Įvykio aplinkybės aiškinamasi. „Tačiau jau iš karto kyla pagrindinis klausimas: kadangi žuvusysis nėra oficialiai įformintas kaip UAB „Žeista“ darbuotojas, kokiu pagrindu jis pateko ant pastolių statybvietėje. Tai reiškia, kad statybvietėje neužtikrinama sauga ir į ją gali patekti pašaliniai asmenys. Kita vertus, jei paaiškėtų, jog žuvęs asmuo dirbo nelegaliai, be šio grubaus pažeidimo, kiltų klausimai, ar jis buvo išmokytas dirbti ant pastolių, ar jo sveikatos būklė buvo tinkama tokiems darbams“, – sako Darbo inspekcijos atstovai.

• Ši žūtis dar kartą patvirtina metai po metų besitęsiančią nuolatinę tendenciją – pagrindinė tragedijų darbe, t. y. apie trečdalio žūčių ar sunkių sužalojimų priežastis yra kritimai iš aukštai. Pernai nukritę iš aukštai žuvo 11 darbuotojų, sunkiai sužaloti – 35. O minėtas įvykis, kaip rašoma pranešime, tai jau galimai trečias šiais metais mirtinas nelaimingas atsitikimas darbuotojui nukritus iš aukštai.

Sausį Mažeikiuose, Felikso Trijonio IĮ pagalbinis darbininkas nuo statomo pastato stogo pro stoglangį nukrito iš maždaug 8 m aukščio ant betoninių grindų ir žuvo. Vasario mėnesį UAB „Neįgaliųjų paslaugų centras“ (Klaipėda) kiemsargis atsistojo ant šalia eskalatoriaus esančios dekoratyvinės perdangos, kuri neišlaikė svorio, ir darbuotojas nukrito iš maždaug 3–4 metrų aukščio. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis ligoninėje mirė.

Darbdaviai dažnai netinkamai organizuoja profesinės rizikos vertinimą

Metų pradžią žymi ir visa virtinė sunkių nelaimingų atsitikimų nukritus iš aukštai. Sausį statybvietėje Klaipėdoje tiesiant vamzdyną, UAB „Hidrostatyba“ darbuotojas įkrito į 2–3 m gylio iškasą; statybos objekte Vilniuje nuo stogo viršaus atliekant metalinės konstrukcijos dažymo darbus, darbuotojas pro uždengtą putų polistirolu stoglangio angą iš 4 m aukščio nukrito ant rekonstruojamo pastato betoninės perdangos. Vasarį iš maždaug 5 m aukščio nukrito nuo pastolių UAB „Tomaldras“ (Kaišiadorių r.) stogdengys, komandiruotėje Olandijoje užsienio šalies įmonėje dirbdamas stogo dengimo darbus; UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ darbuotojas, eidamas iš katilinės ir trumpindamas kelią, pralindo pro juosta aptvertą pavojingą vietą, kur buvo atkastas beveik metro gylio vamzdyno kanalas, ir, nukritęs ant betoninių blokų, sunkiai susižalojo. UAB „Kauno grūdai ir partneriai“ kombinuotų pašarų gamybos ceche gamybos darbininkas, atidarydamas rūsio angos grotas, kartu su jomis nukrito į rūsį iš beveik 3 m aukščio ir taip pat sunkiai susižalojo.

Minėti pavyzdžiai liudija, atkreipia dėmesį Darbo inspekcija, kad darbdaviai dar dažnai netinkamai organizuoja profesinės rizikos vertinimą; darbų vadovai leidžia dirbti neišmokytiems, neinstruktuotiems darbuotojams; nekontroliuoja, kaip jie laikosi nustatytų reikalavimų, darbuotojai dirba nesaugiose darbo vietose.

• Siekdami, kad įmonėse panašioms nelaimėms būtų veiksmingai užkertamas kelias, darbo inspektoriai tiek tikrindami, tiek mokymuose, tiek konsultuodami metai iš metų akcentuoja kritimo iš aukščio darbe grėsmę. Tai yra nuolatinė viena iš prioritetinių VDI prevencinio darbo krypčių. Ieškant naujų, patogių ir patrauklesnių būdų, kaip mokyti bei gilinti žinias, visai neseniai buvo sukurtos Interaktyvios rekomendacijos kritimų iš aukščio prevencijai. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje.  

„Šiomis rekomendacijomis labai paprasta naudotis. Visos situacijos yra pavaizduotos vizualiai. Informacija pateikiama nuosekliai: nuo saugaus darbo su konkrečiu įrenginiu, atitinkamų kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimo iki vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės, – sako VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – O kokia bus šių rekomendacijų teikiama nauda, priklauso tik nuo įmonių, darbų vadovų, specialistų aktyvumo, jų sąmoningumo ir aiškaus suvokimo, kad dirbti aukštai galima leisti tik atitinkamai perengtą darbuotoją.“ 

Statybų sektoriuje veikia du poliai, tarp kurių – didelis atstumas

UAB „Layher Baltic“ generalinis direktorius ir BSA (Baltijos pastolininkų asociacijos) steigėjas Viktoras Voroncovas pastebi, kad vien instruktažo naujai pradėjusiems dirbti darbuotojams nebeužtenka – būtini ne tik specialūs mokymai, bet ir tolesnis tikrinimas, siekiant išsiaiškinti, ar darbuotojas tikrai suprato, ko buvo mokomas.

Nuotraukoje – UAB „Layher Baltic“ generalinis direktorius Viktoras Voroncovas

„Teigiamai vertinu STATREG iniciatyvą, nes tai yra esamų darbuotojų vertinimas, kurio metu iki 30 proc. klausimų yra apie darbo saugą“, – sako V. Voroncovas, pabrėždamas, kad šią iniciatyvą turėtų tinkamai įvertinti ir valstybinės institucijos, iniciatyvą paversdamos prievole visiems darbuotojams.

Pastaruosius 3 metus ir „Layher Baltic“, ir BSA investavo daug laiko, žinių, energijos apmokydami pastolininkus. Investicijos pasiteisino – pastolininkai dirba saugiau, situacija per tą laiką pagerėjo. Tačiau, kaip pastebi V. Voroncovas, mokymai turi tapti ne vienkartiniais, o nuolat vykstančiais, nes technologijos sparčiai žengia į priekį, tad darbuotojai turi gauti naujausių žinių, ypač apie darbo saugą.

„Mes toliau tęsime darbą, remsime BSA iniciatyvas, norime padaryti privalomą sertifikavimą visiems, kurie dirba statyboje“, – sako V. Voroncovas.

BSA veikia Mokymo centras, kuriame sukurta per 10 programų, kuriame galima mokytis įvairios trukmės mokymuose. Tačiau pastebima, kad vadovai vengia siųsti darbuotojus mokytis, nes trūksta laiko. Turkijoje, pavyzdžiui, dalinasi V. Voroncovas, įmonių vadovai kviečia specialistus į statybvietes, kad darbuotojai būtų apmokomi vietoje.

„Statybų sektoriuje pastebiu du polius – vienos įmonės dirba pagal pažangiausius saugos standartus, o kitos darbuojasi kone pogrindžio metodais, – sako UAB „Layher Baltic“ generalinis direktorius V. Voroncovas. – Atstumas tarp tų polių – labai didelis. Manau, kad Darbo inspekcija turi daryti visa, kad tas atstumas mažėtų. Ir tam jai reikia suteikti kuo daugiau įgaliojimų.“