Metų pradžioje įmonė „Homanit Lietuva“ pranešė apie inovatyvią technologiją, pasitelktą Lietuvoje statomos gamyklos teritorijai saugoti. Tai projektas, kai didelei teritorijai saugoti naudojama visiškai automatinė bepiločių orlaivių technologija „dronas dėžutėje“ arba DBOX, kurią sukūrė Lietuvos bendrovė „IT logika“.

Jau nebe naujiena dronai, stebintys statybvietes, fiksuojantys objektų pokyčius, padedantys kurti jų 3D modelius ir kt. Dronas gali veikti bet kokiu paros metu ištisus metus, tačiau skrydžius lemia oro sąlygos: skristi galima, kai pučia ne didesnis kaip 10 m/s, kai nėra lietaus ar snygio. Dronas skrenda iki 30 min., per kurias gali įveikti didesnį nei 10 km atstumą.

Operatorius stebi terminę drono kamerą, kuri lengvai visiškoje tamsoje aptinka net 300 m atstumu esantį žmogų. O dieną, naudojant vizualaus spektro kamerą, galima identifikuoti, pvz., ar statybvietėje dėvimi šalmai.

Artimiausiu metu išmanūs „IT logika“ sprendimai bus taikomi apsaugant elektros oro linijų tiesimo statybvietes.

Dronų ir jų sistemų kūrėjai žengė dar toliau. „Mes sukūrėme DBOX. Kitaip sakant, bazinę dronų stotį, „droną dėžutėje“, – naująją sistemą pristato dr. Linas Gelažanskas, UAB „IT logika“ vadovas. – DBOX vykdo 3 pagrindines funkcijas: apsaugo droną nuo lietaus, sniego, žiemos šalčio ir vasaros kaitros, tuo pačiu geba atsidaryti ir paruošti droną skrydžiui; leidžia droną valdyti iš bet kurios pasaulio vietos per internetą, o dėžėje esanti robotizuota ranka automatiškai pakeičia drono bateriją per 60 sekundžių“.

DBOX dažniausiai montuojamos ant daugiabučių namų stogų. Kaip pastebi Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, jau dabar reikia keisti statybos techninius reglamentus, numatant tokių stotelių įrengimo vietų specifikacijas, ruošiantis metui, kai dronai pristatinės ir siuntas.

„IT logika“ sukurta sistema susideda iš drono, bazines stoties (drono garažo DBOX M2) ir priedų (5G ryšio modulio, orų matavimo stotelės, apsaugos kameros). Dronas veikia įvairiomis aplinkos sąlygomis: temperatūrai esant nuo -20C iki +50C, bazinei stočiai problemų nekelia nei lietūs, nei sniegas. Dronas gali skraidyti 4 km spinduliu nuo DBOX, t. y. stebėti iki 50 kv. km plotą, kuris prilygsta Panevėžio miesto plotui.

Operatoriui nereikia fiziškai atlikti jokių veiksmų su dronu – jis valdomas prie sistemos prisijungus per interneto naršyklę. Taip nuotoliniu būdu valdomas drono skrydis, vaizdo kamera, bazinė stotis, kai reikia keisti parametrus, baterijas ar stoties temperatūrą, uždaryti ar atidaryti DBOX.

„Misija gali būti atlikta ir vienu paleidimo mygtuku: bazinė stotis pati paruoš droną skrydžiui (įjungs jį ir pultą, pakeis bateriją į visiškai įkrautą), DBOX atsidarys, dronas pakils, vykdys suplanuotą misiją, grįš ir automatiškai nutūps į DBOX. Tada stotis užsidarys, atliks būtinus veiksmus, o dronas vėl galės vykdyti nustatytą misiją. Robotizuota ranka geba laidu prijungti droną, kad surinkta aukštos kokybės vaizdo ir foto medžiaga būtų žaibiškai persiųsta“, – pasakoja dr. L.Gelažanskas.

Dronų sistemų panaudojimas itin platus. DBOX geba padaryti tūkstančius nuotraukų, iš kurių kuriamas itin tikslus miesto 3D maketas. Gali būti efektyviai stebima miesto infrastruktūra ir greitai reaguojama į pagalbos skambutį, kaip tai įgyvendinama Belgijoje, kur 70 bepiločių orlaivių tinklas jungiamas su pagalbos tarnybomis. Tokiu būdu dronas nedelsdamas surenka pirminę informaciją, kuri leidžia priimti tikslius sprendimus tarnyboms.

„IT logika“ projektuoja ir gamina DBOX, produktą parduoda ir nuomoja, suteikia garantiją ir priežiūrą. Bendradarbiaudama su didžiausiomis Baltijos šalių saugos tarnybomis, įmonė siūlo ir bazinių stočių operavimo (skraidymo) paslaugas 24/7 režimu.  

„IT logika“ nuotr.