yra smarkiai patobulėję, didesnė jų pasirinkimo įvairovė ir kokybė. O gerų specialistų būdavo ir tarybiniais laikais, ir šiandien.

„Imiesi ir darai. Tfu, tfu, bet dar nebuvo tokio objekto, kurio nepadarytume“, – pokalbį užbaigė Č. Zabarauskas.

UAB „Avona“ nuotraukos